Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-19 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjui, dalį (b. l. 26). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.1P-154-(1.3.) pradėta 0,9629 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1379 ha dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtai Šiaulių mieste tiesti) (b.l.27-28). 2015 m. gegužės 21 d. žyma apie pradėtą ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistruota VĮ Registrų centre (b. l. 13–14). Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau- ir Administracija), prašydamas atleisti jį nuo 2015 metų žemės mokesčio, t. y. nuo 181,22 Eur sumokėjimo už visą ginčo žemės sklypą (b.l.9). Taryba 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-334 „Dėl E. D. žemės mokesčio sumažinimo“ sumažino Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita pareiškėjui 2015 metų žemės mokestį 25,00 eurais už 0,1379 ha ploto žemės sklypo dalį, numatomą paimti visuomenės poreikiams iš 0,9629 ha ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (b.l.33). Šis Sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2016 m. sausio 4 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui 2015 metais mokėtiną žemės mokestį už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), biudžeto sąskaita sumažino 25 eurais už 0,1379 ha ploto žemės sklypo dalį. Teismo pasiūlymu, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą atleisti nuo 2015 metais mokėtino 181,22 eurų žemės mokesčio už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje – dėl atleidimo nuo 156,22 eurų žemės mokesčio sumos. Teismas pareiškėjo skundą tenkino, įpareigojo Tarybą tinkamai atlikti administracinę procedūrą – išnagrinėti pareiškėjo E. D. 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą atleisti jį nuo 2015 metais mokėtino žemės mokesčio už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., o administracinę bylą dalyje dėl Tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-334 dalies panaikinimo nutraukė (b. l. 75-80).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 102-108). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinės bylos dalį dėl Tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-334 dalies panaikinimo nutraukė ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą tinkamai atlikti administracinę procedūrą dėl pareiškėjo prašymo vien tuo pagrindu, kad atsakovas neatsakė į pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo 2015 metais mokėtino žemės mokesčio.

Ginčo santykiams aktualios Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo redakcijos 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taisyklėse nustatyti atvejai, kuriems esant, Taryba gali teikti žemės mokesčio lengvatas. Taisyklių 7.3. p. numatyta, jog žemės mokesčio lengvatos teikiamos žemės savininkams, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ar dalis žemės sklypo patenka į teritorijų planavimo dokumentus ir yra numatomi paimti visuomenės poreikiams bei pradėjus žemės paėmimo procedūras, gavus Architektūros ir urbanistikos skyriaus rekomendaciją. Lengvatos dydis kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Kaip jau minėta, pareiškėjas į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kreipėsi prašydamas atleisti jį nuo 2015 metų žemės mokesčio už ginčo žemės sklypą tuo pagrindu, kad 2015 m. pradėta ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, dėl ko apribota jo teisė disponuoti visu šiuo žemės sklypu. Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nustato, jog <...> nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 1P-154-(1.3.) pradėti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. gegužės 21 d. (b.l.13-14), todėl nuo šios datos pareiškėjui ginčo žemės sklypo atžvilgiu taikomi Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatyti apribojimai.

Iš skundžiamo Sprendimo ir Administracijos Ekonomikos skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. aiškinamojo rašto (b. l. 35), kuris vertintinas kaip skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis, matyti, jog atsakovas, svarstydamas pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą atleisti nuo žemės mokesčio, visiškai nevertino pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo teisė disponuoti visu ginčo žemės sklypu buvo suvaržyta per se (pati savaime) žemės savininkui laikantis imperatyvių Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Toks vertinimas nėra pateiktas ir Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašte 2015-11-12 Nr.SVA-618 (b.l.12), Administracijos Ekonomikos skyriui pateiktame kaip Taisyklių 7.3. p. numatyta rekomendacija, apsiribojant siūlymu atleisti pareiškėją tik nuo žemės mokesčio už 0,1379 ha, tačiau nepateikiant jokių šio siūlymo motyvų ar argumentų, kodėl pareiškėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo žemės mokesčio už likusią ginčo žemės sklypo dalį (0,8250 ha). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į žemės apmokestinimą žemės mokesčiu, ir tai nereiškia, jog savivaldybės taryba bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų svariais išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktais argumentais ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmąstymus, grindžiančių jo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Taryba privalėjo atsižvelgti į tai, kad nuo 2015-05-15 Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatyti ribojimai galioja visam ginčo žemės sklypui. Atsakovės teismo posėdyje išsakytas argumentas, kad likusia ginčo žemės sklypo dalimi (0,8250 ha) pareiškėjui niekas netrukdė naudotis, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, jį paneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žyma, įtvirtinanti apribojimus. Tuo labiau, kad visuomenės poreikiams paimama ginčo žemės sklypo dalis ginčijamo sprendimo priėmimo dieną atskiru žemės sklypu nebuvo suformuota, ginčo žemės sklypas tik 2016-10-12 padalintas į du atskirus: 0,8250 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir 0,1379 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.145-148). Pažymėtina ir tai, kad nors naujai suformuotam žemės sklypui 0,8250 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre ir nėra įregistruotos žymos apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Taryba savo vėlesniais sprendimais pareiškėją atleido nuo žemės mokesčio už šį žemės sklypą mokėjimo už 2016 metus bei 2017 metus (b.l.134-136), tokio sprendimo argumentą nurodydama tai, kad nepabaigus žemės paėmimo procedūros, pareiškėjas negali visaverčiai disponuoti visu ginčo žemės sklypu (0,9629 ha).

Atsakovė, prašydama pareiškėjo skundą atmesti, savo poziciją grindžia tuo, kad prašoma panaikinti Sprendimo dalis (kuria pareiškėjas neatleistas nuo žemės mokesčio už 0,8250 ha ginčo žemės sklypo dalį), Sprendime atskiru punktu nėra įforminta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta šioje nagrinėjamojoje byloje, konstatuota, kad ginčo atveju Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, nors atsakovo priimto Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog kita prašymo dalis atmesta, tai savaime aišku, atsižvelgiant į tai, jog tenkinta tik dalis prašymo. Įvertinus pareiškėjo atsakovei teikto prašymo turinį bei Sprendimo prasmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo Sprendimu pareiškėjas nuo žemės mokesčio atleistas už ginčo žemės sklypo dalį- 0,1389 ha, o už likusią ginčo žemės sklypo dalį- 0,8250 ha nuo žemės mokesčio neatleistas. Tokią ginčijamo sprendimo esmę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė. Pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje kaip pažeidžiančią jo teisėtus interesus ginčija tą Sprendimo dalį, kuria jis nuo žemės mokesčio neatleistas, nors ir neįformintą atskiru Sprendimo punktu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą individualų administracinį aktą, neįvertinusi ginčo sklypui nustatytų ribojimų, todėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-334 dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo 2015 m. žemės mokesčio už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., dalį- 0,8250 ha laikytina neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-09 nutartis Nr. A-1196-502/2015). Todėl, panaikinus Sprendimo dalį, pareiškėjo inicijuota administracinė procedūra lieka nebaigta, Šiaulių miesto savivaldybės taryba privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymo dalį dėl atleidimo nuo likusio 156,22 Eur žemės mokesčio už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 0,8250 ha ploto dalį už 2015 metus ir pareiškėjui pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo E. D. prašymą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T-334 „Dėl E. D. žemės mokesčio sumažinimo“ dalį, kuria nuspręsta neatleisti E. D. nuo 156,22 Eur žemės mokesčio už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 0,8250 ha ploto dalį.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.