Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41124-24, kurioje P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. 2024 m. spalio 18 dieną, apie 23.17 val., P. C. g. 12, Juodupės mstl., Rokiškio r., tyčia vairavo automobilį Toyota Avensis, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 1,67 promilių neblaivumas.

P. B., jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi.

Kaltinimas P. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Kaltinamojo P. B. parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. spalio 18 d., dienos metu, apie 15 val., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su drauge R. Š. šventė, gėrė alkoholį - stipriuosius gėrimus. R. Š. būdama blaivi atvažiavo pas jį savo automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pavakary, apie 19.30 val. R. Š. išėjo iš namų, o savo automobilį paliko jo namų kieme. Jis, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio, sėdo į R. Š. priklausantį automobilį, jai nepranešęs, be jos leidimo ir išvažiavo pas draugą, gyvenantį Juodupėje. Tikslaus laiko neatsimena, su minėtu automobiliu išvažiavo iš savo namų, važiavo P. C. gatve, kadangi, buvo neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio sukdamas posūkį ir nuvažiavo nuo kelio. Išlipęs iš automobilio, jį paliko ten, kur padarė eismo įvykį, o pats išėjo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ilgai nelaukus, tiksliai neatsimena, grįžo atgal į įvykio vietą ir ten sutiko policijos pareigūnes, kurioms iškart prisipažino neblaivus vairavęs automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti ir sukėlęs eismo įvykį. Jam policijos pareigūnės alkoholio kiekio matuokliu - alkotesteriu paprašė pasitikrinti neblaivumą, jis sutiko, kiek tiksliai pirmu ir antru pūtimu įpūtė į alkotesterį, neprisimena, taip pat, neprisimena, ar jis atlikinėjo neblaivumo nustatymo testus, nes įvykio vietoje buvo neblaivus. Jis policijos pareigūnėms atidavė automobilio raktelius. Nuoširdžiai gailisi, kad būdamas neblaivus, neturėdamas teisės sėdo į R. Š. priklausantį automobilį be jos leidimo ir sukėlė eismo įvykį. Į šį automobilį sėdo jau būdamas išgėręs, alkoholio nevartojo po eismo įvykio.

Liudytojos R. Š. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. spalio 18 d., dienos metu, buvo kartu su savo draugu P. B., kartu vartojo alkoholį pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Pas draugą ji atvažiavo blaivi savo automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pavartojus alkoholio, pavakary, tikslaus laiko neatsimena, ji išėjo į parduotuvę su P. B., po to viena išėjo pas buvusį sugyventinį, o kur P. B. išėjo, nežino. Savo automobilį paliko P. B. namų kieme. Ji mobilaus ryšio telefoną ir automobilio raktelius paliko pas P. B. namuose. Kas nutiko po jų išsiskyrimo su P. B., nežino, nebuvo kartu su juo. Ji automobilio nedavė P. B., jis pats savavališkai jį pasiėmė be jos leidimo. Spalio 20 dieną, ryte, apie 8 val., jai būdant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnės atvežė mobilaus ryšio telefoną ir ją informavo, kad P. B. be jos leidimo, pasiėmė jos automobilio raktelius ir neblaivus su jos automobiliu išvažiavo, sukėlė eismo įvykį, nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino. Ji P. B. pretenzijų neturi dėl to, kad pasinaudojo jos automobiliu ir jį apgadino.

Liudytojos (pareigūnės) Jarūnės Kriukelės parodymais. Ji parodė, kad ji yra Rokiškio r. PK RS tyrėja, 2024 m. spalio 18 d. dirbo tarnyboje kartu su Rokiškio r. PK RS vyr. patrule Gerda Raugaite. 2024 m. spalio 18 d. apie 23.28 val., gavo pranešimą, kad maždaug prieš valandą nežinomas vyras, pasiėmęs ne sau priklausantį automobilį, išvažiavo su juo ir sukėlė eismo įvykį šalia kapinių, esančių Juodupės mstl., Rokiškio r. Apie 23.47 val., atvykus į įvykio vietą, Rokiškio r., Juodupės mstl., P. C. g. 12, šalia Juodupės miestelio senųjų kapinių, pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir atsirėmusį į medžius automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip vėliau išsiaiškino, priklauso R. Š.. Apžiūrėjus automobilį, jame nebuvo matyti jokių asmenų, automobilis buvo apgadintas. Bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir kas vairavo automobilį, ji susisiekė su pranešėju mobilaus ryšio telefonu, kuris paaiškino, kad norėjo išlikti anonimu, todėl nurodė, kad matė, kaip automobilį vairavo vyras P. B. ir kuris po sukelto įvykio ieškojo pagalbos, kas galėtų jam padėti ištraukti automobilį. Apie 23.58 val., į įvykio vietą atėjo vyras, kuris prisistatė P. B. ir iškart joms, pareigūnėms, prisipažino, kad jis pats pasiėmė minėto automobilio raktelius, pats vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į medžius, taip apgadindamas svetimą turtą - ne sau priklausantį automobilį. Jai paklausus, ar P. B. yra neblaivus, P. B. prisipažino, kad yra išgėręs, ji P. B. paprašė pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu – alkotesteriu neblaivumą, P. B. sutiko. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. P. B. sutiko su neblaivumo nustatymo rezultatais, pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto. Jai paprašius P. B. pateikti vairuotojo pažymėjimą, P. B. paaiškino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo - neturi teisės vairuoti automobilio. P. B. joms paaiškino, kad jis sugalvojo paimti R. Š. automobilio raktelius ir su jai priklausančiu automobiliu nuvažiuoti iki draugo, todėl važiuojant automobiliu, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į medžius, taip sukeldamas eismo įvykį ir apgadino ne sau priklausantį automobilį. P. B. prisipažino, kad vairavo minėtą automobilį, sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį po eismo įvykio.

