Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-673-674/2016 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovas A. N. pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą –ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (19–20 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011).

13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo argumentą, jog ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, kadangi pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė ne su atsakovu, o su UAB ,,R“.

14. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d.). Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Taigi, pardavėju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis), t. y. nuosavybės teisę paprastai gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją turi pats, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pvz., komisionierius, turto patikėtinis, antstolis, administratorius ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis c. b. Nr. 2A-328-516/16).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo tarp šalių dėl to, jog ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais, nėra, taigi, abi šalys pripažino tarp šalių buvusius pirkimo-pardavimo santykius. Tačiau atsakovas nurodo, kad pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė su uždarąja akcine bendrove „R“, o ne su atsakovu A. N., kaip fiziniu asmeniu.

16. Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, šiuo konkrečiu atveju UAB „R“, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (12 str. 4 d.).

17. Apeliantas tiek prieštaravimuose, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė ne su atsakovu A. N., kaip fiziniu asmeniu, o su UAB „R“, nes prekes iš ieškovo įsigijo būtent ši bendrovė, atstovaujama A. N.. Vadovaujantis atsakovo A. N. teigimu, kad 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais pirko UAB „R“, darytina išvada, jog UAB „R“, būdama juridiniu asmeniu, prekių pirkimą privalėjo įtraukti į savo buhalterinę apskaitą vos tik gavusi prekes, t. y. 2015-09-17, padarydama paprastąjį arba dvejybinį įrašą, priklausomai nuo to, kokią apskaitos politiką bendrovė yra pasirinkusi. Byloje nepateikta įrodymų, kad 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais pirkimą UAB „R“ buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, ar kad ši ūkinė operacija buvo įregistruota ūkinių operacijų apskaitos registre. Juridinis asmuo ūkinę operaciją į buhalterinę apskaitą privalo įtraukti tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šios prekės UAB „R“ apskaitoje bus apskaitytos tik tuomet, kai ieškovas išrašys įsigijimo dokumentą – sąskaitą. Skolos raštelis, kuriame nurodyta, kad A. N., kaip UAB „R“ direktorius, pirko 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais, neįrodo, kad prekės buvo pirktos UAB „R“ poreikiams. Atsakovo pateikta UAB „R“ PVM sąskaita faktūra, kuria UAB „R“ neva pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“ 14 palečių prakurų pagaliukų, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais pirko UAB „R“. Atsakovas A. N., būdamas UAB „R“ vadovu, nei iki atsiskaitymo termino pabaigos, nei suėjus šiam terminui, nereikalavo ieškovo išrašyti sąskaitos faktūros. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir atsakovo argumentus, pagrįstai nurodydamas, jog pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo kaip fizinių asmenų.

18. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovo A. N. rašytame raštelyje nėra ieškovo, kaip pardavėjo, parašo, todėl laikytina, kad ši sutartis neatitinka rašytinėms sutartims keliamų reikalavimų (CK 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 1 d.). CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1. 93 str. 1 d.). Fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma (1.73 str. 1 d. 1 p.). Kadangi šalys susitarė dėl prakurų pagaliukų pardavimo už 1435,94 Eur sumą, todėl pripažintina, kad šiuo atveju šalys neprivalėjo sudaryti rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties. Šalių 2015-09-17 pasirašyta sutartis dėl prakurų pagaliukų pardavimo laikytina skolos rašteliu, patvirtinančiu, jog atsakovas su ieškovu iš karto neatsiskaitė, įsipareigodamas už šias prekes atsiskaityti iki 2015 m. gruodžio 1 d.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pirkėjo prievolės atsiskaityti už ieškovo parduotą produkciją terminą, kurį apibrėžė vien data – 2015-12-01, nes pirkimo-pardavimo sutartyje prievolės įvykdymas apibrėžtas ne vien tik data, tačiau ir įvykiu – po pateiktos sąskaitos.

20. Atsakovo A. N. ranka rašytame 2015-09-17 skolos raštelyje nurodyta, kad A. N., UAB „R“ direktorius, pasikrovė iš G. M. uždegimo pagaliukų 2354 vnt. maišelių, įsipareigojo už prekes atsiskaityti po pateiktos sąskaitos iki 2015-12-01 (7 b. l.).

21. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-12-09 pranešime dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų registro nurodyta, kad UAB „G“ nuo 2013 m. balandžio mėnesio nedeklaruoja prekių tiekimų ar paslaugų teikimų, ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių, todėl UAB „G“ bus išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 p. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2002-06-22 įsakymo Nr. 178 47.1 p. (28 b. l.). Minėtų teisės aktų normos numato, kad iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami tie PVM mokėtojai, kurie nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Taigi, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas patvirtina, kad UAB „G“, kurios direktoriumi yra ieškovas G. M., yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Kad UAB „G“ nevykdo veiklos, patvirtina Šiaulių apygardos teismui pareiškėjo VSDFV Šilalės skyriaus pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, jog UAB „G“ nuo 2013 m. vasario mėnesio nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, skolos išieškojimui buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės, tačiau skola neišieškota, bendrovė yra nemoki, pareiškėjas prašo iškelti bankroto bylą. Vadovaujantis aukščiau nurodytu darytina išvada, kad UAB „G“, 2015 m. rugsėjo 17 d. parduodant 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais, veiklos nevykdė, todėl negalėjo paruošti nurodytą kiekį prekių ir už šias prekes išrašyti sąskaitą faktūrą. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad 2354 vnt. maišelių su ugnies uždegimo pagaliukais pagamino jis su savo sutuoktine L. M.. Kadangi UAB „G“ 2015 metais veiklos nevykdė, PVM sąskaitų faktūrų neišrašė, atsakovui parduotos prekės nepriklausė ir nebuvo užpajamuotos UAB „G“ balanse, o ieškovas G. M. jokios individualios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viena iš sąlygų (iki 2015-12-01) yra jau suėjusi.

22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens - UAB ,,R“ - teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

23. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu bei 2016-06-02 galutiniu sprendimu 1435,94 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo A. N.. Sprendimas UAB „R“ atžvilgiu nėra priimtas, nei preliminariame, nei galutiniame sprendime nepasisakyta dėl UAB „R“ teisių ir pareigų, teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų UAB „R“ nesukuria, šio subjekto teisės ir įstatymų saugomi interesai nėra pažeidžiami, todėl anksčiau nurodytas apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu.

25. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovo A. N. priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos pagrįstos pateiktu pinigų priėmimo kvitu ir neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo A. N. priteistinos 200,00 Eur ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

27. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta preliminaraus sprendimo data: vietoj 2016-04-12 nurodyta – 2015-09-15, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį rašymo apsirikimą (CPK 276 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą:

vietoj įrašyto „palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-15 preliminarų sprendimą” įrašyti “palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-04-12 preliminarų sprendimą“ .

Priteisti ieškovui G. M. iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas.