Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties fizinio asmens M. Š. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Plienas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „TOI-TOI Lietuva“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antstolė V. D., antstolis A. S., antstolis J. P., antstolė V. V., antstolė L. N., antstolė R. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (toliau – ir Administratorė). Teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas.

2. Teisme 2023 m. kovo 17 d. gautas Administratorės skundas, juo prašoma panaikinti 2023 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti bankroto administravimo išlaidas: varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur.

3. Skunde nurodoma, kad bankrutuojančiam M. Š. nuosavybės teise priklausė 1/110 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas parduotas už 8 010 Eur. Iš pajamų, gautų už parduotą turtą, atskaityta: 10 proc. nuo parduoto turto – 801 Eur, varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur. Vykta 2 kartus maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (620 km x 0,30 Eur x 2), turto vertinimas – 150 Eur, iš viso 1 350,77 Eur. Kreditoriams pervesta suma: 6 659,23 Eur (8 010 Eur – 1 350,77 Eur). 2023 m. vasario 14 d. M. Š. kreditorių susirinkimo metu kreditorės UAB „Intrum Lietuva“, kurios reikalavimas sudaro 94,60 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, atstovė nurodė šias pastabas: 1) ataskaitoje nurodytos nekorektiškos Administratorės išlaidos, apskaičiuotos kaip gautos iš turto pardavimo; 2) kreditoriai nebuvo ir nėra patvirtinę tokių bankroto administravimo išlaidų: varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur; 3) nurodytos išlaidos buvo patvirtintos bendra viena sąmatos eilute, t. y. 10 proc. nuo turto pardavimo pajamų, todėl minėtos išlaidos negali būti dengiamos papildomai; 4) atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kreditoriams pervestina suma iš turto pardavimo sudaro 7 149 Eur; 5) Administratorės įpareigojamas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 27 d. paskirstyti bankroto procese sukauptas lėšas. 2023 m. kovo 10 d. buvo sušauktas M. Š. kreditorių susirinkimas, jo metu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidų: varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur. Su šiuo sprendimu nesutiktina, nes jis nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

4. Skunde teigiama, kad ginčas kilo dėl to, ar išlaidos, susijusios su turto pardavimu, turi būti padengiamos iš procentinės dalies atlygio, šiuo atveju iš 10 proc. nuo parduoto turto sumos, ar atskirai. Panaši ginčo situacija buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-932-613/2019, kurioje teismas pripažino, kad administratorius turi teisę ne tik į procentinį atlygį ir į visas su pardavimu susijusias išlaidas, tačiau ir į periodiškai kas mėnesį mokamą atlygį. Šioje byloje Administratorė neprašė iš lėšų, gautų už parduotą turtą, išskaičiuoti kas mėnesį mokamo atlyginimo, o prašė tik patvirtinti tas išlaidas, kurios tiesiogiai patirtos dėl turto pardavimo. Kreditoriaus atstovės paaiškinimas, kad visos šios išlaidos turi būti dengiamos iš administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų sąskaita, nėra logiškas. Vargu, ar kreditoriaus atstovė sutiktų su tuo, kad iš jos mėnesinio darbo užmokesčio būtų išskaičiuojamos komandiruotės išlaidos arba varžytynių paskelbimo išlaidos. Todėl kreditorių sprendimas netvirtinti išlaidų, tiesiogiai susijusių su turto pardavimu, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ skundą.

6. Teismas nurodė, kad rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog bankroto administratorė už 8 010 Eur pardavė bankrutuojančiam asmeniui M. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/110 dalį negyvenamųjų patalpų – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš gautų piniginių lėšų už parduotą turtą buvo išskaičiuotos šios sumos: 801 Eur, tai yra 10 proc., mokestis Administratorei, 27,77 Eur už varžytynių paskelbimą, 372 Eur kelionės išlaidos (Vilnius–Klaipėda–Vilnius (2 kartai)), 150 Eur turto vertinimo išlaidos, iš viso 1 350,77 Eur. Kreditoriams pervesta 6 659,23 Eur. 2023 m. vasario 14 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ užginčijo Administratorės apskaičiuotas bankroto administravimo išlaidas, susijusias su turto pardavimu. Nurodė, kad kreditoriai nėra patvirtinę bankroto administravimo išlaidomis 27,77 Eur už varžytynių paskelbimą ir 372 Eur kelionės išlaidų. Pabrėžė, kad šios išlaidos buvo patvirtintos bendra viena sąmatos eilute, t. y. 10 proc. nuo turto pardavimo pajamų. 2023 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidomis 27,77 Eur už varžytynių paskelbimo ir 372 Eur kelionės išlaidų.

