- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-555-593/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19205-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- J. B.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, J. B. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę, subendrintą bausmę įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamąjį įsakymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. B. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 22 d., nuo 14.17 val. iki 14.28 val., būdamas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) iš prekybos lentynų paėmė vieną akumuliatorių „Makita 197422-4 Li-ion, 18V, 6.0Ah“, kurio kaina 74,99 Eur, vieną akumuliatorių „Skil 3104AA, 18V, 4.0Ah“, kurio kaina 59,99 Eur, ir vieną akumuliatorių „Makita 197280-8, 18V, Lo-ion, 5Ah“, kurio kaina 65,99 Eur, išėmė prekes iš pakuočių ir su prekėmis išėjo iš parduotuvės, už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobdamas svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, 200,97 euro vertės turtą. Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų įrodyti nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendį, priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamą bylą jo atžvilgiu nutraukti. Prašo atlikti įrodymų tyrimą, iškviečiant į skundo nagrinėjimo procesą liudytoją L. T. ir jį apklausti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka:
3.1. Apeliantas teigia, jog nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, o nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 178 str. 5 d.
3.2. Apeliantas pripažįsta faktą, kad iš parduotuvės pagrobė vieną akumuliatorių, kurio vertė galėjo būti 74,99 Eur, tačiau daugiau jokių vertybių nepavogė, jo veiksmuose nėra BK 178 straipsnio 5 dalies sudėties, nes pagrobto turto vertė yra mažesnė už 3 MGL sumą (BK 190 str. 2 d.), o tai sudaro tik administracinio nusižengimo požymius.
3.3. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas spėliojimais, tikimybėmis bei prielaidomis, byla teisme išnagrinėta nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas liudytoju kartu su apeliantu parduotuvėje buvęs L. T.. Pasak apelianto, šio liudytojo parodymai itin svarbūs ir reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teisme jis turi būti apklaustas. Apeliantas pažymi, minėtam liudytojui turi daug klausimų ir nagrinėjant bylą pirmossios instancijos teisme, J. B. neturėjo galimybės užduoti klausimus L. T..
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nuteistojo atžvilgiu laikėsi bendrųjų BPK pagrindų bei tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas.
6. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
7. BK 178 straipsnio 5 dalis numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pavogtas turtas yra laikomas nedidelės vertės, kuomet jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).
8. Apeliantas skunde nurodo tai, kad nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo nuosekliai ir detaliai išanalizuoti visi šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, nesuteikiant nei vienam išimtinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė pagrįstai nustatyta remiantis (duomenys neskelbtini) pateiktais vaizdo įrašais, liudytojos I. M. parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie paneigia nuteistojo iškeltą įvykių versiją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
9. (duomenys neskelbtini) pateikė devynis vaizdo įrašus. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) matoma kaip 2024 m. balandžio 22 d., 14.17 val., J. B. užeina į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Antrame vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuo 14.19 val. J. B. ir L. T., prie lentynos, kurioje sudėti akumuliatoriai „Makita“ apžiūrinėja prekes, po ko iš lentynos paima dvi prekes. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti kaip apie 14.20 val. J. B. vieną prekę išima iš pakuotės, tuščią pakuotę palieka prekių lentynoje. Ketvirtame vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti kaip J. B. palieka dar vieną tuščią pakuotę ant prekių stendo. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti, kaip J. B. iš lentynos paima dar vieną prekę. Kituose vaizdo įrašuose matyti kaip J. B. ir L. T. palieka prekybos centrą. Remiantis šia vaizdo įrašuose užfiksuota nuoseklia įvykių seka matyti, kad J. B. paima tris prekes iš prekybos salės lentynų, išpakuoja jas ir nesumokėjęs už prekes, pasišalina iš prekybos centro patalpų. Todėl, apelianto argumentas, jog jis paėmė tik vieną prekę yra nepagrįstas.
10. Be to, teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme balsu perskaityti liudytojos I. M. parodymai, kuriuose ji parodė, kad susipažinusi su (duomenys neskelbtini) pateikta vaizdo medžiaga, atpažino, kad vagystę įvykdė J. B.. Liudytoja nuteistojo nėra mačiusi gyvai, bendrauti niekada neteko, tačiau pagal asmenų anketinių duomenų nuotraukas policijos sistemoje „POLISII“ nustatė asmenų tapatybes pagal veido bruožus.
11. Apeliantas teigia, jog pasisavino tik vieną prekę, todėl, jo nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad vagystė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą konstatuotina tik tuo atveju, kai pasisavinto turto vertė nesiekia 150 Eur, t. y. 3 MGL, todėl nustačius, jog nagrinėjamu atveju apelianto pasisavinto turto vertė sudaro 200,97 Eur, t. y. 4 MGL, akivaizdu, jog tokia veika peržengia administracinio nusižengimo ribas ir atitinka baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.
12. Teisėjų kolegijos įsitikinimu šioje byloje surikti bei pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. B. 2024 m. balandžio 22 d., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė tris akumuliatorius, kurių bendra vertė 200,97 Eur, išėmė juos iš pakuočių ir nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Aptartuose įrodymuose aiškiai ir nuosekliai matoma pagrindinė įvykių eiga, parodymai bei kiti įrodymai vieni kitiems neprieštarauja, pagrindo abejoti įrodymų patikimumu – nėra. Visi šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui juos vertinti kaip vientisą iš tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių įrodymų grandinę, kas atitinka BPK reikalavimus bei teismų suformuotą įrodinėjimo standartą. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, neteikdamas nė vienam iš jų išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti įrodymai, pagrindžiantys J. B. kaltę, teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų aprašymu. Pirmos instancijos teismas nuosprendį pagrindė byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismo nuosprendis nėra grindžiamas spėliojimais, tikimybėmis bei prielaidomis, o byla teisme išnagrinėta nepažeidžiant teisės normų bei principų, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Papildomų, bylai reikšmingų aplinkybių, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir priimti J. B. išteisinantį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
13. Apelianto argumentas, jog liudytojas L. T. nebuvo apklaustas, laikytinas nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas buvo apklaustas ir parodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį dar kartą apklausti teismo posėdyje, juolab praėjus ilgam laiko tarpui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme L. T. parodymai buvo perskaityti balsu BPK nustatyta tvarka, t. y. ištirti teisiamajame posėdyje. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad šio liudytojo parodymai esą yra itin reikšmingi ir jis turįs jam daug klausimų, tačiau pats apeliantas į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį žinojo, o, teismo įsitikinimu, L. T. apklausa, esant anksčiau aptartiems įrodymams dėl J. B. kaltės, reikšmės negali turėti.
14. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.