- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- I-931-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00256-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 12.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato K. K., kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio“ 2 dalį, kuria nuspręsta neatleisti E. D. nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami), įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą visapusiškai įvertinti faktines aplinkybes (pareiškėjo negalėjimą disponuoti 0,9629 ha ploto žemės sklypu) bei iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą atleisti nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami), už 2016 metus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, pareiškėjo atstovas pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiama sprendimo dalis yra nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-19 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ buvo nuspręsta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (duomenys neskelbiami), kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1P-154-(1.3.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 2901/0030:515) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Išradėjų ir Aukštabalio gatvių sankirtai Šiaulių mieste tiesti) procedūros pradžios“ buvo pradėta 0,9629 ha žemės sklypo (duomenys neskelbiami) 0,1379 ha dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pareiškėjas neteko teisės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu (žemės sklypu), nes Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Atsižvelgdamas į tai, jog iš žemės sklypo savininko buvo atimta teisė disponuoti jam priklausančiu nekilnojamu turtu (0,9629 ha), pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. prašymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), atleidimo nuo 2016 m. žemės mokesčio“ kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas jį atleisti nuo žemės mokesčio už 2016 kalendorinius metus. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. SG-1248-(6.1K) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), atleidimo nuo 2016 m. žemės mokesčio“ informavo pareiškėją apie planuojamą jo pateikto prašymo atleisti nuo 2016 m. žemės mokesčio nagrinėjimo datą (2016 m. gruodžio 29 d.) bei apie gautą rekomendaciją sumažinti žemės mokestį tik už 0,1379 ha dalį, paimamą visuomenės poreikiams. 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio projekto“ aiškinamajame rašte nurodoma, jog Ekonomikos ir investicijų skyrius paprašė pateikti informaciją ne tik apie atskiro sklypo suformavimą, bet ir apie tai, „ar pareiškėjas ėmėsi kažkokių veiksmų tame sklype, ar kažkas trukdė jam tai atlikti“. Nesuprantamas Ekonomikos ir investicijų skyriaus bandymas teigti, jog su suvaržymais pareiškėjas nesusidūrė, nes nesiėmė kokių nors veiksmų sklype ir nepatyrė trukdymų. Teisių apribojimui konstatuoti užtenka to, jog tą (apribojimą) numato teisės aktų nuostatos. Minėtame aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, jog 2016 m. spalio 31 d. žemės sklypo Išradėjų g. 23 Šiauliuose padalijimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypams buvo suteikti nauji unikalūs numeriai (duomenys neskelbiami). Ekonomikos ir investicijų skyrius patvirtina, jog iki pat 2016 m. pabaigos pareiškėjas faktiškai neturėjo teisės disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Neatsižvelgdama į žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-428 „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio“ nusprendė: A. Atleisti pareiškėją nuo žemės mokesčio už 2016 m. tik už 0,1379 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbiami), B. Neatleisti pareiškėjo nuo žemės mokesčio už 2016 m. už 0,8250 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbiami). Pareiškėjo teisės buvo apribotos kur kas plačiau – pareiškėjas negalėjo disponuoti visu žemės sklypu (t. y. 0,9629 ha plotu). Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad minėto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dar nėra baigta, nepaisant to, kad sklypai yra atidalyti. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsiradus poreikiui pareiškėjui patekti į savo sklypą (duomenys neskelbiami), prie kurio privažiuoti nėra techninių galimybių, 2017 m. jis kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, prašydamas jam išduoti architektūrinius reikalavimus įsirengti įvažiavimą į (duomenys neskelbiami), taip, kaip yra numatyta 2012 m. sausio 26 d. tarybos sprendimu Nr. T-27 patvirtintame detaliajame plane. Pareiškėjas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo 2017 m. gegužės 15 d. atsakymą, kuriame nurodyta, jog jie negali išduoti architektūrinių reikalavimų (prisijungimo sąlygų) įvažiavimams į pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kol nėra įrengta Tauro g. bei Aukštabalio g. ir jos tęsinys ir kol nėra baigtos šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 30–33) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T-428 „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio“ yra teisėtas, motyvuotas tiek teisės normomis, tiek faktiniais duomenimis ir jo dalis negali būti naikinama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Vadovaujantis Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329, 7.4 punktu, žemės mokesčio lengvatos gali būti teikiamos žemės savininkams, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ar dalis žemės sklypo patenka į teritorijų planavimo dokumentus ir yra numatomi paimti visuomenės