Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su L. U., vaikų neturėjo. Palikėjo sutuoktinė mirė L. U. (duomenys neskelbtini). M. U. tėvai taip pat mirę. Pareiškėjas yra vienintelis artimas palikėjo giminaitis – brolis. Testamentų registro išrašai patvirtina, kad nei palikimo po M. U. bei L. U. mirties niekas nepriėmė. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad palikėjo sutuoktinė, mirusi 17 dienų vėliau nei sutuoktinis, priėmė jo palikimą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad palikėjo M. U. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad mirus broliui būtent jis rūpinosi palikėjui priklausiu turtu: mokėjo mokesčius, valdė jį kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po M. U. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Duomenų, kad už palikėją 17 dienų ilgiau gyvenusi sutuoktinė per šį laiką priėmė palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimų apie M. U. palikimo perėjimą valstybei ir prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūrą. Nustatyta, kad pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), po savo brolio M. U. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti komunalinių mokesčių bei sodo bendrijos mokesčių mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad A. U. siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė brolio palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė brolis A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.