Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-10-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1077-1242/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-06
Bylos Nr.
eII-1077-1242/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01055-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Žukovaitė
Pažeidėjas
G. J.
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1077-1242/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01055-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 6 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė
sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13284-2025 (ROIK: 25268597843),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13284-2025 (toliau – ir Nutarimas) G. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2025 m. kovo 24 d. 8.20 val., Vilniuje, Ukmergės g., vairavo automobilį Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kelkraščiu, užvažiavo ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą taip sukeldama grėsmę eismo saugumui. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 124, 1.15, 8, 9, 118 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, G. J. paskirta 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

3. G. J., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, prašo: 1) panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti; 2) teismui konstatavus, kad jos veiksmuose esant padaryto administracinio nusižengimo požymiams, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies pakeisti nutarimą: palikti paskirtą baudą 170 Eur ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

3.1. Skunde nurodoma, jog priimant skundžiamą Nutarimą, nebuvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo aplinkybes, o būtent – ji vairuodama automobilį gavo du skambučius (naudodamasi laisvų rankų įranga) iš motinos bendradarbės ir pačios motinos, kad jos tėvas O. J., būdamas prie vairo, patyrė klinikinę mirtį ir yra gaivinamas ant šaligatvio praeivių Vilniuje, Žalgirio g. 88, iki kol atvyko greitoji pagalba. Ji tuo metu buvo kelyje ir gavusi šią žinią patyrė itin stiprų emocinį sukrėtimą ir šoką. Dėl netikėtos ir sukrečiančios informacijos, jai pasidarė fiziškai bloga, trumpam sutriko orientacija. Toks psichofizinės būklės pablogėjimas buvo tiesioginė priežastis, kodėl trumpam nukrypo nuo saugaus vairavimo ir padarė nurodytus pažeidimus, t. y. užvažiavo ant užbrūkšniuoto ploto, žyminčio nukreipimo saleles, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tik supratusi, jog prarado eismo kontrolę, nedelsdama įjungė avarinį signalą, grįžo į eismo juostą ir toliau saugiai judėjo pagal KET. Tai įrodo, kad jos veiksmai nebuvo piktybiniai ar tyčiniai, priešingai – stengėsi kuo greičiau ištaisyti susidariusią situaciją, niekam pavojaus nesukėlė ir neprivertė kitų eismo dalyvių keisti važiavimo krypties ar greičio. Jos tolimesnis elgesys buvo atsakingas – ji nepabėgo iš įvykio vietos, elgėsi apdairiai ir stengėsi nesukelti papildomos rizikos. Pažymi, jog jos pažeidimas buvo padarytas dėl išskirtinai stipraus emocinio sukrėtimo, susijusio su šeimos nario gyvybei kilusiu tiesioginiu pavojingumu, pateikia tai patvirtinančius medicininius ir kitus faktines aplinkybes liudijančius duomenis. Mano, kad jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir pavojingumas nėra toks didelis, dėl to Institucija, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei nepaskyrė individualizuotos nuobaudos. Ji nėra bausta už KET pažeidimus, o šis jos pažeidimas yra atsitiktinis, kurį vertina labai kritiškai.

4. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas yra įrodymas administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nurodoma, kad buvo įvertinta Pažeidėjos asmenybė, pažeidimo padarymo aplinkybės, skundžiamu nutarimu buvo teisingai nustatyta, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Nurodoma, kad Pareiškėjai paskirta minimalaus dydžio bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti ir gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo teismo netenkinti skundo ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Prašo nagrinėti skundą administracinio nusižengimo byloje Institucijos atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu G. J. paaiškino, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta. Šiai dienai, ištikus tokiai nelaimei elgtųsi kitaip, sustotų kelkraštyje. Tą dieną buvo labai susijaudinusi, buvo šoko būsenoje, pajudėjusi iš vietos pamatė priešais automobilius ir suprato ką blogai padarė. Tą dieną vyko į darbą, kuomet jai pakeliui į darbą paskambino motinos kolegė ir pranešė, kad miršta jos tėtis, yra gaivinamas kelkraštyje. Tuomet ji vyko į įvykio vietą pas tėvą, suprato, jog vairuoja ne pagal KET, susiėmė ir toliau vairavo pagal KET be pažeidimo. Pripažįsta, kad įvykio dieną 8.24 val. vairavo kelkraščiu. Išgirdusi žinią ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau dėl to nebuvo sutrikdytas eismas, viskas vyko sekundžių greičiu, ji norėjo apvažiuoti spūstį ir greičiau nuvažiuoti, tačiau vėliau susiėmė, suprato, kad to daryti negali. Neneigia aplinkybių, jas nulėmė išgirsta žinia. Aprašytas manevras truko apie 10-15 s, jis kilo iš šoko ir susijaudinimo. Vėliau suprato, kad ji nieko nepadarytų nuvykusi iki įvykio vietos. Prašo neatimti teisių, nes turi mažą vaiką, neįgalią močiutę, tėvą reikia vežioti pas gydytojus, nes jis turi širdies defibriliatorių. Vaiko darželis yra nutolęs nuo gyvenamosios vietos 10 km. Jos sužadėtinis turi teisę vairuoti ir turi galimybę vaiką vežioti į darželį. Jos tėvas bijo vykti ilgas distancijas, dėl to prašo jos nuvežti pas močiutę, ten vyksta savaitgaliais, kartais ir darbo dienomis tenka nuvažiuoti. Vyksta 3-4 kartus per mėnesį. Į darbą vyksta automobiliu, atstumas nuo namų iki darbo yra 1 val. 40 minučių, autobusų stotelė yra 10-15 minučių atstumu nuo jos namų, autobusai vyksta gan dažnai. Apie tėvui nutikusį įvykį duomenis teikė policijai. Jos vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių tenka jį vežioti pas gydytojus, į reabilitaciją.

Skundas tenkinamas iš dalies

6. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dėl to ANK 420 straipsnio 1 daliai taikyti, kai veika padaroma įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, neturi teisinės reikšmės tai, ar dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, kilo eismo įvykis ir kuris eismo dalyvis dėl jo kaltas. Svarbu tik tai, kad įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukeltų pavojingą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-788/2021).

8. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, byloje esančiu vaizdo įrašu, pačios G. J. rašytiniais paaiškinimais. G. J. pripažino, kad ji galėjo užvažiuoti ant kelkraščio ir užbrūkšniuotų plotų. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad iš automobilis Skoda superb (duomenys neskelbtini) staigiu judesiu esant kelių juostų iš abiejų pusių eismui kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, kurioje vyksta intensyvus eismas, po to grįžta į važiuojamos krypties eismo juostą. Byloje remiantis vaizdo įrašu, bei pačios G. J. paaiškinimais, nustatyta, kad ji išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, kad tą padarė kelyje vykstant intensyviam eismui, priešpriešinėje eismo juostoje, į kurią jį įvažiavo, eismas taip pat buvo pakankamai intensyvus, todėl neabejotinai buvo sukelta pavojinga situacija. Nors G. J. išvažiavimas netruko ilgai ir ji sugrįžo į savo eismo juostą, tačiau tokiam veiksmui padaryti, ji taip pat kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes jie turėjo imtis veiksmų, kad sudarytų sąlygas jai sugrįžti į savo eismo juostą.

9. Tokie nustatyti G. J. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies būtinuosius nusižengimo požymius. Nors skunde nurodoma, kad tiesioginę tyčią paneigia aplinkybė, jog nusižengimas padarytas dėl staigaus emocinio šoko dėl pažeidėjos tėvo klinikinės mirties, dėl ko trumpam buvo sutrikusi orientacija, o sąmoningo siekio pažeisti KET ar sukelti pavojų nebuvo, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad nurodytos aplinkybės paneigia kaltės požymį. Teismas sutinka, kad byloje yra įrodymų, jog pareiškėja galėjo susijaudinti gavusi žinią apie tėvo kritinę būklę ir tai galėjo lemti jos veiksmus kelyje. Tačiau, šiuo atveju pakanka įrodymų, kurie patvirtina, kad susijaudinimas nebuvo tas veiksnys, lėmęs kaltės požymio paneigimą.

10. Byloje nenustatyta, kad G. J. būtų piktybiškai siekusi kelti pavojų, tačiau to atsakomybei kilti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir nereikia to nustatyti, pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė savo veiksmų pavojingumą ir veikė pažeisdamas KET. Kad G. J. kirto priešpriešinę eismo juostą, patvirtina ji pati savo paaiškinimuose, kuriuose ji nurodė, kad suvokė ką daranti. Teisme ji paaiškino, kad suprato, jog vairuoja ne pagal KET, kad tokį valinį sprendimą priėmė nors susijaudinusi, tačiau iškart supratusi, tokio sprendimo neteisėtumą, susiėmė ir toliau vairavo pagal KET reikalavimus. Ji norėjo apvažiuoti spūstį ir greičiau nuvažiuotų iki tėvo, tačiau pradėjusi manevrą iš kart suprato, kad to daryti negali. Šie jos parodymai patvirtina, kad kaltės požymis nustatytas ir susijaudinimas nenulėmė tokios būsenos, dėl kurios ji visiškai nebūtų galėjusi suprasti ką daro ir jos sprendimai neatitiktų jos valios. Taigi teismo vertinimu, visi būtinieji požymiai buvo nustatyti teisingai o nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Kita vertus, pareiškėjos argumentai dėl patirto susijaudinimo, gali būti vertinami kaip aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuobaudos švelninimo.

11. Pareiškėja skunde pateikia du alternatyvius prašymus, t.y. nutraukti bylą arba skirti kitą nuobaudą (170 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo). Teismo vertinimu, pirmasis pareiškėjos prašymas nėra tenkinamas aukščiau išdėstytais motyvais. Kitas kaip alternatyvus pateiktas jos prašymas yra pagrįstas todėl tenkinamas.

12. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju G. J. nubausta pagal nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalį, jai paskiriant minimalią nuobaudą – 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nustatant minimalų 3 mėnesių terminą. Pažymėtina, kad G. J. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino, kartu nurodydama, kad jos veiksmai nebuvo piktybiški, nes jie buvo stipriai paveikti gautos ją sukrėtusios žinios apie tėvą, kuriam tuo metu grėsė realaus pavojus gyvybei. G. J. pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, kad dėl to gailisi, tačiau prašo atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes, kurios, jos manymu, mažina nusižengimo pavojingumą, bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos nuobaudos skyrimui.

14. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

15. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme pateikė papildomus dokumentus, tarp kurių yra duomenys apie tai, kad G. J. mažamečiam vaikui L. S., g. (duomenys neskelbtini), atlikus genetinį tyrimą 2025 m. liepos 22 d. nustatyta (duomenys neskelbtini). Taikytas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir (duomenys neskelbtini). G. J. posėdžio metu nurodė, kad dėl būtinos reabilitacijos jai reikalinga vežioti mažametį vaiką reguliariai individualiai kinezeterapijai. Pateikė tą patvirtinančius dokumentus, paciento tvarkaraštį, iš kurio matyti, kad iš tiesų nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. reguliariai, kas kelias dienas L. S. vežamas į reabilitaciją. Nors pareiškėja paaiškino, kad vaiko tėvas turi teises, tačiau akivaizdu, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, vežiojimą į reabilitaciją geriau atlikti vaiko motinai.

17. Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas susijaudinimo dėl artimųjų gyvybės. Byloje nustatyta viena G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdina tai, kad ji dirbanti, augina mažametį vaiką, rūpinasi artimaisiais šeimos nariais (močiute). Pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, G. J. 2025 m. be šio nagrinėjamo įvykio jokių nuobaudų neturėjo, kelių eismo taisyklių pažeidimai nefiksuoti. 2024 m. fiksuoti keletas KET pažeidimų, greičio viršijimas ar rinkliavos nesumokėjimas, tačiau jie nėra šiurkštūs visos baudos sumokėtos. Matyti, kad G. J. yra drausminga vairuotoja, nors pasitaiko Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau jie nėra piktybiški, šiurkštūs ar sistemingi. Nėra bausta už pavojingą ar chuliganišką vairavimą kelyje. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ar kitas visuomenėje priimtas elgesio normas, visos paskirtos administracinės baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia asmeninės atsakomybės už padarytus pažeidimus.

18. Vertintinos ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (laikas, vieta ir kt.). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog administracinis nusižengimas padarytas ryte, piko valandų metu, labai intensyvaus eismo gatvėje, tačiau KET pažeidimai buvo nulemti susijaudinimo dėl vairuojat gautos žinios apie sunkią tėvo sveikatos būklę, siekiant kuo greičiau pasiekti jo buvimo vietą, neįvertinant eismo intensyvumo. Pareiškėja paaiškino, kad ji sužinojusi, jog tėvas galimai miršta, siekė kuo greičiau nusigauti iki jo buvimo vietos, tačiau kelias, kuriuo ji važiavo buvo pilnas automobilių, eismas judėjo lėtai, todėl ji priėmė neapgalvotą sprendimą bandyti aplenkti jos kryptimi važiuojančias transporto priemones kertant dvigubą ištisinę liniją. Pradėjusi daryti manevrą suprato, kad tai nėra saugu, ji grįžo į savo eismo juostą. Teismo vertinimu pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl susijaudinimo yra pagrįsta bylos duomenimis ir nors atsakomybės nešalina, tačiau leidžia teismui vertinti, jog iš tiesų, ji sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju nusižengimo pavojingumas dėl to gali būti vertinamas kaip mažesnis. Be to, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (jų visuma) (mažamečio vaiko liga, pagalba artimiesiems rūpinantis močiute), kurios rodo, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį sprendžiant dėl poveikio priemonės taikymo. Konkrečiu atveju, įvertinus faktines aplinkybes bei individualizavus byloje esančius duomenis apie G. J. asmenybę, nurodytas šeimines aplinkybes bei nusižengimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, jog administracinis nusižengimas būtų tiek pavojingas, kad dėl jo padarymo pareiškėjai būtų pagrįsta skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), kai teisė vairuoti yra pagrindine būtina sąlyga tinkamai pasirūpinti sunkia liga sergančiu mažamečiu vaiku, kuriam būtina reguliari reabilitacija.

19. Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, išklausęs teismo posėdyje G. J. paaiškinimų, įvertinęs, kad neigiami padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, kad tai buvo pažeidimas nulemtas susijaudinimo, kad pareiškėja yra drausminga vairuotoja ir šis įvykis buvo atsitiktinio pobūdžio, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog G. J. padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų ir nors ji turi atsakyti už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju turi būti proporcinga. Nagrinėjamos bylos administracinis nusižengimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis) pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos, atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė reikšmingas išimtines šeimines aplinkybes, todėl teismo sprendimu yra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui dėl poveikio priemonės neskyrimo.

20. Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei pažeidėjos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, daro išvadą, jog teisės pažeidimų prevencija bei ANK 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis bus užtikrinta paliekant paskirtą nuobaudą, tačiau netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13284-2025 (ROIK: 25268597843) pakeisti: G. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo neskirti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Žukovaitė