poreikiams ir jiems pradėtos žemės paėmimo procedūros, pateikus pagrįstus motyvus dėl galimo suvaržymo disponuoti žemės sklypu (gavus Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus rekomendaciją). Lengvatos dydis sprendžiamas kiekvienu atveju individualiai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyrius, kuris buvo atsakingas už informacijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto pateikimą Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, vykdydamas Taisyklių reikalavimus, 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SE-403 kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrių, prašydamas pateikti informaciją dėl pareiškėjo disponavimo teisės apribojimo sklype, adresu (duomenys neskelbiami), bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo ir rekomendaciją dėl atleistinos žemės sklypo dalies nuo 2016 metų žemės mokesčio. Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. T-268 „Dėl transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano patvirtinimo ir pripažinimo savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“ iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbiami) buvo paimta 0,1379 ha ploto žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams, inžinerinei infrastruktūrai įrengti ir rekomendavo mažinti žemės mokestį už 2016 metus tik tokiam žemės sklypo plotui, kuris bus paimtas visuomenės poreikiams, t. y. 0,1379 ha, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbiami) yra atidalintas ir žemės sklypų dalys įregistruotos VĮ Registrų centre. Ekonomikos ir investicijų skyrius 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. SE-465 paprašė pateikti papildomą informaciją, nuo kada pareiškėjui suformuotas atskiras sklypas, kokia jo paskirtis, ar pareiškėjas ėmėsi kažkokių veiksmų tame sklype, ar kažkas trukdė jam tai atlikti. Taip pat prašyta pateikti informaciją, ar pareiškėjas teikė nuo 2015 metų kokius nors prašymus dėl veiklos minėtame sklype, prašė statybos leidimų ar pan. Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SVA-710 informavo, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbiami) buvo suformuotas 2004 m. gruodžio 6 d., sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pažymėtina, kad teritorijos šalia Išradėjų ir Aukštabalio gatvių sankirtos Šiauliuose detaliuoju planu, patvirtintu 2012 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-26, atidalyta žemės sklypo Išradėjų g. 23 žemės dalis, kurios naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Vadovaujantis 2015 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-268 iš pareiškėjui priklausančio 0,9629 ha žemės sklypo (duomenys neskelbiami) paimta visuomenės poreikiams 0,1379 ha žemės dalis. 2015 m. gegužės 15 d. žemės sklypui (duomenys neskelbiami) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-154-(1.3.) VĮ Registrų centre yra žyma, kad yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (veiksmai apriboti). Žemės sklypų kadastriniai matavimai 2016 m. liepos 15 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. 2016 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbiami) padalijimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypams suteikti nauji unikalūs numeriai (duomenys neskelbiami). Šiuo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra baigiamojoje stadijoje. Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra gavusi jokių pareiškėjo prašymų dėl (duomenys neskelbiami) norimos vykdyti veiklos sklype (prašymų dėl statybos leidimų ar žemės paskirties pakeitimo). Surinktos informacijos pagrindu buvo paruoštas ir pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projektas Nr. TSP-479. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-428 „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio“ kuriuo: atleido Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita pareiškėją nuo 27,16 Eur 2016 m. žemės mokesčio už 0,1379 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbiami), paimamą visuomenės poreikiams, esantį Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (buvęs Išradėjų g. 23 Šiauliuose); neatleido pareiškėjo nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypų (duomenys neskelbiami) (šiame punkte padaryta techninė klaida nurodant nuo žemės nuomos mokesčio, kuri neturėtų būti priimto sprendimo neteisėtumo ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos suklaidinimo pagrindu, nes visa pateikta informacija aiškiai parodo, apie kokį mokestį kalbama). Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tai, kad pagal pateiktą informaciją buvo aišku, kad suformuoti du atskiri žemės sklypai, nusprendė dėl kiekvieno sklypo atskirai pagal individualų vertinimą. Neužtenka vien fakto, kad taikomi atitinkami apribojimai Žemės įstatymo pagrindu, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis siekė kažkokių tikslų, susijusių su atitinkamu žemės sklypu. Šiaulių miesto savivaldybės taryba turi teisę, bet ne pareigą atleisti pareiškėją nuo žemės mokesčio, todėl mano, kad ta teise pasinaudota tinkamai ir pagrįstai. Be to, pareiškėjas sklypą valdo jau nuo 2004 metų, nėra pateikęs jokių duomenų, kad būtų vykdęs atitinkamus veiksmus turimame sklype, nėra statęs namų ar vykdęs kitų darbų. Po Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo“ priėmimo pareiškėjas taip pat nesiekė atlikti jokių veiksmų, neteikė prašymų atsakovui ir prie skundo nepridėjo tai įrodančių dokumentų. Prievolė mokėti žemės mokestį yra nustatyta privačios žemės savininkams, o savininkas yra žemės sklypą valdantis asmuo. Šiaulių miesto savivaldybės taryba teisingai atleido pareiškėją nuo žemės mokesčio už vieną žemės sklypą, kuris suformuotas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigoje ir kuris paimamas visuomenės poreikiams. