- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- e2YT-272-1213/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-03270-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- K. A., A. A., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. A., A. A., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime nurodoma, kad S. A. (ikisantuokinė pavardė – V.) ir J. A. Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: K. A. ir A. A.. Abu su sutuoktiniu gyveno santuokos metu įsigytame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaravo ir savo gyvenamąsias vietas. Pareiškėjos sutuoktinis J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko pareiškėja liko gyventi viena, būdama našle kitos santuokos nesudarė. Nei pareiškėja, nei jų vaikai pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo notarui neparašė. Pareiškime nurodoma, kad po J. A. mirties atsirado paveldimas turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio ½ dalis minėto pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ši nuosavybė buvo įteisinta pareiškėjos S. A. vardu. Taip pat pareiškime pažymima, kad be nekilnojamojo turto pareiškėjai liko visi sutuoktinio turėti asmeninio pobūdžio daiktai, agregatai, priemonės, jų santuokos metu bendrai įsigyti dalykai, santaupos ir panašiai. Pasak pareiškėjos, nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš teisę turinčių paveldėti nesikreipė, po J. A. mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) turimoje namų valdoje. Šios valdos ir jose esančių daiktų ir prietaisų valdymą, disponavimą, tvarkymą bei priežiūrą pareiškėja tęsė iš karto po savo sutuoktinio mirties, faktiškai tęsia ir iki pat šiol. Analogiškus veiksmus, susijusius su turto valdymu atliko iki jo mirties, tokius atliko ir atlieka ir po mirties, tik platesniu mastu, t. y. valdo kaip savo visą, jų abiejų santuokos metu užgyventą nekilnojamąjį turtą, moka reikiamus mokesčius. Taip pat pareiškėja pažymi, kad siekdama tinkamai įregistruoti valdomo nekilnojamojo turto nuosavybę, kreipėsi į notarą, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji yra praleidusi terminą savo valiai priimti palikimą išreikšti. Pareiškėja nurodo, kad gauti pažymų ir pateikti notarui ne teismine tvarka neturi galimybės, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. A. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus bus galima spręsti apie pareiškėjos pareikšto prašymo pagrįstumą civilinėje byloje. Prašo pareiškėjos S. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys K. A. ir A. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės teisingos ir joms neprieštarauja. Nurodo, kad civilinę bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant.
5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
8. Taigi, kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
9. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
10. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Palikėjo J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-210/2008).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties arba tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
14. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
15. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja S. A. (iki santuokos sudarymo buvusi „V.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). S. A. ir J. A. susilaukė dviejų sūnų: K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini). Santuokos metu S. A. ir J. A. įgijo nekilnojamojo turto – Valstybės įmonės Registrų centre S. A. vardu 1992 m. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Be šios nuosavybės pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis valdė ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, paveldėta pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai aukščiau paminėtame gyvenamajame name ir jo valdoje gyveno ir vedė bendrą ūkį.
17. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AM Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo J. A. mirties jo sutuoktinė S. A. liko toliau gyventi sutuoktiniams priklausančiame gyvenamajame name ir valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo visą turtą valdyti kaip savo asmeninę nuosavybę ir valdo iki šiol, moka mokesčius, tvarko, puoselėja ir kt. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) bendruomenės (duomenys neskelbtini) pirmininko Ž. O. 2025 m. spalio 23 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) jo turtą perėmė valdyti jo žmona S. A..
18. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2025 m. spalio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nei palikėjo sutuoktinė S. A., nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko, palikėjo palikimas priimtas nebuvo.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po pareiškėjos sutuoktinio J. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas į jo valdyto turto dalį – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančią ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagal J. A. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio CK 587 straipsnio 3 dalį (1964 m. liepos 7 d. redakcija), palikimą pagal įstatymą priimti galėjo palikėjo vaikai ir palikėjo sutuoktinė S. A.. Palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau po J. A. mirties pareiškimo notarui per šešis mėnesius įpėdiniai nepadavė, todėl paveldėjimo bylos neužvestos.
20. Suinteresuoti asmenys K. A. ir A. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos S. A. pareiškimu sutinka, patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės teisingos ir joms neprieštarauja.
21. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių arba paneigiančių faktinį palikėjo J. A. paliktojo turto priėmimą valdyti.
22. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Kaip jau buvo minėta, po J. A. mirties, nei jo sutuoktinė S. A., nei kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau S. A. (palikėjo sutuoktinė) iš karto po sutuoktinio J. A. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdo iki šiol. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. A. po sutuoktinio J. A. mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausiančiame name bei namų valdoje, juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius, ir iki šiol gyvena minėtame name bei rūpinasi palikėjo turtu. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) bendruomenės (duomenys neskelbtini) pirmininko Ž. O. 2025 m. spalio 23 d. pažyma ir kt. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.
23. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjo J. A. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. A., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
24. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A. (palikėjo sutuoktinė) po palikėjo J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu įregistruoti nuosavybės teisę, paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.