- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1899-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10146-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- E. P., R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) E. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-14972-905/2023 pagal ieškovų E. P. ir R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m. liepos 5 d. ieškovai kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės L. P. veiksmų.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2011-2015 metais dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės L. P. veiksmų, kurios iniciatyva buvo suorganizuoti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai ieškovų bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu, ieškovams padarė turtinę ir neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovų ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.23 punkto nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nurodytos norminių teisės aktų nuostatos lemia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui Lietuvos valstybei atstovauja ne ieškinyje nurodytas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
5. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio bylų teismingumo taisyklę tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buveinė yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais motyvais teikiamas ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o toks ieškinys gali būti reiškiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.
6. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovų ieškinį atsisakė priimti, ieškovams išaiškinant, kad jos ieškinys teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė. Atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė ir šis klausimas nekvestionuotinas, nes žalą padarę subjektai negali būti savarankiškais atsakovais.
7.2. Ieškovų teigimu, akivaizdu, kad pagal veiklos hierarchiją Policijos departamentas turi prisiimti pilną atsakomybę dėl jam pavaldžių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareigūnės L. P. atliktų neteisėtų veiksmų. Policijos departamentas yra tinkamas proceso dalyvis – atsakovo atstovas.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio priėmimo
11. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
12. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
13. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Tuo tarpu CPK 30 straipsnyje yra išvardinti konkretūs atvejai, kuriais ieškovas turi teisę reikšti ieškinį pagal savo pasirinkimą ir yra baigtinis.
15. Šios nutarties 14 punkte minėta, kad CPK 30 straipsnyje išvardintas sąrašas atvejų, kuriais ieškovas turi teisę reikšti ieškinį pagal savo pasirinkimą, yra baigtinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodoma žala, kildinama dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų baudžiamojo proceso srityje, neatitinka CPK 30 straipsnio 7 dalyje išvardintų sąlygų, todėl šiuo atveju CPK 30 straipsnio 7 dalis netaikytina. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi teisės rinktis teismą, kuriame būtų nagrinėjamas jo ieškinys. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovai net ir esant nurodytiems pagrindams turėtų galimybę teikti ieškinį tik pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) t. y. ieškinys galėtų būtų reiškiamas Klaipėdos apylinkės teismo Kretingos rūmams. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, t. y. pagal atsakovą atstovaujančių institucijų buveinę (CPK 29 straipsnis).
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
17. Ieškovo teisė ir procesinė pareiga nurodyti atsakovą, kuriam reiškia materialinį reikalavimą numatyta CPK 111 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad ieškovas laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir turi išimtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai, pasirinkę atsakovu valstybę, neturi teisės patys spręsti kas atstovauja valstybę, o teismas šiuo konkrečiu atveju privalėjo vadovautis Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2016-07-01). Pagal šių taisyklių 5 punktą, ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2 papunktį (aktuali redakcija galiojanti nuo 2023-01-01), valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo 3.23 punktas). Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, remiantis minėto nutarimo 3.23 punktu, vertintina, kad Lietuvos Respubliką nagrinėjamoje byloje turėtų atstovauti ieškovų nurodytos pareigūnės institucija - t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas.
18. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buveinė VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro duomenimis yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties padarytą išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui neteismingas.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumą, dėl ko pagrįstai, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.