Liudytojos (pareigūnės) Gerdos Raugaitės parodymais, kurie savo esme yra analogiški liudytojos (pareigūnės) Jarūnės Kriukelės parodymams.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 19 d. apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad šalia asfaltuotos gatvės, kurios dešinėje pusėje yra kapinės, kairėje pusėje, toliau nuo gatvės 12 numeriu pažymėtas gyvenamasis namas. Apžiūrint įvykio vietą matomas automobilis Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nuvažiavęs nuo P. C. gatvės į kairėje gatvės pusėje esančią pievą, pasviręs kampu į kairę pusę ir atsirėmęs į medžius.

2024 m. spalio 19 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARRK-0076 duomenimis, iš kurių matyti, kad P. B. pirmą kartą 2024 m. spalio 19 d. 00.02 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antrą kartą - 2024 m. spalio 19 d. 00.17 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais P. B. sutiko ir pasirašė.

Panevėžio apskr. VPK Rokiškio r. PK vyresniosios tyrėjos Dovilės Pumputienės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad alkoholio matuoklio - alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARRK-0076 patikros sertifikate Nr. 2069897 nurodyta paklaida, kai nustatytas neblaivumas nuo 1,01 prom. iki 6.00 prom.- 1,7 %. Pritaikius nustatytą apskaičiuotą paklaidą ((0,0289 prom.), P. B. galutinis neblaivumas po paklaidos - 1.67 promilės.

VšĮ „Emprekis pažyma, kurioje nurodoma, kad automobilio Toyota Avensis, 2004 m., vidutinė rinkos kaina su PVM - 1940 eurai.

2024 m. spalio 23 d. informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra” duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad automobilis Toyota Avensis, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. Š. vardu.

R. Š. pareiškimu, iš kurio matyti, kad P. B. atlygino 1100 Eur žalą automobilio savininkei R. Š. ir ji jam pretenzijų neturi.

Išdėstyti įrodymai, teismo manymu, visiškai įrodo, kad P. B. 2024 m. spalio 18 dieną, apie 23.17 val., P. C. g. 12, Juodupės mstl., Rokiškio r., tyčia vairavo automobilį Toyota Avensis, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 1,67 promilių neblaivumas, todėl tokia jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti P. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, P. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – P. B. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės atidėjimo laikotarpiui, kurios metu jis privalo:

dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti;

būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu ar mokslu;

pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis P. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą - 1940 eurų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise (teisę įgyti) vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, paskirtas P. B., panaikinti.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos dydžiu, taip pat su siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tik prašo turto konfiskavimo sumą sumažinti ir skirti 1000 eurų, juos sumokant per 6 mėnesių terminą, nurodo, kad yra nedirbantis, neturi pinigų, nes gauna 180 eurų dydžio pašalpą.

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant P. B. skirtiną bausmės rūšį ir bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių nėra, jis neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad P. B. padaryta veika kėlė padidintą pavojų aplinkiniams, veikos padarymo aplinkybės rodo tai, kad jis vairuodamas padarė ir kitus nusižengimus (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio), teismas mano, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, ir dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, P. B. kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, atidedant kaltinamajam P. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant 5 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriama intensyvi priežiūra, todėl P. B. skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės atidėjimo laikotarpiui.

Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktais kaltinamajam viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos pareigos:

pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos;

būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Šios pareigos skirtinos siekiant daryti teigiamą įtaką P. B. elgesiui.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-380/2018). Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika kėlė realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui, todėl daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti (teise įgyti) visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 21 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, P. B. vairuota transporto priemonė – automobilis Toyota Avensis, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ir yra registruotas R. Š. vardu. Pažymėtina, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas bylose, kuriose konfiskuotinas turtas priklauso pačiam pažeidėjui ir tose bylose, kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, kadangi turi būti įvertintas turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui tikslas, kuris suponuoja tai, kad konfiskavus turtą kaltininkui užkertama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-412-245/2017).

Šiuo atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, konfiskuojant automobilį Toyota Avensis, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistų BK 72 straipsnio 4 dalies normas, kadangi neatitiktų nei vieno iš numatytų reikalavimų, kada gali būti konfiskuojamas konfiskuotinas turtas, nuosavybės teise priklausantis ne pačiam kaltininkui. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog automobilio savininkė R. Š. būtų žinojusi, kad P. B. ketina vairuoti automobilį būdamas neblaivus, ir leido jam vairuoti. R. Š. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad automobilio nedavė P. B., jis pats savavališkai jį pasiėmė be jos leidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – tai yra iš P. B. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 1940 Eur.

P. B. prašo sumažinti turto konfiskavimo sumą, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismo nuomone, VšĮ „Emprekis pažymoje nurodoma automobilio Toyota Avensis vidutinė rinkos kaina su PVM - 1940 Eur laikytina pagrįsta, nėra aiškiai per didelė ir proporcinga suma, todėl būtent tokio dydžio turto konfiskavimas taikytinas P. B. atžvilgiu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. B. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, P. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės atidėjimo laikotarpiui, įpareigojant P. B. šiuo laikotarpiu:

dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktais kaltinamajam P. B. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti pareigas:

pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos;

būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti (teise įgyti) visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo P. B. paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 6 dalimis, P. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1940,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct).

Kaltinamajam P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pranešti P. B., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti P. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.