Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 30 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu 1 metamas; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2–4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, šios bausmės ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo, dalinio ir visiško sudėjimo būdais, ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams su 70 MGL (9 100 Lt (2 635,54 Eur)) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 5–12 d. įvykdyto papirkimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) – nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tuo tarpu baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalys, kuriose A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo), ir dėl šių dalių priimtas naujas nuosprendis: A. K. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda. Pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalys, kuriose A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bei bausmių subendrinimo: A. K., pripažintam kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.), paskirta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi A. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4 519,2 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas A. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d. (1 suėmimo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir pripažinta, kad A. K. atliko jam paskirtą bausmę. Taip pat panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalys, kuriose A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių dalių priimtas naujas nuosprendis: A. K. pagal paminėtus BK straipsnius išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pakeisti: panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), ir ši bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais; panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, A. K. subendrintos bausmės, taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. K. taikyto suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką. A. K. nusikalstama veika, nustatyta BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 100 MGL dydžio (3 765 Eur) bauda. A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, paskirta 90 MGL dydžio (3 389 Eur) bauda. A. K. už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta 90 MGL dydžio (3 389 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, A. K. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę; o ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 180 MGL dydžio (6 777 Eur) bauda. Panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalys, kuriose paliktas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl gegužės 5–12 dienomis įvykdyto papirkimo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, taip pat išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo), nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių, bei šios bylos dalys perduotos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitos nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2018 m. kovo 27 d. gautas nuteistojo A. K. pareiškimas (toliau – ir pareiškimas) baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nustatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nuteistasis tvirtino, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ir šališkas teismas. Anot A. K., bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narė (pranešėja) teisėja A. K. negalėjo nagrinėti jo bylos. Teisėja A. K. yra Teisėjų garbės teismo narė, šio teismo pirmininkė. Antai, nuteistasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos J. V. kritiką, kuri yra A. K. kolegė, t. y. ji taip pat yra Teisėjų garbės teismo narė. Todėl, A. K. nuomone, teisėja A. K., būdama pranešėja jo baudžiamojoje byloje ir kartu Teisėjų garbės teismo pirmininke, nuo jo bylos nagrinėjimo turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė. Be to, teisėjai A. K. ir A. P. yra nagrinėję žurnalisto A. D. bylas, jiems buvo žinomos publikacijos apie J. V. neteisėtus veiksmus prieš A. K.. Tokios aplinkybės, pasak nuteistojo, jam suteikė pagrindą suabejoti teismo nešališkumu.Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir Generalinis prokuroras), išnagrinėjęs nuteistojo A. K. pareiškimą, 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) jo netenkino. Generalinis prokuroras tokį sprendimą pagrindė tuo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą nepripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos ir kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Generalinis prokuroras vertino, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo visos teisėjų kolegijos ar teisėjos A. K. šališkumą. Aplinkybė, kad teisėja A. K. yra Teisėjų garbės teismo pirmininkė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V. – Teisėjų garbės teismo narė, Generalinio prokuroro įsitikinimu, nesuteikia pagrindo abejoti A. K., o taip pat ir visos teisėjų kolegijos, nešališkumu. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, taip pat nenustatęs kitų aplinkybių, kuriomis remiantis teisėja A. K. ar visa teisėjų kolegija būtų turėjusi spręsti nusišalinimo klausimą vadovaudamasi BPK 58 straipsnio 1–2 dalimis, Generalinis prokuroras atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Ginčydamas Nutarimą, A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde nuteistasis prašė panaikinti Nutarimą ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tai, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose neįtvirtina galimybė suinteresuotam asmeniui kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šią išnagrinėjus neteisėtos sudėties (šališkam) teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui. Nuteistasis skunde išdėstė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pareiškime bei laikėsi pozicijos, kad Generalinius prokuroras tik formaliai nurodė, jog konkrečiu atveju nėra BPK nustatytų pagrindų pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Todėl, nuteistasis vertino, kad Nutarimas naikintinas ir baudžiamoji byla atnaujintina.Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs aplinkybių, kuriomis remiantis pagal BPK 444 straipsnį baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi Nutarimą paliko galioti. Taip pat teismas netenkino ir nuteistojo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tai, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose suinteresuotam asmeniui neįtvirtina galimybė kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šią išnagrinėjus neteisėtos sudėties (šališkam) teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui.Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, nuteistasis skunde prašo šią nutartį panaikinti ir įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tai, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose neįtvirtina galimybė kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šią išnagrinėjus neteisėtos sudėties (šališkam) teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui. A. K. vertinimu, teismas padarydamas nepagrįstą išvadą, kad jo pareiškime iškeltos abejonės dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo šališkumo nesudaro BPK 444 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriuos nustačius, atsiranda vada pradėti procesą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (bylos Nr. 1N-46/2008 ir Nr. 1N-52/2009). Nuteistasis pastebi, kad jis už teisėjos J. V. įžeidimą buvo nuteistas, tačiau vėliau apeliacinės instancijos teismas jį išteisino. Po išteisinimo 2016 m. birželio 21 d. paskelbtoje publikacijoje buvo nurodyta, kad teisėja J. V. galbūt melavo teismui. Būtent, po šios publikacijos baudžiamoji byla Nr. 2K-162-303/2017 ir buvo paskirta teisėjai A. K.. Tokia aplinkybė, kitaip nei konstatavo apygardos teismas, A. K. nuomone, kelia abejones dėl teisėjos nešališkumo. Be kita ko, A. K. mano, kad teismas neteisingai nurodė ir tai, kad nesant konkrečios baudžiamosios bylos, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pasak nuteistojo, teisę į teisingą ir nešališką teismą jam garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Vilniaus apygardos teismas, netenkinęs nuteistojo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir neužtikrinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų garantijų, pažeidė jo teisę į teisingą ir nešališką teismą.