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo gauta informacija, jog sklypai buvo atidalyti. Priimant sprendimą atleisti nuo žemės mokesčio vieną dalį žemės sklypo buvo įvertinta, kad 0,1379 ha sklypo dalis yra planuojama paimti visuomenės poreikiams, o kitoje sklypo dalyje apribojimų, kad visiškai negalėtų nieko vykdyti, nebuvo, tačiau tik neturėjo jokios pagrįstos informacijos, kad jam kas trukdė disponuoti savo sklypu. Esant žymai „pradėta žemės sklypo visuomenės poreikiams procedūra“, pareiškėjas savo sklype galėjo vykdyti ūkinę veiklą, nors ir negalėjo disponuoti, bet jis ir nesiekė disponuoti savo sklypu, tokia tarybos valia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 2 dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimo dalį, pareiškėjas prašo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą išspręsti jo 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą atleisti nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami), už 2016 metus.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ Nr. T-19 nusprendė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), dalį (b. l. 12). 2015 m. gegužės 21 d. VĮ Registrų centre registruota, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu pradėta šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (b. l. 13–16). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu atleisti jį nuo 2016 metų žemės mokesčio už žemės sklypą, esantį Išradėjų g. 23, Šiauliuose (b. l. 17), nurodydamas, kad 2015 m. yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pareiškėjas negali disponuoti žemės sklypu, jo teisė disponuoti sklypu yra apribota (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 punktas). 2016 m. gruodžio 9 d. parengtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio“ projektas (b. l. 54), kartu pateiktas sprendimo aiškinamasis raštas (b. l. 55–57), kuriame nurodyta, kad sprendimo projektu Šiaulių miesto savivaldybės tarybai siūloma atleisti E. D. nuo 27 Eur 2016 metų žemės mokesčio už 0,1379 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbiami), esantį Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbiami), paimamą visuomenės poreikiams; neatleisti E. D. nuo žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami). Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 13 d. raštu, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą, nurodė, kad pagal Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329, 7.4 punktą žemės mokesčio lengvatos gali būti teikiamos žemės savininkams, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ar dalis žemės sklypo patenka į teritorijų planavimo dokumentus ir yra numatomi paimti visuomenės poreikiams ir jiems pradėtos žemės paėmimo procedūros, pateikus pagrįstus motyvus dėl galimo suvaržymo disponuoti žemės sklypu (gavus Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus rekomendaciją) (b. l. 18–19). Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-428 nusprendė: 1. Atleisti Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita E. D. nuo 27,16 Eur 2016 metų žemės mokesčio už 0,1379 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbiami), paimamą visuomenės poreikiams, esantį Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbiami), 2. Neatleisti E. D. nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami) (b. l. 8).
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 2 dalį, nurodydamas, jog ši sprendimo dalis yra nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų – atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus, jog, pradėjus žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas neteko teisės disponuoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu), už kurį apskaičiuotas žemės mokestis.
Iš skundžiamo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 turinio (b. l. 8) matyti, jog jį priimant vadovautasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, kuriame įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta, Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsniu, numatančiu, kad mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Ginčijamas sprendimas priimtas įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T-19 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. T-268 „Dėl transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano patvirtinimo ir pripažinimo Savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“, Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329, 1 punktą, 7.4 punktą, atsižvelgiant į E. D. 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. SVA-710.
Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 2 d. prašymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), atleidimo nuo 2016 m. žemės mokesčio“ (b. l. 17) prašė atleisti jį nuo 2016 metų žemės mokesčio už visą (0,9629 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), kadangi vadovaujantis 2015 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-19 ir 2015 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-154-(1.3.) pradėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), dalies (0,1379 ha) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl negalima disponuoti visu žemės sklypu, nes teisė disponuoti yra apribota Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 punktu.
Kaip jau minėta, Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 patvirtintose Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyti atvejai, kuriems esant, Šiaulių miesto savivaldybės taryba gali teikti žemės mokesčio lengvatas. Taisyklių 7.4 punkte nustatyta, jog žemės mokesčio lengvatos teikiamos fiziniams asmenims – žemės savininkams, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ar dalis žemės sklypo patenka į teritorijų planavimo dokumentus ir yra numatomi paimti visuomenės poreikiams ir jiems pradėtos žemės paėmimo procedūros, pateikus pagrįstus motyvus dėl galimo suvaržymo disponuoti žemės sklypu (gavus Architektūros ir urbanistikos skyriaus rekomendaciją); lengvatos dydis sprendžiamas kiekvienu atveju individualiai.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 13–14, 72–75) duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1P-154-(1.3.) pagrindu pradėta žemės sklypo, (duomenys neskelbiami), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (įrašas galioja nuo 2015 m. gegužės 21 d.), žemės sklypas (duomenys neskelbiami) suformuotas padalijimo būdu 2016 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 31SK-1569-(14.31.110.) (įrašas galioja nuo 2016 m. spalio 31 d.), žyma dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros perkelta atidalintam 0,1379 ha žemės sklypui nuo 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 3 d.) 46 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą, o nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).
Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-604/2013). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).
Kaip jau minėta, pareiškėjas į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kreipėsi prašydamas atleisti jį nuo 2016 metų žemės mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. pradėta žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl negalima disponuoti visu žemės sklypu, nes teisė disponuoti yra apribota remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 punktu. Iš skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 (b. l. 8) ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. aiškinamojo rašto (b. l. 20–23), kuris vertintinas kaip skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis, matyti, jog atsakovas, svarstydamas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą atleisti nuo žemės mokesčio, visiškai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo teisė disponuoti žemės sklypu (duomenys neskelbiami), laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 13–14) iki 2016 m. lapkričio 2 d. (b. l. 72–75) buvo suvaržyta per se (pati savaime) žemės savininkui laikantis imperatyvių Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų: nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Teisėjų kolegijos vertinimu, gavusi pareiškėjo prašymą dėl žemės mokesčio lengvatos teikimo Taisyklių 7.4 punkto pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybės taryba turėjo pareigą jį išnagrinėti atsižvelgdama į Žemės įstatymo nuostatas ir tik įvertinusi, ar 2016 metais egzistavo (-uoja) suvaržymai disponuoti žemės sklypu, priimti atitinkamą sprendimą. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialistai ruošdami ginčijamo sprendimo projekto aiškinamąjį raštą, nei Šiaulių miesto savivaldybės taryba, svarstydama pareiškėjo prašymą, nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, o būtent imperatyvių Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatų galiojimo nagrinėjamai situacijai. Žyma viešame registre dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pareiškėjo žemės sklypui po atidalinimo panaikinta tik 2016 m. lapkričio 2 d. (perkelta atidalintai 0,1379 ha sklypo daliai), taigi pareiškėjo žemės sklypas 0,8250 ha, (duomenys neskelbiami), už kurį nuspręsta neatleisti nuo žemės mokesčio, nuo suvaržymų disponuoti žemės sklypu atlaisvintas tik 2016-11-02, tačiau atsakovas, svarstydamas atleidimo nuo žemės mokesčio klausimą, į tai neatsižvelgė visiškai. Taigi atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą individualų administracinį aktą, kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 2 dalis, kuria nuspręsta neatleisti E. D. nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami), laikytina neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, o Šiaulių miesto savivaldybės taryba įpareigotina iš naujo išspręsti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. prašymo dalį dėl atleidimo nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami), už 2016 metus.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į žemės apmokestinimą žemės mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti, ir tai nereiškia, jog savivaldybės taryba bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų svariais išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktais argumentais ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmąstymus, grindžiančių jo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (30 Eur, b. l. 7). Pareiškėjo atstovas advokatas K. K. su pareiškėju yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį (b. l. 6), minėtas atstovas atstovavo pareiškėjui teismo posėdyje, tačiau nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjo E. D. prašymas dėl patirtų išlaidų šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-428 „Dėl E. D. atleidimo nuo žemės mokesčio“ 2 dalį, kuria nuspręsta neatleisti E. D. nuo 162,48 Eur žemės mokesčio už 0,8250 ha ploto sklypą (duomenys neskelbiami).
Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. D. 2016 m. lapkričio 2 d. prašymo dalį atleisti jį nuo 2016 metais mokėtino 162,48 Eur žemės mokesčio už žemės sklypo (duomenys neskelbiami), 0,8250 ha dalį.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.