Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (2017 m. gegužės 26 d. atliko bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.30 val. Vilniuje, Drujos gatvėje, netoli Drujos ir Liepkalnio gatvių sankryžos, žadėdamas iki 2021 m. lapkričio 18 d. sutaisyti automobilį, paėmė nukentėjusiosios T. B. automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1200 Eur vertės, ir 100 Eur nupirkti automobilio dalis, tačiau automobilio netaisė, automobilio ir pinigų negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą svetimą, T. B. 1300 Eur vertės turtą.

V. L. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

V. L. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

V. L. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 14 d. kartu su L. F. už 550 Eur pirko automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 6 d. automobilis sugedo, jo bagažinėje buvo 4 vnt. lieti ratlankiai, ant kurių uždėtos padangos „Atrezzo Elite“. 2021 m. gruodžio 13 d. automobilis buvo nugabentas pas automobilių meistrą A., tačiau jo darbų kaina buvo per didelė, dėl to ieškojo naujo meistro. Brolis jam pasakė, kad turi patikimą draugą, kuris daug kartų yra tvarkęs jam automobilį ir nei karto nebuvo pavedęs, visą laiką darbus atlikdavo laiku ir darbai buvo atlikti be priekaištų. 2021 m. gruodžio 23 d. apie 13 val. jis ir brolis susitiko su meistru V. L., kuriam apie (duomenys neskelbtini) m., ir apie 17 val. automobilis buvo nuvilktas adresu (duomenys neskelbtini), pas meistrą V. L.. Nežino, ar kas minėtu adresu gyvena, prie namo nieko nebuvo. Padavė 200 Eur V. L. už automobilio detales. Laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 3 d. brolis daug kartų skambino V. L. ir teiravosi dėl mašinos, V. L. atsakydavo, kad detalės užsakytos ir automobilis bus sutvarkytas. Taip pat 2021 m., kelios dienos prieš Naujus metus, tiksliai nepamena kada, jis su juo buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), ir padavė jam avansą už darbą 50 Eur. V. L. pasakė, kad 2022 m. sausio 3 d. automobilis bus sutvarkytas. 2022 m. sausio 3 d. kartu su L. F. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas automobilis Opel, tačiau kieme jo nebuvo, pastebėjo, kad garažo durys atrakintos, atidaręs pastebėjo, kad garaže jokio automobilio nėra, iškarto skambino V. L., tačiau telefonas buvo išjungtas. Minėtu adresu buvo atvykęs ir sekančiomis dienomis, tačiau automobilio nebuvo, požymių, kad kas aplamai buvo kieme nebuvo, su V. L. susisiekti telefonu nepavyko, telefonas visą laiką išjungtas (el. b. l. 90–92).

Specialiuoju liudytoju apklaustas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. L. apie 3 metus. Jis iš V. L. yra nupirkęs apie 20 automobilių, anksčiau visada tikrindavo automobilio, dokumentus, „Regitroje“ automobiliai būdavo išregistruoti, rašydavo pirkimo–pardavimo sutartis. V. L. jam skambindavo, kai norėdavo parduoti automobilį. Jis parduodavo senus nenaudojamus, sugedusius automobilius. 2021 m. gruodžio 29 d. V. L. jam telefonu pasiūlė Peugeot 406, bet nepirko, nes nesutarė dėl kainos. 2021 m. gruodžio 30 d. V. L. pasiūlė pirkti Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutarė nupirkti už 100 Eur. V. L. pasakė, kad automobilis stovi prie jo namų (duomenys neskelbtini) plente, raktai garaže metalinėje spintelėje. Nuvažiavęs pasiėmė raktus, automobilį pakrovė ant tralo ir išvežė į metalo supirktuvę, už automobilį gavo 150 Eur. Su V. L. nesurašė jokios sutarties dėl Peugeot pirkimo, V. L. davė jam automobilio dokumentus, namie turėtų būti dokumentai. V. L. aiškino, kad automobilis registruotas jo draugės vardu, ir kad jie išregistruos automobilį. Automobilis buvo sugedęs, neužsivedė. Šiuo metu nepamena, ar automobilyje buvo lieti ratlankiai su padangomis. 2021 m. gruodžio 31 d. V. L. jam pasiūlė pirkti Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kur sumokėjo 150 Eur. V. L. paaiškino, kad automobilis stovi miške (duomenys neskelbtini) plente, sugedęs, raktai bus ant amortizatoriaus. Pasakė, kad kai nuvažiuos į mišką, paskambintų V. L., kuris paaiškins, kur tiksliai stovi automobilis. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) plente esantį mišką, skambino V. L., tačiau jis neatsiliepė. Vėliau prisiskambino jam ir V. L. pasakė, kad jį sulaikė policija. Jam nekilo abejonių, kad tai V. L. automobilis, kadangi ne kartą buvo matęs jį su minėtu automobiliu važinėjant. 2021 m. rugsėjo 8 d. V. L. jam siūlė pirkti suvirinimo aparatą už 150 Eur, bet jo nepirko mobiliojo ryšio telefonų „Xiaomi Redmi 9T“ nesiūlė.

2021 m. gruodžio 28 d. T. B. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 14 d. sugedus jos automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji iškvietė pagalbą kelyje. Šalia sustojo automobilis, kurio vairuotojas vardu V., automobilis buvo nugabentas adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 18 d. ji turėjo atgauti suremontuotą automobilį, 2021 m. gruodžio 24 d. pažadėjo jį atiduoti, tačiau nuo tos dienos ji negali susisiekti su V. (el. b. l. 38–45).

2022 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – teritorija ir namas, (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija prie namo, joje stovi dviejų aukštų medinis namas, kuris iki pusės apkaltas dailylentėm. Šalia namo guli įvairūs daiktai, statybinės medžiagos, malkos, šiukšlės. Įėjimas į namą iš kairės pusės, pakilus laipteliais į viršų. Įėjus į vidų, patenkama į verandą, už kurios durų gulėjo pavogta pjūklas. Verandoje daug lentų ir kitų daiktų, po kaire puse yra įėjimas į koridorių, kurio kairėje pusėje yra svetainė, po dešine – vonios kambarys. Einant koridoriumi, po dešine puse yra apie 10 kv. metrų kambarys, kuriame spintoje buvo suvirinimo aparatas (el. b. l. 49–51).

2022 m. sausio 7 d. L. F. pareiškime nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 23 d. 14 val. iki 2022 m. sausio 3 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), buvo galimai pavogtas jai priklausantis automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 1350 Eur turtinė žala (el. b. l. 63–72).

2022 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Į teritorija patenkama pro (duomenys neskelbtini) gatvę. Teritorijoje yra du pastatai. Po kaire puse yra gyvenamas namas. Šalia namo yra garažas, kurio vartai yra uždaryti. Teritorijoje ant sniego matyti automobilio padangų žymės. Automobilių teritorijoje nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (el. b. l. 143–149).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtinas priežastinis ryšys. Turto pasisavinimas laikomas nusikaltimu, jeigu padarytoji turtinė žala viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą.

Dėl pasisavinto nukentėjusios T. B. turto

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. L. byloje nurodytu laiku ir vietoje pasisavino jam patikėtą svetimą T. B. turtą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato daromos veikos pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais savinasi T. B. turtą, ir norėjo taip veikti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. 2021 m. lapkričio 14 d. apie 14.30 val. Vilniuje, Drujos gatvėje, netoli Drujos ir Liepkalnio gatvių sankryžos, žadėdamas iki 2021 m. lapkričio 18 d. sutaisyti automobilį, paėmė nukentėjusiosios T. B. automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1200 Eur vertės, ir 100 Eur nupirkti automobilio dalis, tačiau automobilio netaisė, automobilio ir pinigų negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą svetimą, T. B. 1300 Eur vertės turtą.

Byloje įrodyto V. L. pasisavinto turto vertė yra 1300 Eur, t. y. viršija 3 MGL dydžio sumą, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl pasisavinto nukentėjusios L. F. turto

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. L. byloje nurodytu laiku ir vietoje taip pat pasisavino jam patikėtą svetimą L. F. turtą.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. L. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad nagrinėjamai bylai reikšmingu laiku automobilį planavo suremontuoti, tačiau susiklostė tokios aplinkybės, kad įsiskolino, išleido ir duotus 250 Eur, neturėjo už ką suremontuoti automobilio, dėl to nusprendė jį parduoti. Tokią aplinkybę patvirtina taip pat kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusios L. F. ir liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat iš dalies specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto M. S. duoti parodymai, nukentėjusios L. F. pareiškime nurodytos aplinkybės ir 2022 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato daromos veikos pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais savinasi L. F. turtą, ir norėjo taip veikti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. 2021 m. gruodžio 23 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), žadėdamas iki 2022 m. sausio 3 d. sutaisyti automobilį, paėmė nukentėjusiosios L. F. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 550 Eur vertės, kurio bagažinėje buvo keturi lieti ratlankiai su padangomis, iš viso 200 Eur vertės, ir 250 Eur nupirkti automobilio dalis, tačiau automobilio netaisė, automobilio ir pinigų negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą svetimą, L. F. 1000 Eur vertės turtą.

Byloje įrodyto V. L. pasisavinto turto vertė yra 1000 Eur, t. y. viršija 3 MGL dydžio sumą, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pagrobė J. L. svetimą turtą – automobilį ir kaltinime nurodytus daiktus.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad 2021 m. gruodžio mėn. viduryje naudojosi su motinos leidimu jai priklausančiu automobiliu Mazda 2, su kuriuo pateko į eismo įvykį. Kadangi automobilis buvo nebevažiuojantis, nusprendė jį parduoti, motinai apie tai nieko nesakė. Taip pat 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo pas tėvus namuose ir iš namų paėmė suvirinimo aparatą ir du mobiliojo ryšio telefonus „Xiaomi Redmi“. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusios J. L. parodymai, jos pareiškime nurodytos aplinkybės apie pagrobtą jai priklausantį turtą, taip pat liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Iš dalies kaltinamojo kaltę patvirtina specialiuoju liudytoju apklausto M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be kita ko, kaltinamojo V. L. kaltę įrodo ir 2022 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant bent vienam kvalifikuojančiam požymiui, asmens veika laikoma pavojingesne ir baudžiamoji atsakomybė taikoma, neatsižvelgiant į turto vertės kriterijų (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-334/2018; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-616/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-380/2019). Todėl esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad V. L. pagrobė nukentėjusios J. L. automobilį, taip pat pagrobė iš nukentėjusios namų daiktus, mobiliojo ryšio telefonus. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. L., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti svetimą turtą, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas, o tai leidžia V. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. L. padarė tris tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dvi iš jų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 1 dalis) ir vieną iš jų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis).

V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau Lietuvoje teistas, tačiau teistumas išnykęs (el. b. l. 180–185), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 186–193), nedirbantis (el. b. l. 167). Byloje nėra duomenų, kad V. L. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus tokias bausmes:

1) už nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusios T. B. turto pasisavinimo), paskyrus šio straipsnio dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą – nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, t. y. nuo 2500 Eur iki 100 000 Eur);

2) už nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusios L. F. turto pasisavinimo), paskyrus šio straipsnio dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 63 MGL (3150 Eur) dydžio baudą;

3) už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusios J. L. pagrobto turto), paskyrus šio straipsnio dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 42 paras (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).

Teismo vertinimu, toks bausmių dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 63 MGL (3150 Eur) dydžio baudos – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 18 MGL (900 Eur) baudos – bausmės ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su paskirta arešto bausme ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – 42 parų areštą ir 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

V. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusioms, šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 9 d. kaltinamasis V. L. įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiosioms T. B. ir L. F.. V. L. įsipareigojo atlyginti T. B. padarytą 1300 Eur žalą, mokant dalimis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, o paskutinį mėnesį – 100 Eur, iki 2023 m. kovo 30 d. Tuo metu V. L. įsipareigojo L. F. atlyginti jai padarytą 1000 Eur turtinę žalą, mokant dalimis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, o paskutinį mėnesį – 100 Eur, iki 2023 m. sausio 30 d. Su šiais V. L. įsipareigojimais nukentėjusios T. B. ir L. F., apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, sutiko. Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtiems susitarimams, teismas juos tvirtina juose nurodytomis sąlygomis.

V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusios T. B. pasisavinto turto), ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusios L. F. pasisavinto automobilio), ir paskirti jam 63 MGL (3150 Eur) dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 63 MGL (3150 Eur) dydžio baudos – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 18 MGL (900 Eur) baudos – bausmės, ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su paskirta arešto bausme ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – 42 parų areštą ir 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštą ir 54 MGL (2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. L. priteisti nukentėjusiajai T. B. 1300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti V. L. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajai T. B. padarytą turtinę žalą iki 2023 m. kovo 30 d. nurodytomis sąlygomis. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės žalos iki minėtos datos ar nesilaikant turtinės žalos atlyginimo grafiko, išduoti vykdomąjį dokumentą nukentėjusiajai T. B..

Iš V. L. priteisti nukentėjusiajai L. F. 1000 Eur (tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti V. L. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajai L. F. padarytą turtinę žalą iki 2023 m. sausio 30 d. nurodytomis sąlygomis. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės žalos iki minėtos datos ar nesilaikant turtinės žalos atlyginimo grafiko, išduoti vykdomąjį dokumentą nukentėjusiajai L. F..

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) V. L. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.