Motyvuojamoji dalis

10.Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

11.Tiek pareiškime, tiek skunduose žemesniajam ir aukštesniajam teismams, A. K. laikėsi ir laikosi pozicijos, kad baudžiamoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 neteisingai buvo išspręstas jo kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties (šališkas) teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pagrindų sąrašas, kuriems esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, reglamentuotas BPK 58 straipsnyje. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo abejonė dėl teismo šališkumo neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis, rodančiais kasacinio teismo teisėjų kolegijos ar šios teisėjų kolegijos kurio nors nario šališkumo požymių galimumą. Byloje taip pat nenustatyta ir kitokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija ar kuris nors jos narys pagal BPK 58 straipsnį nebūtų galėję nagrinėti A. K. bylos. Pastebėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai ar kuriam nors jos nariui (baudžiamoji byla Nr. 1A-107-197/2018; t. 31, b. l. 177–191). Vien tik įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų A. K., jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas, taip pat informacijos pateikimas visuomenės informavimo priemonėse apie vykstančius teisminius procesus, neleidžia daryti išvados, jog galėjo būti pažeistas teismo nešališkumo principas.

12.Apygardos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narė – pranešėja A. K., o Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V. yra Teisėjų garbės teismo narės, teisėja A. K. ir šio teismo pirmininkė, taip pat savaime nesudaro jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą dėl teisėjų kolegijos pranešėjos šališkumo nagrinėjant A. K. baudžiamąją bylą. Tokia aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad teisėja A. K. galėjo turėti kokią nors išankstinę nuomonę ar nusistatymą prieš nuteistąjį A. K., buvo tendencinga. Teisėjų garbės teismas yra teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjų garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija (Teisėjų tarybos 2014 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 13P-68-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų garbės teismo nuostatų 2 punktas). Tuo tarpu asmenų veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, tiriamos bei nagrinėjamos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis). Konkrečiu atveju Teisėjų garbės teismo veiklos ir teismo, vykdžiusio teisingumą A. K. baudžiamojoje byloje, nagrinėjamų klausimų ryšys nepripažintinas artimu, galinčiu sukelti abejones dėl teisėjos A. K. nešališkumo jai dalyvaujant skirtingų lygmenų procesuose. Teisėja A. K. Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigas eina nuo 2017 m. sausio 27 d. (http://www.teismai.lt/data/public/uploads/2018/04/tgt-ataskaita-2017-m.pdf). Vadinasi, teisėjai A. K. baudžiamoji byla buvo paskirta ne tuoj pat, kaip tvirtina nuteistasis, bet praėjus 7 mėnesiams po jo skunde akcentuojamos 2016 m. birželio 21 d. publikacijos paskelbimo, kurioje buvo teigiama, jog teisėja J. V. neva melavo teismui. Dar daugiau, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 teisėjų kolegija sudaryta ir teisėja A. K. paskirta pranešėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-107-197/2018; t. 31, b. l. 135). Byloje nėra duomenų, kad dėl kokių nors subjektyvių priežasčių baudžiamoji byla būtų paskirta išskirtinai teisėjai A. K., kaip pranešėjai, nesilaikant nurodytose taisyklėse nustatytos tvarkos.