7. Teismas pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plano 6 dalyje „Bankroto administravimo išlaidos“ nustatytas bankroto administravimo išlaidų bei Administratorės atlygio dydis. Numatyta, kad nuo nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos Administratorės atlygiui bei bankroto administravimo išlaidoms padengti bus skiriama 3 600 Eur (be PVM) suma plius 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto už laikotarpį nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos pabaigos. Atskirai išskirta, kad turto vertinimo išlaidos apmokamos iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą. Iš Administratorės skundo turinio matyti, jog mokumo atkūrimo plano 6 dalyje nustatytą 10 proc. mokestį Administratorė laiko savo atlygiu už suteiktas bankroto administravimo paslaugas realizuojant bankrutuojančio asmens turtą, o išlaidos, atsiradusios dėl turto pardavimo, turi būti atlyginamos atskirai. Pagal kreditorius, 10 proc. suma apima tiek bankroto administravimo paslaugas, tiek ir priklausantį Administratorei išmokėti atlygį.

8. Teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo plane bankroto administravimo išlaidoms ir Administratorės atlygiui nustatyta viena bendra suma, susidedanti iš 3 600 Eur (be PVM) sumos bei 10 proc. pajamų nuo parduoto bankrutuojančio asmens turto, todėl pagal patvirtintą mokumo atkūrimo plano 6 dalį „Bankroto administravimo išlaidos“ 10 proc. suma nuo parduoto bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto apima ir Administratorės atlygį, ir bankroto administravimo išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto realizavimu, išskyrus turto įkainojimo išlaidas. Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-932-613/2019 sprendė klausimą, ar bankroto administratorius turi teisę iš piniginių sumų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, išsimokėti sau periodiškai kas mėnesį priklausantį gauti atlygį. Nagrinėjamu atveju Administratorė reikalauja, be mokumo atkūrimo plane aptartos 10 procentų nuo parduoto nekilnojamojo turto kainos, papildomai atlyginti ir visas patirtas bankroto administravimo išlaidas, susijusias su bankrutuojančio asmens turto pardavimu. Teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka peržiūrėtos ir šios civilinės bylos faktinis pagrindas skiriasi iš esmės.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Bankroto administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskiruoju skundu parašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2023 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti bankroto administravimo išlaidas: varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad tvirtinant mokumo atkūrimo planą nėra realios galimybės patvirtinti išlaidas, susijusias su turto pardavimu, nes tiksliai niekas negali žinoti, kada pavyks turtą parduoti ir kiek išlaidų tam prireiks. Antra, bet kuriuo atveju šios išlaidos turėtų būti dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą turtą, o ne iš administratoriaus atlyginimo. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar išlaidos, susijusios su turto pardavimu, turi būti padengiamos iš procentinės dalies atlygio – šiuo atveju iš 10 proc. nuo parduoto turto sumos, ar atskirai. Panaši ginčo situacija buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-932-613/2019, kurioje teismas pripažino, kad administratorius turi teisę ne tik į procentinį atlygį ir į visas su pardavimu susijusias išlaidas, tačiau ir į periodiškai kas mėnesį mokamą atlygį. Šioje byloje Administratorė neprašė iš lėšų, gautų už parduotą turtą, išskaičiuoti kas mėnesį mokamo atlyginimo, o prašė tik patvirtinti tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su turto pardavimu. Kreditoriaus atstovės paaiškinimas, kad visos šios išlaidos turi būti dengiamos iš Administratorės atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų sąskaita, nėra teisingas. Todėl kreditorių sprendimas netvirtinti išlaidų, tiesiogiai susijusių su turto pardavimu, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria atmestas fizinio asmens M. Š. bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ skundas dėl 2023 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidų: varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur.

14. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad šios išlaidos turėtų būti dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą turtą, o ne iš administratoriaus atlyginimo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Administratorė už 8 010 Eur pardavė bankrutuojančiam asmeniui M. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/110 dalį negyvenamųjų patalpų – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš gautų piniginių lėšų už parduotą turtą buvo išskaičiuotos šios sumos: 801 Eur, tai yra 10 proc., mokestis Administratorei, 27,77 Eur už varžytynių paskelbimą, 372 Eur kelionės išlaidos (Vilnius–Klaipėda–Vilnius (2 kartai)), 150 Eur turto vertinimo išlaidos, iš viso 1 350,77 Eur. Kreditoriams pervesta 6 659,23 Eur. 2023 m. vasario 14 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ užginčijo Administratorės apskaičiuotas bankroto administravimo išlaidas, susijusias su turto pardavimu. Nurodė, kad kreditoriai nėra patvirtinę bankroto administravimo išlaidomis 27,77 Eur už varžytynių paskelbimą ir 372 Eur kelionės išlaidų. Pabrėžė, kad šios išlaidos buvo patvirtintos bendra viena sąmatos eilute, t. y. 10 proc. nuo turto pardavimo pajamų. Bankrutuojančio asmens M. Š. 2023 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidų: varžytynių paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur.

16. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą (FABĮ 22 straipsnio 4 dalis). Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų); pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip; bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis).

17. Teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi, be kita ko, patvirtinta 1 000 Eur lėšų suma, kurią bankroto Administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Bankrutuojančio asmens M. Š. 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą pritarti bankrutuojančio fizinio asmens M. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarta patvirtinti teismui pateiktą bankrutuojančio M. Š. mokumo atkūrimo planą.

18. Mokumo atkūrimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą sumos ir jų pagrindimas. Nagrinėjamu atveju patvirtinto mokumo atkūrimo plano 6 dalyje „Bankroto administravimo išlaidos“ nurodyta, kad teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino 1 000 Eur lėšų sumą, kurią Administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Taip pat nurodyta, kad nuo nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos siūloma nustatyti: bankroto administravimo išlaidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui – 3 600 Eur (be PVM) plius 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos pabaigos; minėtos išlaidos bus apmokamos – bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis), administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis); bankroto administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą bankroto administratoriui, bus apmokamos iš bankrutuojančio asmens gaunamo darbo užmokesčio, viršijančio sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir gautų pajamų už turto pardavimą; turto vertinimo išlaidos apmokamos iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą. Būtent tokiam mokumo atkūrimo planui ir jame numatytoms bankroto administravimo išlaidoms pritarė kreditorių susirinkimas ir būtent tokį planą patvirtino teismas.

19. Vertinant lingvistiškai mokumo atkūrimo plano 6 dalies „Bankroto administravimo išlaidos“ nuostatas, matyti, kad teismo nutartimi patvirtintą 1 000 Eur lėšų sumą Administratorė turėjo teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos, o 3 600 Eur (be PVM) sumą plius 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto, Administratorė turi teisę naudoti tiek bankroto procedūroms atlikti, tiek Administratorės atlyginimui nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos pabaigos. Taigi, šiuo atveju kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą išlaidų sąmatą tiek bankroto procedūroms atlikti, tiek Administratorės atlyginimui. Atskirai išskirtos tik turto vertinimo išlaidos, kurios, kaip nurodyta, apmokamos iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą. Jokioms kitoms papildomai apmokamoms išlaidoms (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ar kt.) kreditorių susirinkimas nėra pritaręs, be kita ko, teismas tokių papildomai apmokamų išlaidų taip pat nėra patvirtinęs. Vadinasi, pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą visas bankroto administravimo išlaidas (tiek išlaidas bankroto procedūroms atlikti, tiek atlyginimą bankroto administratoriui), išskyrus tik turto vertinimo išlaidas, Administratorė turi dengti iš mokumo atkūrimo plano 6 dalyje „Bankroto administravimo išlaidos“ numatytų sumų. Kitaip tariant, šiuo atveju mokumo atkūrimo plane apskritai nėra nustatytas konkretus Administratorės atlyginimas, nes jis iš esmės priklauso nuo patiriamų išlaidų bankroto procedūroms atlikti.

20. Kaip minėta, FABĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. Be to, FABĮ 26 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus fizinio asmens kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).

21. FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką, reiškia, jog kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką; kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017, 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kontroliuoti nustatomas administravimo išlaidas tiek mokumo atkūrimo plano rengimo procese (tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką), tiek mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (keisti, nustatyti kitą administravimo išlaidų mokėjimo tvarką). Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtos teisės keisti administravimo išlaidas yra suderinamos su FABĮ 7, 8 straipsnio nuostatomis (reikalavimai planui ir plano tvirtinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

22. Sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo ir išlaidų bankroto procedūroms atlikti, pažymėtina, kad, kaip minėta, bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą (FABĮ 22 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Administratorė nenurodė, koks atlyginimas jai numatytas pavedimo sutartyje, ir šios sutarties nepateikė.

23. Be to, bankroto administratorius, gavęs mokumo atkūrimo plano projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia ir pateikia fiziniam asmeniui argumentuotą rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių (toliau – išvada); šioje išvadoje turi būti nurodyta, ar fizinio asmens turimas turtas ir profesinė kvalifikacija, individualios ar ūkininko veiklos vykdymas (kai tokią veiklą numatoma vykdyti) ir kitos plano įgyvendinimui reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia tikėtis plano projekte numatytų lėšų, kad būtų įvykdyti plano projekte numatyti mokėjimai; ar fizinis asmuo numato panaudoti visas galimybes gauti lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti, taip pat visos kitos aplinkybės, kurias, administratoriaus vertinimu, tikslinga nurodyti; išvadoje administratorius privalo įvertinti administravimo išlaidų sumos pagrindimą (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 18 d. išvadoje dėl mokumo plano atkūrimo Administratorė nurodė, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma yra pagrįsta. Taip pat nurodė, kad, nustačius 100 Eur per mėnesį (3 600 Eur už visą trejų metų laikotarpį) administravimo išlaidų sumą, ji nebūtų neprotingai didelė ar nepagrįsta, tuo labiau kad įstatymas numato, jog administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms ir atlyginimas administratoriui. Taigi, nagrinėjamu atveju Administratorė jau yra įsivertinusi tai, jog mokumo atkūrimo plano 6 dalyje „Bankroto administravimo išlaidos“ numatytos sumos skirtos ne tik Administratorės atlyginimui, bet ir išlaidoms bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos). Analogiškai vertintina ir nuostata dėl 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto, – kaip minėta, vertinant mokumo atkūrimo plano 6 dalies „Bankroto administravimo išlaidos“ nuostatas ši suma taip pat skirtina tiek Administratorės atlyginimui, tiek išlaidoms bankroto procedūroms atlikti.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Administratorė jokiais argumentais nepagrindė, kodėl 3 600 Eur per mėnesį suma ar 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto, suma kitaip, nei numatyta mokumo atkūrimo plane, šiuo atveju turėtų būti skirta vien tik Administratorės atlyginimui. Administratorės argumentai, kad išlaidos, susijusios su turto pardavimu, turėtų būti dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą turtą, o ne iš administratoriaus atlyginimo, nagrinėjamu atveju laikytini stokojančiais teisinio pagrįstumo, nes, kaip minėta, šiuo atveju nėra nustatytas konkretus Administratorės atlyginimas. Kaip minėta, Administratorė šią aplinkybę turėjo galimybę įsivertinti ir įsivertino, nurodydama, jog tokią mokumo atkūrimo plane nurodytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą laiko pagrįsta ir su ja sutinka.

25. Kita vertus, nagrinėjamu atveju 10 proc. pajamų, gautų nuo parduoto turto, suma sudaro 801 Eur, todėl, atskaičiavus Administratorės prašomas patvirtinti bankroto administravimo išlaidas: varžytynių̨ paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur, dar lieka 401,23 Eur (801 –27,77 – 372) Administratorės atlyginimui. Administratorė teikdama tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek atskirąjį skundą nenurodė jokių argumentų, jog mokumo atkūrimo plane nustatytos administravimo išlaidos esant šioms aplinkybėms, susijusioms su turto pardavimu, būtų nustatytos per mažos ir turėtų būti padidintos patvirtinant atskirų papildomų išlaidų apmokėjimą. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-932-613/2019 sprendė klausimą, ar bankroto administratorius turi teisę iš piniginių sumų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, išsimokėti sau periodiškai kas mėnesį priklausantį gauti atlygį. Sutiktina, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-932-613/2019 apeliacine tvarka peržiūrėtos ir šios civilinės bylos faktinis pagrindas skiriasi iš esmės.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai ir pagrįstai atmetė fizinio asmens M. Š. bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ skundą dėl 2023 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu sprendimo nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidų: varžytynių̨ paskelbimas – 27,77 Eur, kelionės išlaidos – 372 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.