Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-17 · Administracinė byla Nr. I1-288-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
I1-288-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01654-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-288-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01654-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotame asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2019-02-12 perpildytose kamerose, neužtikrinant 3,6 kv. m vienam asmeniui. Kamerose buvo netinkamas vėdinimas, trūko inventoriaus, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, t. y. skylė grindyse. Teigė, jog pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienos izoliacijai, elektros laidai ir šiluminių trasų izoliacijai yra naudojamas asbestas. Per savaitę buvo suteikiama tik vieną kartą išsimaudyti duše 15 min ir tai yra žmogaus kankinimas, orumo ir garbės pažeminimas. Po sporto turėjo būti suteikiamas dušas, kadangi teisės aktai numato, jog turi būti įrengiami dušai prie sporto salės. Teigė, jog lovos pasenę, netinkamos gulėjimui, per trumpos. Teisės aktai numato, jog lovų galiojimo laikas 10 metų. Nurodė, jog kameros neatitiko higienos reikalavimų, buvo netinkamas apšvietimas, šalta, buvo blakių, pelių. Teigė, jog kamerose niekada nebuvo valymo priemonių ir paprašius tekdavo laukti savaitę arba visai neatnešdavo. Pareiškėjas nurodė, jog būnant kameroje buvo sukandžiotas blakių. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pradėjo nuolat sirgti, atsirado bėrimai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 9–15) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpose. Nurodė, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir išduoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Kiekvieną parą eilės tvarka kamerose skiriami budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasirašytinai ir jie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Kamerų budėtojai nuolat palaiko tvarką. Įstaiga yra sudariusi su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Darbai atliekami tik tose patalpose, kuriose pastebimi kenkėjai. Ginčo patalpose kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Įstaiga užtikrina tinkamą inventoriaus būklę. Gavus informacijos apie trūkumus, jie šalinami. Kamerų tipo patalpose yra po vieną tupiamą klozetą ir praustuvę. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Nuteistieji pagal patvirtintą grafiką į dušą buvo vedami vieną kartą per savaitę. Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpų stogo danga yra bituminė. Sienų, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje asbesto nėra. Nurodė, jog kamerose veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Dėl ventiliatoriaus išdavimo pareiškėjas nesikreipė. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-09-27 iki 2019-02-12 kamerų tipo patalpose.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), 11¹.2 punktas numato ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 18–23, 61), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2019-02-12 už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas 2 (plotas – 14,18 kv. m, 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,73 kv. m ploto), 3 (plotas – 14,78 kv. m, 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,70 kv. m ploto), 5 (plotas – 13,57 kv. m, 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,52 kv. m ploto), 1 (plotas – 6,58 kv. m, 1 miegamoji vieta), 25 (plotas – 31,74 kv. m, 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,97 kv. m ploto), 22 (plotas – 14,37 kv. m, 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,79 kv. m ploto), 11 (plotas – 5,84 kv. m, 1 miegamoji vieta) kamerose.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,70 iki 6,58 kv. m ploto ir turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) pažeista nebuvo.

Skunde teigiama, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, drėgmė, temperatūra, apšvietimas bei kamerose buvo blakių, pelių. Teigė, jog nebuvo išduodamos valymo priemonės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., 17 punkte reglamentuota, jog turi būti galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (34 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė nurodė, jog kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama per langus (b. l. 19–20). Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas tinkamai ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.

Atsakovė teigė, jog įstaigoje užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas pateikęs teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019-10-14 raštą (b. l. 53–54), kuriame nurodyta, jog 3 kameroje 2018-03-16 buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimas, kadangi oro temperatūra buvo žemesnė už reglamentuojamus dydžius. Todėl konstatuotina, jog atsakovė pažeidė Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus pareiškėjui būnant 3 kameroje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje yloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo, drėgmės ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros (išskyrus 3 kameros), apšvietimo, drėgmės kamerose pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog Pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 37–40). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai (b. l. 24–26), kurie patvirtina, jog pareiškėjo patalpoje buvo atliekami darbai. Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Minėto aprašo 7 punkte numatyta, jog pagrindinis patalpų valmas atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgyklose, dušų patalpose, kirpyklose (b. l. 32–34). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015-11-18 įsakymu Nr. V-494 patvirtinto Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašymo nuostatose numatyta, jog nuteistieji skiriami kameros budinčiaisiais nustatyta tvarka, kameros budintieji turi tvarkyti kamerą, saugoti kameros inventorių, įrenginius ir kitą kameroje esantį įstaigos turtą, apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus, nedelsiant pranešti budinčiajam (b. l. 35–36). Atsakovė pateikusi valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalo kopijas, kurios patvirtina, jog valymo priemonės buvo išduodamos (b. l. 27–31). Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neišduoto valymo komplekto ar valymo priemonių nėra, taip pat pareiškėjas nenurodė kada nebuvo išduotos valymo priemonės (b. l. 20). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Pareiškėjas teigia, jog valymo priemonės nebuvo jam išduodamos, tačiau nedetalizavo nurodytų aplinkybių ir nenurodė kada ir kokios priemonės kurioje kameroje nebuvo išduotos pareiškėjui, be to duomenų apie tai, jog kreiptųsi į administraciją dėl priemonių neišdavimo į bylą nepateikė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienos izoliacija, elektros laidai ir šiluminių trasų izoliacijai yra naudojamas asbestas. Tačiau atsakovė 2019-09-03 pažymoje Nr. 77-1337 paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpų stogo danga yra bituminė, sienų, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje asbesto nėra.

Pareiškėjas teigia, jog 3 kameroje buvo stalas, tačiau prie jo galėjo sėdėti tik trys asmenys bei teigė, jog lovos buvo netinkamo dydžio, senos bei nurodė, jog sanitariniame mazge turi būti klozetas, o ne skylė. Aprūpinimo normose numatyta, jog kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui, vienas stalas, sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė. Jokių kitų reikalavimų lovai (pvz. reikalavimas lovos dydžiui ar lovos galiojimo terminas) ar stalui (jo dydžiui ar formai) reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, todėl atsakovo atstovė dėl lovų ir stalo įrengimo kamerose galiojančio reglamentavimo nepažeidė. Taip pat atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl kameroje įrengtų tupiamų tualetų.

Pareiškėjas teigia, jog per savaitę buvo suteikiama tik vieną kartą išsimaudyti duše 15 min bei teigė, jog po sporto turėjo būti suteikiamas dušas, kadangi teisės aktai numato, jog turi būti įrengiami dušai prie sporto salės. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teisės aktai ginčo laikotarpiu nenumatė, jog prie sporto salių turi būti įrengiami dušai. Pareiškėjas dėl dušų įrengimo prie sporto salės rėmėsi teisės aktu, kuris galiojo iki 2015-11-01.

Atsakovė nurodė, jog pagal patvirtintą dienotvarkę 1 kartą savaitėje pareiškėjas, kol atliko bausmę kamerų tipo patalpoje, galėjo maudytis (b. l. 47–49). Pareiškėjas pripažįstą, jog jam buvo užtikrinta galimybė išsimaudyti vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas ginčiją tą aplinkybę, jog turi būti suteikiama galimybė išsimaudyti daugiau nei vieną kartą per savaitę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais.

Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo (mažesnės 3 kameros temperatūros nei numato teisė skatai) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (netinkama 3 kameroje temperatūra), jo trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė