- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1793-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03315-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- I. Z.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinio atsakovui I. Z. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku dukra S. Z. (toliau – ir dukra) tvarką: 1) ieškovė ir atsakovas I. Z. (toliau – ir atsakovas ir/ar tėvas) kartu rūpinasi savo dukros auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukters auklėjime; įsipareigoja visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, turėti asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokyklą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad dukra vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniška ir dora, laikytųsi teisės ir moralės normų; 2) tėvas su dukra bendrauja savaitgaliais nelyginėmis mėnesio savaitėmis be nakvynių tokia tvarka: tėvas dukrą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nelyginės savaitės šeštadienį ir sekantį sekmadienį nuo 10 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekantį sekmadienį iki 20 val. vasaros laiku (nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), iki 19 val. žiemos metu (nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 31 d.); 3) apie negalėjimą pasiimti dukterį savaitgalį tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki susitikimo (tinkamu informavimu laikoma, jei tėvas iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina arba atsiunčia žinutę motinai į jos mobiliojo ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) arba atsiunčia el. laišką į el. paštą adresu (duomenys neskelbtini)); 4) kai dukra serga, dukrą jos slaugos laikotarpiu slaugo motina, nepriklausomai nuo to, kad slaugos dienos sutampa su tėvo bendravimo su dukra dienomis; 5) dukrai būnant su tėvu savaitgaliais motina skambina dukrai 1 kartą per dieną, t. y. 15 val., o tėvas įsipareigoja tuo metu atsiliepti ir perduoti telefoną dukrai; 6) tėvas poriniais metais su dukra bendrauja pirmąją Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val., o motina poriniais metais su dukra bendrauja per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir antrąją Kalėdų dieną; tėvas neporiniais metais su dukra bendrauja per Kūčias iki 20 val. ir antrąją Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val., o motina neporiniais metais su dukra bendrauja pirmąją Kalėdų dieną; 7) tėvas su dukra bendrauja kiekvienais metais sausio 1 d. nuo 10 val. iki 19 val., o motina su dukra bendrauja gruodžio 31 d.; 8) tėvas su dukra bendrauja kiekvienais metais antrąją Velykų dieną iki 20 val., o motina su dukra bendrauja pirmąją Velykų dieną; 9) tėvas turi teisę praleisti su dukra tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val. vakaro (jei tai yra motinos bendravimo savaitgalis); 10) motina turi teisę praleisti su dukra motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val. (jei tai yra tėvo bendravimo savaitgalis); 11) tėvas turi teisę kiekvienais metais su dukra praleisti savo gimimo dieną (liepos 19 d.), o motina turi teisę kiekvienais metais su dukra praleisti savo gimimo dieną (rugpjūčio 2 d.); 12) dukros gimtadienį (gegužės 1 d.) motina bendrauja su dukra iki 15 val., o tėvas su dukra bendrauja nuo 15 val. iki 20 val.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuolat kyla konfliktai, atsakovas nederina bendravimo su dukra laiko, dažnai būna išgėręs, vairuoja automobilį, atvykęs dukros akivaizdoje konfliktuoja. Ieškovė taip pat nurodo, kad jai kyla baimė, jog dukra, likdama nakvoti su atsakovu, nėra tinkamai prižiūrima, nes atsakovas neužtikrina dukrai būtinų ir tinkamų vystytis sąlygų. Ieškovė paaiškino, kad kai atsakovas pasiima dukrą, ją dažnai palieka savo tėvų priežiūrai, tačiau kaime, kuriame gyvena atsakovo tėvai, namo teritorija yra neaptverta, namas yra šalia miško, nėra nupjauta žolė, name nėra sanitarinio mazgo (tualetas yra tik lauke), be to, name nėra vandens. Ieškovė pažymi, kad su atsakovo tėvais gyvena jo sūnus, kuris turi rimtų psichikos sutrikimų, todėl ieškovei kyla baimė dėl dukros sveikatos būnant jai su atsakovo giminėmis, kai dukra paliekama ten nakvoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas I. Z. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti jo nurodytą bendravimo su dukra tvarką.
4. Atsakovas nurodė, kad niekada nebuvo pasirodęs šalia dukros po alkoholio vartojimo, taip pat nurodė, kad neturi nei vairavimo teisių, nei automobilio. Jo gyvenamoji vieta tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vilniuje, tiek ir jo tėvų name Vilniaus rajone atitinka visas sąlygas vaikui apgyvendinti, todėl atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės siūlymu neleisti dukrai nakvoti pas atsakovą. Atsakovas taip pat nurodė, kad visada prieš atvykdamas stengiasi įspėti ieškovę ne mažiau kaip prieš 3 dienas, tačiau ieškovė kelias dienas neatsiliepdama į telefono skambučius ir žinutes, neperskambindama sudaro kliūtis bendrauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. daliniu sprendimu nustatė tokią skyrium gyvenančio tėvo I. Z. (toliau - tėvas) dalyvavimo auklėjant dukrą S. Z.(toliau - vaikas) ir bendravimo su ja tvarką:
6.1. Tėvas turi teisę, prieš 72 val. įspėjęs motiną E. Š. (motina) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir SMS žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos faktinės buvimo vietos kiekvieną neporinę metų savaitę nuo penktadienio 18 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. šiltuoju metų laiku (nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) ir iki 19 val. šaltuoju metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 31 d.). Vaikui būnant su tėvu, motina skambina vaikui 1 kartą per dieną (15 val.), o tėvas atsiliepia ir perduoda telefoną vaikui.
6.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų gegužės 1 d. nuo 15 val. iki 20 val., o motina kiekvienų metų gegužės 1 d. iki 15 val.
6.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų liepos 19 d. nuo 15 val. iki 18 val. darbo dieną ir nuo 10 val. iki 15 val. nedarbo dieną, o motina turi teisę praleisti su vaiku kiekvienų metų rugpjūčio 2 d.
6.4. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val., nepriklausomai nuo to, ar tai būtų porinės ar neporinės metų savaitės sekmadienis, o motina turi teisę praleisti su vaiku motinos dieną (pirmą gegužės mėnesio sekmadienį) nuo 11 val., nepriklausomai nuo to, ar tai būtų porinės ar neporinės metų savaitės sekmadienis.
6.5. Tėvas turi teisę poriniais metais su vaiku bendrauti pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10 val. iki 19 val., o neporiniais metais – per Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 10 val. iki pirmosios Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 10 val. bei antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10 val. iki 19 val.
6.6. Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienais metais antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., o motina turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais Failas 1 / puslapis 164 9 pirmąją Velykų dieną iki antrosios Velykų dienos 10 val.
6.7. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki kitų metų sausio 1 d. 20 val., o neporiniais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 10 val. iki 20 val.
6.8. Šioje bendravimo tvarkoje nurodyta tėvo teisė bendrauti su vaiku reiškia tai, kad tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos faktinės buvimo vietos ir leisti laiką su vaiku taip, kaip atsakovo esant reikalinga, užtikrindamas vaiko saugumą.
6.9. Tėvas turi teisę prieš 1 (vieną) mėnesį įspėjęs motiną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir SMS žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti vaiką 2 savaitėms žiemą, kol vaikas nelanko mokyklos ir antrai pusei žiemos oficialių atostogų ugdymo įstaigoje, kai vaikas lankys mokyklą (tokių paėmimų gali būti keli iki bus išnaudotas 2 žiemos savaičių laikas), taip pat dar 2 savaitėms vasarą (tokių paėmimų gali būti keli iki bus išnaudotas 2 vasaros savaičių laikas). Į šį atostogų laikotarpį neįskaičiuojami tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliai pagal šios bendravimo tvarkos 1 punktą.
6.10. Kai vaikas serga, o motina pateikia tėvui tai patvirtinančią pažymą ar kitus vaiko ligą patvirtinančius įrodymus, vaiką slaugo motina, nepriklausomai nuo to, kad slaugos dienos sutampa su tėvo bendravimo su vaiku dienomis.
6.11. Karantino paskelbimas Lietuvoje neriboja tėvo ir vaiko šeiminių santykių, išskyrus, jei tai reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo.
6.12. Motina užtikrina, kad vaikas, norėdamas pabendrauti su tėvu, turėtų galimybę telefonu ar kitomis nuotolinės komunikacijos priemonėmis tai padaryti kasdien nuo 16 val. iki 20 val., taip pat tėvui skambinant motinai jos telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) kasdien laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., motina atsiliepia ir perduoda telefoną vaikui.
6.13. Tiek motina, tiek ir tėvas, norėdami laikinai išvykti su vaiku iš Lietuvos, privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai informuoti kitą šalį raštu (jei informuojama elektroniniu paštu, tai turi būti naudojami šie šalių el. pašto adresai – motinos – (duomenys neskelbtini); tėvo (duomenys neskelbtini)), nurodydami užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę ir tikslą. Tėvas, norėdamas laikinai išvyksti su vaiku iš Lietuvos, kelionę turi derinti prie vaiko atostogų, aptartų šios tvarkos 9 punkte.
2. Teismas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje atkreiptas dėmesys į faktinę aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o tai reiškia, kad siūloma bendravimo tvarka, kai tėvas turės kas antrą šeštadienį ir sekmadienį tiesiogiai bendrauti su dukra pasiimant ją iš motinos gyvenamosios vietos, bus praktiškai neįgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė, jog ieškovė dažnai neatsiliepia į atsakovo skambučius, o ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad yra užblokavusi atsakovo numerį, nustatytina atsakovo siūloma įspėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bendravimo tvarka nustatytina vadovaujantis atsakovo pasiūlyta formuluote, kad tėvas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos faktinės buvimo vietos.
3. Teismas nenustatė, kad vaikui būtų nesaugu likti nakvoti su tėvu. Byloje yra duomenų, kad atsakovo tėvų gyvenamojoje vietoje (name) yra įrengtas dušas, tualetas, praustuvė. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad namuose tvarkinga, švaru. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad minėtame name gyvena psichikos sutrikimą turintis asmuo, pati savaime taip pat nereiškia, kad nepilnamečiam vaikui tai sukelia pavojų. Teismas pažymėjo, kad nuolatinė dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o su tėvu dukra gali bendrauti tik kas antrą savaitgalį, todėl uždraudimas dukrai nakvoti jos tėvo gyvenamojoje vietoje neatitiktų ir paties vaiko interesų. Teismas taip pat atsižvelgė ir į Tarnybos atstovo teismo posėdyje pateiktą išvadą, kad atsakovas turi teisę pasiimti dukrą su nakvyne. Pažymėjo, kad Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu taip pat sutiko, kad tėvas turi teisę praleisti ilgesnį laiką su dukra atostogų metu. Ieškovės kategoriškumas ir siekis patvirtinti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tėvo bendravimas su dukra būtų minimalus, neatitinka pačios ieškovės nurodomo siekio, kad tiek ji, tiek ir tėvas visapusiškai dalyvautų dukros auklėjime. Ieškovės siekis apriboti dukros bendravimą su seneliais dėl to, kad senelių namas yra šalia miško arba dėl nenupjautos žolės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tokia ieškovės pozicija prieštarauja pačios ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, kad tiek tėvas, tiek ir motina (t. y. ieškovė) įsipareigoja užtikrinti dukros teisę bendrauti su giminaičiais (ieškovės prašomos patvirtinti tvarkos 1 punktas). Ieškovės nenoras, kad dukra viešėtų dukros senelių namuose, nes juose gyvena dukros dėdė, turintis proto negalią, prieštarauja pačios ieškovės prašomam patvirtinti šalių įsipareigojimui siekti, kad dukra būtų humaniška.
4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas nurodė, kad vaiko interesams tikslinga nustatyti tokią dukros nuotolinio bendravimo su tėvu tvarką, kai motina užtikrina, kad dukra, norėdama pabendrauti su tėvu, turėtų galimybę telefonu ar kitomis nuotolinės komunikacijos tai padaryti kasdien nuo 16 val. iki 20 val., taip pat ieškovė atsakovui skambinant jai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kasdien laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. atsiliepia ir perduoda telefoną dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) E. Š. apeliaciniu skundu prašo priimti ir prijungti prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinius įrodymus, kurie šiuo metu yra aktualūs ir turi įtaką bylos nagrinėjimui: Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje yra užfiksuoti rizikos veiksniai vaiko atžvilgiu, bei kurioje nurodyta rekomendacija vaikui lankyti psichologo konsultacijos pagal poreikį; Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nustatyta, kad vaikas neigiamai kalba apie tėvą, nenori su juo bendrauti; 2021 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos planas, atsižvelgiant į esamą situaciją šeimoje, siūloma toliau taikyti atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimą vaiko tėvams; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-724-l 141-2021 ir priimti naują sprendimą.