13.Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad aplinkybė, jog teisėjai A. K. ir A. P. nagrinėjo A. D. bylas, nesusijusias su A. K. baudžiamąja byla, galbūt buvo skaitę visuomenės informavimo priemonėse pateiktą A. D. informaciją, taip pat nesuteikia pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms, kad A. K. baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai galėjo būti šališki.

14.Sutiktina su A. K. teiginiais, kad galutinį sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įvertinimo priima teismas, kuris spręstų bylą, jeigu ji būtų atnaujinta. Proceso stadijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, įrodymai nėra vertinami, sprendžiami tik tie klausimai, kurie yra reglamentuoti BPK 444 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-46/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-52/2009). Tačiau konkrečiu atveju nuteistojo A. K. pareiškime bei skunduose teismams nurodytos ir pirmiau aptartos aplinkybės nepripažintinos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo kontekste. Kaip konstatuota pirmiau, teismo vidiniu įsitikinimu, aptariamu atveju byloje nėra pagrindo formuoti išvadą dėl galimo teisėjų A. K. ir A. P. šališkumo kasacine tvarka nagrinėjant A. K. baudžiamąją bylą. Todėl šių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant A. K. baudžiamąją bylą neturėjo jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl jo kaltės ir neįrodo, kad nuteistasis nekaltas ar jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas.

15.Kitaip nei skunde tvirtina A. K., apygardos teismas, netenkinęs prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nuteistojo teisių nepažeidė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Nors apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad konstitucinės justicijos ginčas būtinai turi kilti tik būtent toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurią Generalinis prokuroras atsisakė atnaujinti, tačiau teisingai pastebėjo, kad teisės akto – aptariamu atveju BPK 444 straipsnio atitikties Konstitucijai – klausimas nespręstinas, nes A. K. argumentai dėl galimo byloje minėtų teisėjų šališkumo buvo teismo pagrįstai atmesti. Be to, klausimo dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nagrinėjimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Ši teismo diskrecija savaime nepriklauso nuo to, ar proceso dalyviai pateikė tokius argumentus, ar ne. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-997/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-3204/2011). Tuo tarpu, individualaus konstitucinio skundo galimybė Lietuvos Respublikos teisėje nėra numatyta. Nei Konstitucijoje, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas asmens prašymu privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

16.Be kita ko, aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad skundą dėl apskųstosios nutarties surašė pats nuteistasis, jame išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su žemesniojo teismo priimta nutartimi, nuteistasis aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos ar vien tik teisėjos A. K. nešališkumu, ar skundą nagrinėti rengiant teismo posėdį, ar rašytinio proceso tvarka, kai skundas paduotas nesiremiant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais (kaip ir nagrinėjamu atveju), yra skundą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (BPK 64 straipsnio 4 dalis ir 447 straipsnio 2 dalis), pasinaudojo šia įstatymo leidėjo suteikta teise ir nuteistojo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Tačiau tai niekaip nereiškia, kad dėl to buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.