Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

2020-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-353-336/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
II-353-336/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00194-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Institucija
Kauno AVPK Kėdainių r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-353-336/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00194-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.8.7; 21.10.1; 21.10.3; 21.11.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 13 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:skundą padavusio asmens K. S. atstovui advokatui M. Š.,

nedalyvaujant žodinę pastabą K. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. K. S. pareikštos žodinės pastabos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115203539.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas K. S. skundas (skundą pateikė atstovas, advokatas M. Š.) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. K. S. pareikštos žodinės pastabos, kuriuo prašoma šią pastabą panaikinti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. balandžio 8 d. 17 val. 00 min., Kėdainių r. sav., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), sprogus vilkiko „DAF“ priekinei padangai, vilkiko vairuotojas K. S. nesuvaldė vilkiko, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešingoje eismo važiavusiu vilkiku „Volvo“. Dėl šio įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 2020 m. liepos 3 d. K. S. skyrė žodinę pastabą. Su šia žodine pastaba nesutinka. Nurodė, kad gautame informaciniame pranešime nėra nurodoma, kokia konkrečiai mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika yra padaryta. Taip pat nėra nustatyta, jog K. S. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar kitas teisės normas. Eismo įvykis kilo ne dėl K. S. kaltės, tačiau sprogus jo vairuoto vilkiko padangai. Kadangi vilkikas priklausė ne K. S., o jo darbdaviui (duomenys neskelbtini), vilkikas turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl K. S. buvo įsitikinęs, kad juo važiuoti buvo saugu. Nebuvo galima numatyti, kad sprogs automobilio padanga ir įvyks eismo įvykis. Ši situacija, t. y. kilęs įvykis ir teisinis jo vertinimas, nesant kaltės, turėtų būti vertinamas kaip kazusas, todėl negalima ir administracinė atsakomybė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

Teismo posėdžio metu K. S. atstovas advokatas M. Š. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įvykis nėra niekaip susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju, taip pat nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl K. S. žodinė pastaba negalėjo būti pareikšta. K. S. kaltu dėl įvykio neprisipažįsta. Šiuo atveju, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp K. S. veikos ir kilusių padarinių. Netgi ir nustačius priežastinį ryšį, jį būtų galima laikyti atsitiktiniu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20115203539 teismui pateiktos medžiagos ir joje esančio informacinio pranešimo „Dėl žodinės pastabos pranešimo“ (b. l. 1) matyti, kad 2020 m. liepos 3 d. K. S. buvo adresuotas informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. 17 val. 00 min., Kėdainių r. sav., magistralinio kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 66,36 kilometre, sprogus vilkiko DAF priekinei padangai, jo vairuotojas K. S. nesuvaldė vilkiko, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešingoje eismo važiavusiu vilkiku „Volvo“. Padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsniu, K. S. reiškiama žodinė pastaba. Dėl šios nusižengimo požymių turinčios veikos administracinio nusižengimo bylos teisena nebus pradėta.

Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 2-3) nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. atvykus į eismo įvykį kelio (duomenys neskelbtini), rasti du eismo įvykyje dalyvavę vilkikai su priekabomis. Abu vilkikai buvo vienoje kelio pusėje (kryptis link Kauno). Mėlynos spalvos vilkikas DAF, Valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs nuo kelios, vilkiko kabina suknežinta. Prie vilkiko buvo priekaba, ant kurios buvo žemės ūkio padargas. Priekaba stovėjo skersai važiuojamosios kelio dalies. Šio vilkiko vairuotojas K. S., iš vilkiko kabinos buvo išlaisvintas PGT ir GMP išvežtas į Kauno klinikas, kur paguldytas į skyrių dėl patirtų sužalojimų, pavojaus gyvybei nėra. Paimtas paaiškinimas. Antras vilkikas rastas stovintis Kauno kryptimi nuo pirmojo nutolęs 101,15 m. Antrą vilkiką „Volvo“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba vairavo blaivus Baltarusijos pilietis I. L.. Antrojo vilkiko buvo nežymiai apgadintos vairuotojo durelės ir nulaužtos tos pačios pusės galini matymo veidrodėlis, stipriai apgadinta visa kairės pusės priekaba. Vairuotojas nenukentėjo, iš jo paimtas paaiškinimas, kad jis matė, kaip sprogo priešais atvažiuojančio vilkiko priekinė kairės pusės padanga ir vilkikas metėsi j jo pusę ir kabino jo priekabą, bei ją stipriai apgadino. Apžiūrėta eismo įvykio vieta, nubraižyta eismo įvykio schema.