17.1. Teismas pažeidė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. Apeliantė pagal savo atstovės nurodymą sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio mokėjimo nurodymas yra pateiktas į minėtą bylą. Kadangi apeliantė suformulavo ieškinio dalyką, už kurį, ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis, tai privalėjo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas nutartimi nenustatė termino, per kurį turėjo būti primokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis ir priėmė ieškinį, nepagrįstai pradėjo bylos nagrinėjimą bei priėmė neteisėtą sprendimą, nes žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
17.2. Teismas turėjo pasiūlyti pateiki papildomus įrodymus.
17.3. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės atstovės prašymo apklausti liudytojus, kurių parodymai galėjo turėti įtakų bylos nagrinėjimui, vertinant atsakovo asmenines savybes, jo gyvenimo sąlygas, jo santykius su vaiku. Teismas nepagrįstai nepranešė Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriui- kaip teismo proceso dalyvei, apie pradėtą bylą ir nepateikė jai bylos procesinių dokumentų.
17.4. Teismas neatsižvelgiant, kad Atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, taip pat ieškovės atstovės, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo paaiškinimus dėl atsakovo gyvenimo užsienyje ilgą laiką, patvirtino bendravimo su vaiku tvarką ne pagal šiuo metu esamą situaciją, dėl ko jos neįmanoma realiai įgyvendinti;
17.5. Teismas nepasiūlė šalims patikslinti pateiktą teismui bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvoje nebegyvena ir nežino kada atvyks gyventi;
Šalies argumentai
17.6. Teismas neįvertino, kad apeliantės ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra maksimali, atsakovas ignoruoja bendravimą su Vaikų teisės apsaugos tarnybos atstovais, nevykdo Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane numatytų uždavinių, nelanko nustatytu laiku psichologės. Apeliantė viena reguliariai bendrauja su Vaikų teisės apsaugos tarnybos atstovais, vykdo Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane numatytus uždavinius, lankosi nustatytu laiku pas psichologę.
17.7. Teismas neatsižvelgė į dukros pageidavimus, kuriai šiuo metu yra 5 metai ir ji yra pakankamai pajėgi suformuluoti ir išsakyti savo mintis bei norus, nuspręsti kaip ir su kuo norėtų praleisti laiką. Teismas tinkamai neįvertino, kad atsakovas neužtikrina dukrai būtinų gyvenimo ir tinkamų vystytis sąlygų; Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas turėjo pravesti pokalbį su vaiku ir apie tai nurodyti savo išvadoje teismui;
1. Teismas netinkamai išsprendė Apeliantės ieškinio reikalavimą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Apeliantė buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad jos ieškinys visiškai patenkintas, tačiau jai yra nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas I. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutraukti apeliacinį procesą, nes apeliaciniame skunde nėra suformuluotas apeliantės prašymas dėl skundžiamo teismo sprendimo pakeitimo; nutarus bylą nagrinėti apeliacinėje instancijoje, apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės 300 Eur šio atsiliepimo parengimo išlaidų.
19.1. Nereikalaudamas iš ieškovės primokėti žyminio mokesčio dalį, teismas nepažeidė ieškovės teisių, nes ieškinys buvo priimtas ir išnagrinėtas visa apimtimi (CPK 5 str. 3 d.). Yra draudžiama naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl formalių trūkumų, nesusijusiu su ginčo išsprendimu iš esmės (CPK 328 str.);
Šalies argumentai
19.2. Ieškovė pati 2021 m. kovo 16 d. patikslintu ieškiniu prašė pašalinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrių iš dalyvaujančių byloje asmenų, byloje dalyvauja VTAĮT, kurios išvada pateikta į bylą yra detali ir visiškai pakankama ginčui išspręsti, apeliaciniame skunde nėra jokių konkrečių argumentų, nuorodų į faktines aplinkybes, kurios galėjo būti išdėstytos Vilniaus miesto socialinės paramos centro išvadoje.
