- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2236-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05197-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- D. L., L. Š. Apeliacinės
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. L., L. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, padarytos policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais; 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497, 5 punktas numato, jog ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais teisės aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Taisyklių 3.4 papunktyje nurodytų juridinių asmenų nuostatus (įstatus), pavestą valdymo ar veiklos sritį.
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus (toliau -Nuostatai) (TAR, 2023-12-08, Nr. 23826, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)). Nuostatuose nustatyta, kad Policijos departamento savininkė yra valstybė. Policijos departamento savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Policijos departamento reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas, koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamento veiklą, sprendžia kitus jos, kaip Policijos departamento savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 5 punktas (TAR, 2023-12-08, Nr. 23826, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka tarnybinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų policijoje tyrimą, kaupia, tvarko ir analizuoja informaciją apie policijos personalo veiklos teisėtumo pažeidimus, numato ir vykdo jų prevencijos priemones (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 10.5 punktas (TAR, 2023-12-08, Nr. 23826, aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama ieškinį atsakove nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodydama atsakovės adresą Kauno g. 6, Klaipėda. Tačiau pagal ieškovės reiškiamus ieškinio reikalavimus valstybę atstovaujanti institucija yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (atstovas pagal įstatymą), o ne ieškovės nurodytas Klaipėdos apskrities vyriausiais policijos komisariatas. Juridinio asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buveinės adresas yra Saltoniškių g. 19, Vilnius.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į reiškiamo reikalavimo pobūdį, nenustačius pagrindo ieškovei pasinaudoti išimtinio ar alternatyviojo teismingumo taisyklėmis, byloje nesant duomenų apie susitarimą pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą, darė išvadą, jog ieškovės ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo esmė ir argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) D. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog pagal ieškovės reiškiamus ieškinio reikalavimus valstybę atstovaujanti institucija yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (atstovas pagal įstatymą) ir ieškovės ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7.2. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl netinkamo atsakovo, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kadangi šiuo atveju, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1–3 dalimis, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
7.3. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497, kuriomis remiasi pirmosios instancijos teismas, 5-6 punktuose taip pat nustatyta, jog, jeigu procesiniai dokumentai teismo pateikti netinkamam valstybės atstovui, šis gautus procesinius dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas administracinėje byloje ir ne vėliau kaip per 4 darbo dienas civilinėje byloje nuo jų gavimo persiunčia tinkamam valstybės atstovui ir motyvuotai pagrindžia šį persiuntimą. Valstybės atstovas, gavęs procesinius dokumentus iš netinkamo valstybės atstovo ir nesutinkantis su savo nustatymu, institucija, kuriai kyla neaiškumų dėl tinkamo valstybės atstovo, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas administracinėje byloje ir ne vėliau kaip per 4 darbo dienas civilinėje byloje nuo procesinių dokumentų gavimo su motyvuotu prašymu gali kreiptis į Vyriausybės kanceliariją (pateikdami prašymo kopiją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai), kad būtų sušaukta speciali ad hoc kolegija.
7.4. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų Taisyklių 3.4. papunktis numato, jog Valstybės atstovas – teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą.
7.5. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunktį, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (Nutarimo 3.23 punktas).
7.6. Pagal minėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 1 punktą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybių ir Telšių apskrities Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių teritorijose. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas esmines faktines aplinkybes apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalos, ir remiantis minėto Nutarimo 3.23. punktu, kyla pagrindas vertinti, kad Lietuvos Respubliką nagrinėjamoje byloje turėtų atstovauti ieškovės nurodytų policijos pareigūnų institucija, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
7.7. Pozicijos, jog teismuose bylose dėl policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo Lietuvos valstybei atstovauja ne Policijos departamentas, o vyriausiasis policijos komisariatas, savo praktikoje laikosi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, į kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ieškovei kreiptis, bei Vilniaus apygardos teismas (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1899-794/2023).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl civilinės bylos teismingumo
11. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
12. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
13. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą (CPK 51 straipsnio 4 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų neteisėtais veiksmais.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys yra teismingas ne Klaipėdos apylinkės teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi Lietuvos valstybę šiuo atveju atstovauja Policijos departamentas, o ne Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, tvirtina, jog pagal teisės aktus šiuo atveju Lietuvos valstybę atstovauja Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turėjo vertinti tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Minėta, kad teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Taigi, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma turi nustatyti ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriam ieškovė pateikė ieškinį, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, aplinkybė, kuomet byla teismui neteisminga, sudaro savarankišką pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškovė turi išimtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi nurodyti atsakovą, kuriam reiškia materialinį reikalavimą numatyta CPK 111 straipsnio 1 dalyje yra ieškovo teisė ir procesinė pareiga. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, pasirinkusi atsakovu valstybę, neturi teisės pati spręsti kas atstovauja valstybę, o teismas šiuo konkrečiu atveju privalo vadovautis Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – Taisyklės, bei kitais teisės aktais.
21. Pagal Taisyklių 5 punktą, ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį. Taisyklių 3.4. punkte pateikiamas valstybės atstovo apibrėžimas, kuriame nurodoma, kad valstybės atstovas – teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunktį, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo 3.23 punktas).
23. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo cituojamame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 10.5 punkte nurodyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka tarnybinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų policijoje tyrimą, kaupia, tvarko ir analizuoja informaciją apie policijos personalo veiklos teisėtumo pažeidimus, numato ir vykdo jų prevencijos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Policijos departamentas atlieka aptartas funkcijas, niekaip nepagrindžia, jog šiuo atveju valstybės atstove yra Policijos departamentas, kadangi ieškovės nurodomi pareigūnai neina pareigų Policijos departamente.
24. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vertintina, kad Lietuvos Respubliką nagrinėjamoje byloje turėtų atstovauti ieškovės nurodytų pareigūnų institucija. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-525 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 1 punktą, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybių ir Telšių apskrities Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių teritorijose, todėl šiuo atveju valstybę atstovauja Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
25. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buveinė yra Klaipėdoje, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytą išvadą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su teismingumo taisyklių taikymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
tenkinti apeliantės (ieškovės) D. D. atskirąjį skundą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo dienos.