- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-357-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03012-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- L. Š.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos ,,Klaipėdos butai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Š. (L. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Klaipėdos butai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. Š. (toliau – ir atsakovas) 9 779,29 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti su atsakovu sudarytą 2018 m. kovo 15 d. Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 1 d. priimtas sprendimas už akių, juo ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. 2022 m. spalio 10 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad dalis ieškinyje nurodytos sumos jau buvo priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš mamos N. Š.. Teigė, kad dar kita skolos dalis susidarė laikotarpiu, už kurį yra atsakinga N. Š.. Nurodė, kad turto po mamos mirties nepaveldėjo, todėl, jo nuomone, nėra atsakingas už mamos skolas. Nurodė, kad trečioji prašomos priteisti skolos dalis susidarė dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuo 2021 m. sausio 1 d. vienašališkai padidino nuomos mokestį iki 353,44 Eur. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturėjo teisės sudaryti naujų gyvenamos patalpos nuomos sutarčių, nes teisę gyventi šiame bute įgijo kaip sūnus. Teigia, kad su mama buvo sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad iš N. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-12624-563/2013 priimtu sprendimu už akių priteisė 5 174,44 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., tačiau skola atsakovui apskaičiuota tik nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, tenkindama N. Š. šeimos narių prašymus, pagal 2017 m. birželio 29 d. Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kambarį išnuomojo S. Š. ir pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo atsakovui tris kambarius. 2018 m. sausio 11 d. S. Š. nutraukė vieno kambario nuomos sutartį ir perdavė kambarį Savivaldybei. Pagal atsakovo prašymą Savivaldybė 2018 m. kovo 15 d. pasirašė su juo viso 4-ių kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Suderinus atsakovo nuomos mokesčių skolas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. AD2-208 buvo tenkintas atsakovo prašymas ir išnuomotas visas butas. Taigi atsakovui perėjo 6 215,43 Eur buto nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. birželio 29 d. Nurodė, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti sutartimis nustatyta tvarka nuomos mokestį ir gražinti jam perėjusią skolą, todėl ir susidarė 9 779,29 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei viešajai įstaigai ,,Klaipėdos butai“ iš atsakovo L. Š. 9 779,29 Eur gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukė 2018 m. kovo 15 d. Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldino atsakovą iš minėtos gyvenamosios patalpos su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikė kitos gyvenamosios patalpos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai. Nurodė, kad tarp šalių susiklostę patalpų nuomos santykiai yra tęstinio pobūdžio, kad dar iki nuomos sutarties sudarymo atsakovas ilgą laiką gyveno ginčo patalpose kaip nuomininko (N. Š.) šeimos narys.
4.2. Teismas nustatė, kad skola už gyvenamosios patalpos nuomą yra labai didelė, kad atsakovas ir toliau nemoka už buto nuomą, o skola tik didėja. Nurodė, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, ir jis neįrodinėjo, kad turi teisę lengvatinėmis sąlygomis nuomotis socialinį būstą ar kad jis atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 9 straipsnio keliamus reikalavimus. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų nepilnamečių vaikų ar kad kartu su juo gyventų kitų labiau socialiai pažeidžiamų asmenų. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė galimybės ateityje tinkamai vykdyti iš nuomos sutarties kylančių įsipareigojimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo elgesys, t. y. nemokėjimas už būsto nuomą ilgą laiką ir siekis gyventi dideliame 4 kambarių bute, rodė jo nerūpestingą požiūrį į susiklosčiusią situaciją ir iš esmės patvirtino, kad socialinio būsto nuoma jam nėra būtina.
4.3. Teismas konstatavo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo pažeidimą, o tai sudarė pagrindą taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą pasekmę – nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos. Teismas minėtos sankcijos taikymą laikė proporcinga priemone nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas L. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ „ Klaipėdos butai“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, nenurodė, už kokį laikotarpį ji priteisiama ir pagal kokias nuomos sutartis, be to, ieškinį yra pareiškęs netinkamas ieškovas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti aiškus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nuomos mokesčio skolą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2005 m. sausio 12 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Teigia, kad minėta sutartis yra sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo mamos N. Š.. Nurodo, kad sutartis galiojo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, t. y. iki 2015 m. birželio 4 d. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo nuomos mokesčio skolą, nesant į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktos 2005 m. sausio 12 d. nuomos sutarties. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinęs, kokios šalys sudarė minėtą nuomos sutartį, ar joje yra nurodyti šeimos nariai ir kas pagal sutartį įvardyti kaip šeimos nariai, rėmėsi minėta sutartimi.
5.2. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad jis išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2017 metų negyveno, nes gyveno ir dirbo užsienyje (Anglijoje, Švedijoje) ir buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos. Atsakovas nesutinka, kad skola galėjo būti priteista iš jo, kaip iš šeimos nario, kadangi mama N. Š. (duomenys neskelbtini) mirė, tai Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo prisiteisti skolą iš mirusios mamos N. Š. paveldėtojo. Teigia, kad gyvena savarankiškai nuo 2007 metų ir nuo to laikotarpio šeimos ūkio su savo mama N. Š. neveda. Apelianto nuomone, iš jo galėjo būti priteista tik nuomos mokesčio skolos dalis pagal jo su Klaipėdos miesto savivaldybe sudarytas 2017 m. birželio 29 d. ir 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartis. Apeliantas nesutinka su pakeltu nuomos mokesčio dydžiu – 353,44 Eur, kadangi, sudarydamas nuomos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe, jis manė, kad nuomos mokestis yra 169,53 Eur. Teigia, kad, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo pateikti būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą, kaip nurodyta 2018 m. kovo 15 d. nuomos sutarties 9 dalyje. Teigia, kad minėtas dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant civilinę bylą. Teigia, kad, ieškovei teisingai perskaičiavus nuomos mokesčio skolos dydį ir pateikus jam sąskaitą, jis su ja atsiskaitys.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos civilinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Minėtame straipsnyje įtvirtinta konstitucinė kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
12. CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111–114, 135 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai procesinio dokumento turiniui – turi būti nurodomas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir ieškinio pagrindas, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo 88,32 kv. m keturių kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybė pagal 2015 m. birželio 4 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą butą išnuomojo neterminuotai naudotis N. Š. ir jos šeimos nariams sūnums S. Š. ir L. Š.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12624-563/2013 priteisė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovės N. Š. 5171,44 Lt negauto nuomos mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-25) iki teismo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. AD2-582 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo“ patenkino S. Š. ir L. Š. pateiktus prašymus. 2017 m. birželio 29 d. vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su S. Š., jos pagrindu išnuomotas vienas kambarys. 2017 m. birželio 29 d. vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu L. Š., pagal ją atsakovui išnuomoti trys kambariai. 2018 m. kovo 15 d. su atsakovu buvo pasirašyta Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją atsakovui buvo išnuomotas nekilnojamasis turtas (butas), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties, nuomos mokesčio dydžio ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
15. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis, t. y. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (2016-06-14), minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Vertinant į bylą pateiktus VšĮ „Klaipėdos butai“ 2022 m. sausio 27 d. įstatus nustatyta, kad VšĮ „Klaipėdos butai“ steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir ji yra įstaigos dalininkė (savininkė) (Įstatų 3 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinį yra pareiškusi viešoji įstaiga kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus į bylą pateiktus duomenis, negali nepritarti apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamo ieškovo šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovui, pareiškusiam reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą.
16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad reikalavimo teisė priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nes jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalimi, tačiau to nepadarė. Minėto straipsnio dalyje nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje rėmėsi 2005 m. sausio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji 2015 m. birželio 4 d. buvo perrašyta jai suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi į bylą pateiktus duomenis, nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje kaip įrodymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, būtų pateikta 2005 m. sausio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta minėta nuomos sutartis. Tokiu atveju pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Taigi, esant nurodytai situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas vertino 2005 m. sausio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė jos pakeitimus (perrašymą), nes nagrinėjamoje civilinėje byloje duomenų apie tokią sutartį nėra.
18. Vertinant į bylą pateiktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra aišku, remiantis kokiais duomenimis nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad apelianto mama N. Š. yra mirusi, t. y. į bylą nėra pateiktas asmens mirties liudijimas, be to, nėra aišku, ar N. Š. turėjo įpėdinių, ar yra jos teisių ir pareigų perėmėjų, kadangi tai turėtų esminės įtakos ir priteistos sumos dydžiui. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, už kurį laikotarpį pagal nuomos sutartinius santykius priteistas 9 779,29 Eur įsiskolinimas iš apelianto, t. y. ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nenurodo laikotarpio, už kurį prašo priteisti skolą iš atsakovo. Be to, taip pat nėra aišku, kokiais duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuomos mokesčio dydį, kadangi į bylą yra pateikti septyni Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktai, ant paskutinio iš jų, t. y. ant 2021 m. sausio 1 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), nėra apelianto parašo, kas, akivaizdu, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad apeliantas vis dėlto nebuvo tinkamai supažindintas su nuomos už Savivaldybės būstą mokesčiu nustatyta suma.
19. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė daug aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, be to, rėmėsi į bylą nepateiktais įrodymais, o tai leidžia abejoti ginčijamame sprendime padarytų išvadų pagrįstumu, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Taigi pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo aiškiai nurodyti, už kokį laikotarpį priteistina 9 779,29 Eur įsiskolinimo suma, taip pat nustatyti, kokio dydžio ir pagal kokį dokumentą nustatyta nuomos mokesčio suma, taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą ir remtis į bylą pateiktais duomenimis nustatydamas faktines ir esmines nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, o ne vadovautis duomenimis, kurių nagrinėjamu atveju byloje nėra.
20. Papildomai pažymėtina dėl apeliacinio skundo argumentų apie apelianto gyvenamosios vietos deklaravimą – nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog būtų deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. Remiantis 2009 m. rugsėjo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimais apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą 2001 m. rugsėjo 17 d., o vėliau 2013 m. gegužės 23 d., nors teigia, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2007 metų ir bendro ūkio ten nebeveda, tačiau iš esmės jokių duomenų apie tai neteikia. Todėl minėtus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir vertina juos kaip deklaratyvius teiginius, kurie iš esmės neparemti jokiais į bylą pateiktais įrodymais.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.