Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B., trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. K. ir V. Š., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams A. K. ir V. Š. vaiko G. Š. atžvilgiu, nustatyti vaikui nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, globos vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovės A. K. 38,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir iš atsakovo V. Š. 100,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad per laikotarpį, kai nepilnametis vaikas laikinai paimtas iš šeimos, situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė, nes abu atsakovai toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, atsakovas V. Š. būdamas neblaivus smurtauja prieš atsakovę A. K., atsakovai nepripažįsta savo šeimos problemų, su specialistais nebendradarbiauja, atsakovė dukterį vaikų globos namuose, kuriuose nustatyta vaiko laikinoji globa, aplanko retai, o atsakovas dukters nelanko. Ieškovo nuomone, atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko auginimo, auklėjimo bei išlaikymo ir nėra požymių, kad situacija šeimoje pasikeis.Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka.Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai netinkamai vykdo savo tėvo ir motinos pareigas, o duomenų, kad padėtis galėtų keistis, ieškovas neturi, atsakovai į procesą dėl tėvų valdžios apribojimo reaguoja pasyviai, todėl yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Ieškovo atstovas nurodė, kad motinos ryšys su dukra yra išlikęs, paskutiniai prašymai grąžinti į šeimą ar svečiuotis šeimoje gauti prieš metus, šeima nepriima socialinių darbuotojų pagalbos.Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu visiškai. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad nepilnametis vaikas nenori grįžti į biologinę šeimą, nori kitos šeimos. Atstovė nurodė, kad atsakovė dukrą per 2016 m. aplankė iš viso 17 kartų, visada atneša vaišių, tačiau nėra artimų ryšių, o atsakovas dukros visai nelanko ir su juo nėra jokio ryšio. Atstovė nurodė, kad tėvas smurtavo prieš dukrą ir dėl to buvo nuteistas iš tėvo buvo priteista neturtinė žala, kurios jis nemoka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Byloje nustatyta, kad atsakovams (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. Š., atsakovai santuokos nėra sudarę. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A-334 atsakovės A. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes nesitvarkė buityje ir neturėjo socialinių įgūdžių ir dėl to nesugebėjo tinkamai rūpintis dukra. Vaikas negyvena su atsakovais nuo 2015 m. balandžio 13 d., kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-466 vaikui nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. balandžio 13 d. pokalbio aktas Nr. PAVT-9 patvirtina, kad pati G. Š. išreiškė norą gyventi vaikų globos namuose ir negrįžti pas motiną dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu.Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiems tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams jų vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai tinkamai vaiku nesirūpina, todėl vaikui neužtikrinama pastovi, saugi ir darni aplinka, atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu ir nepripažįsta savo priklausomybės alkoholiui, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nesistengia užtikrinti stabilių šeimos pajamų ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti. Ieškovo teigimu atsakovai tėvų valdžios apribojimo procese užėmė pasyvią poziciją, metus laiko iš atsakovų negauta prašymų grąžinti dukrą ar leisti jai svečiuotis namuose.Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Aplinkybės, kad atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-409/2016 pripažintas kaltu dėl dukros G. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo, iš jo priteista 300,00 Eur neturtinė žala, kurios atsakovas nemoka, atsakovas nelanko vaiko, jis nedalyvauja teismo procese, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime bei žiauriai elgiasi su savo vaiku. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad, nors atsakovė šiuo metu nesirūpina savo vaiku, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui, tačiau, priešingai nei atsakovo, jos elgesys nerodo, kad padėtis negali pasikeisti. Nors atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau nustatyta, kad atsakovė lanko dukrą, stengiasi palaikyti su ja ryšius, atneša apsilankymų metu vaišių, rūbų. Teismo vertinimu, tai rodo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, neleidžia teigti, kad atsakovė nepakeis gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo vaiku. Atsakovė nevisiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejinga vaikui.Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu vaikui, smurto prieš vaiką panaudojimu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, socialiniai darbuotojai apie jį duomenų neturi) ir kad atsakovas nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvus ir abejingas. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrąžinti. Kaip minėta, yra duomenų, kad atsakovė nėra visiškai abejinga vaikui. Todėl, teismo vertinimu, dėl atsakovės visų pirma turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaiko teises.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovo V. Š. tėvo valdžią ir terminuotai apriboti atsakovės A. K. motinos valdžią vaiko G. Š. atžvilgiu. Apribojus atsakovams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.252 straipsnio 1 dalis). Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.256 straipsnis).Kadangi nepilnamečio vaiko G. Š. atžvilgiu terminuotai apribota atsakovės A. K. ir neterminuotai apribota atsakovo V. Š., jos biologinių tėvų, valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, vaikas esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl G. Š. nustatytina nuolatinė globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.Ieškovas nurodė, kad tikslinga vaikų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, nes prašymų dėl vaiko globos negauta. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose vaikas G. Š. yra nuo 2015 m. balandžio 13 d., ten jai sudarytos tinkamos sąlygos higienai, sveikatos apsaugai, ugdymui ir poilsiui. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai skirtini vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ir ten nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės A. K. 38,00 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovo V. Š. 100,00 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų vaikui išlaikymą, nurodytų sumų ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šių sumų. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomos priteisti išlaikymo vaikui sumos nėra didelės ir galėtų būti pagrįstos, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė niekur nedirba, jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, jos pajamas sudaro 264,43 Eur invalidumo pensija ir 112,00 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, nuosavybės teise priklauso butas, esantis Spindulio g. 10B-2, Šiauliuose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. liepos 11 d. dirbo UAB „ELVA“, nekilnojamojo turto neturi. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovai nuosavybės teise transporto priemonių neturi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, nors nėra visiškai tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra, kaip minėta, nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. liepos 11 d. dirbo UAB „ELVA“. Atsakovei nustatytas 20 procentų darbingumo lygis dėl objektyvių nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, prašomos priteisti sumos realiai atitinka atsakovų turtinę padėtį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 11 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės A. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. Š. periodinėmis išmokomis po 38,00 Eur kas mėnesį, o iš atsakovo V. Š. 100,00 Eur kas mėnesį, priteistas sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Ieškinys teisme gautas 2017 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 8 straipsnis, kuriuo nuo 2017 m. liepos 1 d. pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, taikomas ieškiniams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. Todėl šioje byloje mokėtinas 91,00 Eur (41,00 Eur + 38,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 100,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai) žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio vaiko G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, kodas 191015237, buveinė K. Korsako g. 61, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 91,00 Eur (devyniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, ir 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.