19.3. Teismas patvirtino tokią tvarką, kurios prašė pati ieškovė – ieškinyje yra be kita ko suformuluoti kassavaitiniai vaiko pasiėmimai, atsakovo bendravimas su vaiku švenčių metų ir t. t. Toks pat reikalavimas išliko ir patikslintame ieškinyje, kurį ieškovė pareiškė jau esant oficialiems duomenims apie atsakovo laikiną išvykimą į užsienį (šalių bendravimas vyko ir iki to, todėl apie atsakovo išvykimą ieškovė žinojo visada). Atsakovui išvykimas į užsienį yra laikinas, teismo posėdyje pažymėjo, kad darbdavys yra Lietuvos pilietis, ketinantis plėsti restoranų tinklą, kuriame atsakovas dirba virėju, į Lietuvą, todėl atsakovas planuoja artimiausiu laiku grįžti į gimtinę. Ieškovės tikslas – nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, yra pasiektas, tvarka yra nustatyta, vaiko gyvenamoji vieta liko su apeliante. Jos ar dukros teisių bendravimo grafikas nepažeidžia. Tvarka nustato atsakovo, o ne ieškovės, teisę bendrauti su dukra, todėl reikalauti vykdyti teismo sprendimą turi teisę ne ieškovė, o atsakovas.
19.4. Atsakovo santykiai su Sofija yra puikūs, jie labai prisirišę vienas prie kito, smagiai leidžia laiką kartu. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavau alkoholiu, nė karto nebuvo pasirodęs šalia vaiko po alkoholio vartojimo. Apeliaciniame skunde aprašytas atsakovo ir ieškovės sugyventinio konfliktas tebuvo griežtas nurodymas nerūkyti šalia mažametės dukrelės, nes tai sukelia rimtą grėsmę vaiko sveikatai. Jokie kiti veiksmai, kuriais apeliantė atsakovą melagingai kaltina, nebuvo atliekami. Atsakovas stengiasi įspėti ieškovę ne mažiau kaip prieš tris dienas, o dažniausiai ir anksčiau, apie ketinimą pasimatyti su dukra. Tačiau pati ieškovė sudaro kliūtis organizuoti bendravimą su vaiku visiems priimtinu būdu. Primintina, kad ieškinyje ieškovė kaltino atsakovą ir vairavimu išgėrus, tačiau apeliacijoje šio kaltinimo atsisakė, nes oficialiai paaiškėjo, jog atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo;
19.5. Pažymi, kad šiuo metu apeliantė visai neleidžia vaikui net pasikalbėti su atsakovu, pati sukurdama vaikui nesaugią stresinę situaciją. Vykstant bendravimui su vaiku yra nesunkiai paaiškinama, kad dėl tėčio laikino gyvenimo užsienyje, atsakovas su dukra negalėsime gyvai bendrauti kas antrą savaitgalį. Tačiau atsakovui atvykus į Lietuvą, bendraus ir savaitgaliais. Tai yra objektyvi bet kokioje šeimoje galinti atsirasti situacija, tėvo darbas užsienyje nėra vaiko teisių pažeidimas;
19.6. Pažymi, kad atsakovo ir tėvų namuose yra normalios vaikui gyventi sąlygos, vaikui yra skirtas vienas kambarys, kuriame yra visi tokio amžiaus reikalingi daiktai, žaislai.
Atsiliepimas
19.7. Ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka buvo iš esmės pakeista, remiantis atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais: apginta atsakovo teisė pasiimti vaiką savaitgaliams su nakvynėmis, ilgalaikėms atostogoms, numatytas vaiko išvykimas į užsienį, detalizuota atsakovo nuotolinio bendravimo su dukra tvarka ir t.t. Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tinkamą procesinį elgesį ir esminius ieškinyje pateiktos bendravimo tvarkos pakeitimus, teisėtai nepriteisė šalims jų patirtas atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Nors apeliante apeliaciniame skunde ne visai tiksliai suformulavo reikalavimus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau, atsižvelgus į apeliacinio skundo turinį, darytina logiška išvada, kad apeliantė (ieškovė) siekia, kad jos reikalavimai, pareikšti pirmosios instancijos teisme, būtų visiškai patenkinti.
5. Apeliantės iškeltas klausimas dėl žyminio mokesčio dalies neprimokėjimo nėra susijęs su teise į pažeistų teisių gynybą teismine tvarka (CPK 5 str.). Kadangi ieškinys buvo priimtas ir išnagrinėtas, todėl, net ir tuo atveju, jei buvo sumokėta ne visa žyminio mokesčio suma, apeliantės teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos, todėl negali būti ginamos apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad apeliantė turi galimybę gera valia sumokėti jos nurodytą trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
6. Apeliantė nekonkretizavo kokių įrodymų šioje byloje trūksta, kokius įrodymus teismas turėjo išreikalauti ir kokias konkrečiais bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai galėtų patvirtinti ar paneigti. Apeliantės procesinė pozicija yra nenuosekli: viena vertus, ji teigia, jog siekia užtikrinti, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su vaiku, kita vertus, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis apie netinkamą atsakovo elgesį, netinkamas gyvenimo sąlygas ir pan. Toks pozicijos prieštaringumas vertinamas apeliantės nenaudai, todėl ir liudytojų, kurie apeliantės teigimu nebuvo apklausti, parodymai nebūtų esminiai ginčui teisingai išspręsti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovės argumentus apie tai, kad vaikui būtų nesaugu likti nakvoti su tėvu ir pan. Savo išvadas teismas grindė byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir Vaikų teisų apsaugos skyriaus išvada. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
7. Atsižvelgus į bylos pobūdį, byloje buvo įtraukta dalyvauti išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Apeliantė nenurodė kokią įtaiką Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriui materialinėms teisėms ir pareigoms galėtų turėti teismo sprendimas šioje byloje, nenurodė kokiu įstatymu pagrindu ir kokiais klausimais ši įstaiga galėtų duoti išvadą byloje, nepagrindė šios įstaigos dalyvavimo būtinybę byloje dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriui. Be to, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrius neprašė jį įtraukti į bylą teismo proceso dalyve, neskundžia tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo.
8. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta šiuo metu yra ne Lietuvoje (sprendimo 14 p.) ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgus į šią aplinkybę. Kita vertus, akivaizdu, jog, įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką, faktinės aplinkybės natūraliai gali keistis, visos galimos situacijos negali būti numatytos tesimo sprendimu nustatant bendravimo tvarką. Tokiu atveju tėvai, tinkamai įgyvendinami tėvų valdžią, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais ir spręsti iškilusius klausimus geranoriškai. Tik tuo atveju, jei tėvai nesugeba išspręsti nesutarimų geranoriškai, bet kuris iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi, vien faktas, kad atsakovas šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nustatyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, tuo labiau, kad tėvas siekia maksimaliai bendrauti su dukra ir neatmeta galimybės grįžti gyventi į Lietuvą.
9. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovę atstovavo advokato padėjėja, todėl ieškovei turėjo būti žinoma teisė teikti prašymą atidėti teismo posėdį, tikslinti ieškinį, jei, ieškovės nuomone, jos prašoma nustatyta tvarka būtų realiai neįgyvendinama. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ieškovė apie atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje vėliausiai sužinojo 2021-03-16. Nežiūrint į tai, ieškovė nusprendė nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės pagal ieškovės pareikštus reikalavimus.
10. Taigi, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko interesams, kad ieškinyje prašoma nustatyti tvarka yra racionalesnė, suteikia geresnę galimybę vaikui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
11. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad penkių metų vaiko apklausa, siekiant išsiaiškinti kaip ir su kuo vaikas norėtų praleisti laiką, buvo galima, būtina ir atitiktų vaiko interesus. Kaip nurodė pati apeliantė, ji siekė nustatyti maksimalią bendravimo tvarką ir byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą riboti vaiko tėvo teisę bendrauti su vaiku bei, kaip pagrįstai išaiškino pirmosios instancijos teismas, ieškovė, su kuria gyvena vaikas, turi nekliudyti tėvui bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant.
12. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti abiem šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
14. Atmestus apeliacinį skundą iš apeliantės atsakovo naudai priteistina 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės E. Š. atsakovo I. Z. naudai 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.