Byloje taip yra eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu susidūrusias transporto priemonės apžiūros metu buvo 101,15 m atstumu, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5), kuriuose nurodyti eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių ir jų vairuotojų (I. L. ir K. S.) duomenys, kompaktinis diskas (b. l. 8) su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, I. L. paaiškinimas (b. l. 9), kuriame jis nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d., apie 16 val. jis vairavo vilkiką „Volvo“ su priekaba. Apie 17 val., pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kauno, jis pamatė, kad kitoje eismo juostoje (nuo Kauno pusės) atvažiuoja mėlynos spalvos vilkikas. Kai tarp abiejų transporto priemonių buvo likęs 30-50 metrų atstumas, staiga sprogo priešais atvažiuojančio vilkiko priekinė kairės pusės padanga ir vilkikas metėsi į jo pusę. Jis bandė išvengti smūgio ir suko į dešinę, tačiau kitas vilkikas kliudė jo priekabą ir stipriai ją apgadino. Mėlynas vilkikas nuvažiavo nuo kelio, jo kabina buvo aplamdyta. Nuėjus prie jo, vairuotojas buvo sąmoningas, tačiau beveik nieko nekalbėjo. Atvykę gaisrininkai išlaisvino jį iš kabinos, o greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Jis pats įvykio metu nenukentėjo. Į jo vairuojamą vilkiką atsitrenkusi transporto priemonė, jo manymu, važiavo normaliu greičiu; iš specialisto išvados (b. l. 11) matyti, kad po įvykio paėmus K. S. kraują, jame etilo alkoholio rasta nebuvo; iš 2020 m. liepos 1 d. policijos pareigūnui V. J. pateikto K. S. paaiškinimo (b. l. 15) matyti, kad K. S. nurodė, jog jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 8 d. darbo metu, apie 17 val., vykdydamas jam priskirtas funkcijas, būdamas blaivus ir neviršydamas leistino greičio, vairavo darbdaviui priklausantį vilkiką, pateko į eismo įvykį, kadangi jo vairuojamo vilkiko padanga važiuojant tiesiame kelyje netikėtai sprogo, jis nesugebėjo suvaldyti jo vairuojamos transporto priemonės bei trenkėsi į kitą priešais atvažiuojantį vilkiką; administracinių nusižengimų registro išraše (b. l. 16-19, bei skundo b. l. 8-14) nurodyta, kad už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, 2020 m. liepos 3 d. K. S. pareikšta žodinė pastaba. Pats pažeidimas padarytas 2020 m. balandžio 8 d., 17 val. 00 min.; iš „Sodros“ išrašo (b. l. 24) matyti, kad K. S. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys (b. l. 25, 28-29) patvirtina, kad krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini).

Bylos medžiaga nustatyta, jog policijos pareigūnas 2020 m. liepos 3 d. K. S. pareiškė žodinę pastabą. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad padaryta mažai pavojinga veika, padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.“ Darytina išvada, kad policijos pareigūnas K. S. elgesį kelyje įvertino kaip pažeidžiantį Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nekonkretizuodamas konkretaus pažeidimo punkto ir kvalifikavęs jo veiką pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumente, kuriuo K. S. buvo pareikšta žodinė pastaba, nėra nurodyti jokie konkretūs teisės aktų pažeidimai.

ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. ANK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 yra patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (TAR, 2016 m. gruodžio 27 d., Nr. 2016-29570) (toliau – Įsakymas). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Įsakymo 1.1. papunktyje numatyta, jog šie kriterijai, taikomi visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems, iš jų ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytam, administraciniam nusižengimui, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika, nagrinėjamu atveju, gali būti tik tuomet, kai egzistuoja anksčiau išdėstytų Įsakymo (1.1.1-3 papunkčiai) sąlygų visetas.

Pažymėtina, jog šioje byloje nėra surinkta jokių įrodymų dėl K. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Be to, policijos pareigūnai administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra detalizavę, būtent kokį konkretų Kelių eismo taisyklių punktą K. S. galimai pažeidė. Taigi, šioje byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas. Šiuo atveju spręstina tik dėl to, ar buvo įstatyme nustatyti pagrindai ir sąlygos pareikšti pareiškėjui žodinę pastabą, o ne nustatinėti jo kaltę dėl KET pažeidimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nagrinėjamu atveju, K. S. kategoriškai neigia kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir tokios pozicijos laikėsi tiek duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams po eismo įvykio, tiek skųsdamas jam pareikštą žodinę pastabą teismui. Jo 2020 m. liepos 1 d. paaiškinime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 8 d. darbo metu, apie 17 val., vykdydamas jam priskirtas funkcijas, būdamas blaivus ir neviršydamas leistino greičio, vairavo darbdaviui priklausantį vilkiką, pateko į eismo įvykį, kadangi jo vairuojamo vilkiko padanga važiuojant tiesiame kelyje netikėtai sprogo, jis nesugebėjo suvaldyti jo vairuojamos transporto priemonės bei trenkėsi į kitą priešais atvažiuojantį vilkiką. Teismo vertinimu, šis paaiškinimas nėra ir negali būti laikomas savo kaltės pripažinimu, padarius nusižengimą. Tai vertintina, kaip įvykio aplinkybių išdėstymas ir paties K. S. minėtos situacijos suvokimas. Darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad K. S. pripažino kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo.

Be to, minėta, kad Įsakymo 1.1.3. papunktis numato ir kitą privalomą sąlygą, norint administracinį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu, t. y. neturi būti nustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ANK 36 straipsnio 12 punktas numato, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, kad K. S. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Taigi, policijos pareigūnams nusprendus, jog K. S. 2020 m. balandžio 8 d. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo požymius, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ši veika turėjo būti laikoma pakartotine ANK 417 straipsnio prasme (ANK 36 straipsnio 12 punktas). Todėl, spręstina, kad šiuo atveju taip pat buvo pažeistos ir Įsakymo 1.1.3. papunkčio sąlygos.

Pažymėtina, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju reikšminga tai, ar buvo įstatyme nustatyti pagrindai ir sąlygos pareikšti K. S. žodinę pastabą.

Nors žodinė pastaba nėra administracine nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė gali būti parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, prieš tai atlikus įvykio situacijos aplinkybių tyrimą, be kita ko, išsiaiškinus asmens, kuriam ketinama pareikšti žodinę pastabą, kaltės klausimą ir kitas reikšmingas ginčo priemonės taikymui, aplinkybes. Policija išdėstytų reikalavimų nesilaikė, todėl priėmė nepagrįstą, skubotą sprendimą, t. y. pareiškė žodinę pastabą aiškiai ir suprantamai kaltės dėl eismo įvykio nepripažinusiam K. S.. Be to, minėta, kad buvo pažeista ir Įsakymo 1.1.3. papunkčio sąlyga.

Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre (Įsakymo 3 punktas). Taigi, policijos sprendimas pareikšti asmeniui aptariamą priemonę, neabejotinai liečia jo, kaip administracinio nusižengimo teisenos dalyvio teisinę padėtį. Žodinės pastabos juridinė galia nėra bereikšmė. Tokia administracinės atsakomybės priemonė skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019).

Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, policijos sprendimas pareikšti K. S. žodinę pastabą naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 652 straipsnio 2 dalis, ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad nors K. S. kaltės dėl eismo įvykio klausimas šioje byloje nebuvo nustatytas (nustatinėjamas), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinė atsakomybė kyla tik tam asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo (ANK 7 straipsnis). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas (administracinė atsakomybė) negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018, 2K-333-693/2018 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. K. S. pareikštą žodinę pastabą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20115203539 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė