Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Vaidas Drungilas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašė teismo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nustatyti 450 Eur per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu.

3. Nurodė, kad teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nustatytus pareiškimo trūkumus, tačiau ne visi pareiškimo trūkumai buvo pašalinti, todėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas papildomas 15 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Teisme 2024 m. rugpjūčio 22 d. gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nemokumą sukėlusias priežastis pats paaiškins teisme, teismui papildomai pateikti antstolio V. Drungilo 2024 m. rugpjūčio 7 d. pažyma apie įsiskolinimą, 2024 m. rugpjūčio 7 d. skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas, pareiškėjo sąskaitos išrašas ir Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-283-40/2007. Nagrinėjamu atveju teismas 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis buvo nurodęs konkrečius pareiškimo trūkumus, kuriuos pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti. Pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau jis taip ir nenurodė, kokiems tikslams buvo paimta paskola iš J. G., kaip ji buvo panaudota, dėl kokių priežasčių, paėmus 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą, skola ženkliai išaugo. Šį pareiškimo trūkumą teismas laikė esminiu. Nurodė ir tai, kad prie pareiškimo nepateikti visi dokumentai, kuriuos pagal FABĮ turi pateikti fizinis asmuo, kuris inicijuoja bankroto bylos iškėlimą.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis nustatytus terminus pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Visi esminiai Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse bei (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti reikalavimai pareiškime yra įvykdyti. Įsiskolinimo skola, kurią pradinėje jos atsiradimo stadijoje patvirtino teismas įsiteisėjusiu teismo 2007 m. kovo 8 d. įsakymu ir kuri šiuo metu sudaro 120 551,65 Eur, atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Visus turimus dokumentus jis yra pateikęs, jis neturi jokių paskolos suteikimo dokumentų. 2018 m. J. G. mirus, išieškotoja buvo paskirta Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI), kuri apie pareiškimo pateikimą yra informuota. Pareiškėjo paaiškinimas dėl skolos atsiradimo ir jos panaudojimo atvykus į teismą yra visiškai priimtinas. Pareiškėjas yra trumpai paaiškinęs pareiškime paskolos ėmimo sąlygas ir jos negrąžinimo priežastis, tačiau jokių pagrindžiančių dokumentų neturi. Tai nėra esminis pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą.

1.2. Keistas teismo reikalavimas paaiškinti pačiam pareiškėjui, kodėl ženkliai išaugo paskola. Skolos vykdymą atlieka antstolis V. D., kuris yra įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. Jis yra pateikęs paskaičiavimus dėl skolos ir, jei teismui neaiški jo pateikta pažyma, jis gali pareikalauti jo paaiškinimo, nes nei pačiam pareiškėjui, nei jo atstovui ji išsamiai nėra aiški.

1.3. Iš priimtų teismo nutarčių susidaro įspūdis, kad teismas tokiose bylose yra visiškai neaktyvus ir nuolat reikalauja tų pačių paaiškinimų ir dokumentų, nors kai kuriuos ir pats galėtų išsireikalauti arba gauti paaiškinimus dėl jų teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ((duomenys neskelbtini), 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl, sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto priėmimo klausimą, būtina vadovautis tokius atvejus reglamentuojančiomis bendrosiomis CPK nuostatomis. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

9. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmajame etape yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir (duomenys neskelbtini)straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ( FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.

10. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad pareiškimo priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai. Neturi būti reikalaujama perteklinių ar akivaizdžių įrodymų. Pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

8.1. Telšių apylinkės teisme 2024 m. liepos 9 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

8.2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas nurodė, kad iškelti fizinio asmens bankroto bylą iniciatyvos teisę turi tik pats fizinis asmuo, siekiantis bankroto procedūros, todėl pareiškimas turi būti pasirašytas paties pareiškėjo (nutarties 8 punktas); pareiškėjas prie pareiškimo nepateikė savo sąskaitų, esančių kredito įstaigose, išrašų už trejų metų laikotarpį, informacijos (ir įrodymų) apie visus sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą, todėl pareiškėją įpareigojo pateikti teismui šiuos duomenis ir dokumentus (nutarties 9 punktas); pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau pareiškime nenurodyta (ir nepateikti rašytiniai įrodymai), ar pareiškėjas turi kitokio turto, t. y. grynųjų pinigų (jeigu jų suma viršija 1 MMA), akcijų, kitų vertybinių popierių ir kito turto (nutarties 1­0 punktas); pareiškime nenurodyta, ar pareiškėjas turi įkeisto turto, suteiktų kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir kitų įsipareigojimų; pareiškime nenurodyta informacija, ar yra sudarytas susitarimas dėl pareiškėjo ir įkaito turėtojo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu (nutarties 11 punktas); prie pareiškimo nepateiktas kreditorių sąrašas (nutarties 12 punktas); iš pareiškimo turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečiai aplinkybių pareiškėjas tapo nemokus, dėl kokių konkrečiai priežasčių susidarė įsiskolinimas pareiškėjo nurodytiems kreditoriams, kurio pareiškėjas nesugeba padengti, teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti šias aplinkybes, dėl to šios aplinkybės tikslintinos, teismui turėtų būti pateikti atitinkami rašytiniai įrodymai (nutarties 13 punktas); teismui nepateikta paskolos sutartis ir kiti su paskolos suteikimu susiję dokumentai, nenurodytos aplinkybės, kokiems tikslams buvo paimta paskola, kaip ji buvo panaudota, dėl kokių priežasčių, paėmus 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą, skola išaugo iki 120 551,65 Eur; teismui turėtų būti pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (nutarties 14 punktas); pareiškime nenurodyta informacija, ar pareiškėjui teismuose yra iškeltos civilinės bylos, kuriose jam pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka (nutarties 15 punktas); pareiškime nenurodyta, ar jis turi išlaikomų asmenų (nutarties 16 punktas); pareiškėjas nenurodė, iš kokių šaltinių tikisi gauti pajamų, skirtų būtiniesiems poreikiams tenkinti (pareiškėjo teigimu, šiems poreikiams būtina 450-480 Eur suma), taip pat apmokėti bankroto administratoriaus paslaugas bei dengti kreditorių reikalavimus (nutarties 17 punktas); pareiškėjas įpareigotas pateikti dokumentus iš Lošimų priežiūros tarnybos apie buvimą ar nebuvimą įskaitoje, taip pat dokumentus iš psichikos sveikatos centro, ar nėra įtrauktas į piktnaudžiaujančių alkoholiu bei psichotropinėmis medžiagomis sąrašus (nutarties 18 punktas); pareiškėjas pareiškime nurodė, kad būstą gyvenimui nuomojasi, moka nuomos mokestį, tačiau nuomos sutartis teismui nepateikta (nutarties 19 punktas); teismui pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 30 d. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1054, kurioje nurodyta kad pareiškėjui nustatytas nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. netektas darbingumas, teismui nepateikti duomenys, ar situacija nėra pasikeitusi (nutarties 20 punktas); pareiškime nenurodyta pareiškėjo nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) (nutarties 21 punktas).

8.3. Pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydamas: dėl nutarties 9 punkto - pareiškėjas turi vienintelę sąskaitą, į kurią pervedama senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka; dėl 10 punkto - pareiškėjas be minėtų išmokų negauna kitų pajamų ir papildomų grynųjų pinigų kitose sąskaitose neturi, taip pat neturi akcijų, vertybinių popierių ir kito turto, dėl 11 punkto - pareiškėjas neturi įkeisto turto, kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ar kitų įsipareigojimų; 12 punkto - pareiškėjas turi tik vieną kreditorių - Lietuvos valstybę, atstovaujamą VMI; dėl 13 punkto - pareiškime yra aprašytos įsiskolinimo atsiradimo aplinkybės. Įsiskolinimas atsirado įsiteisėjus teismo įsakymui. Prie pareiškimo teismo įsakymui jokių įrodymų pridėti nėra būtina, Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad negali atsakyti, ar buvo prie pareiškimo pridėta rašytinė jo ir J. G. paskolos sutartis, kuri buvo pasilikusi tik pas kreditorę; dėl 14 punkto - perteklinis teismo reikalavimas. Pareiškime paminėta, kad paskola buvo paimta statybos darbams atlikti. Kodėl išieškojimas iš 14 481 Eur išaugo iki 120 551,65 Eur atsakymą duos išieškojimą iš pareiškėjo vykdantis antstolis, nes jis įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, prideda senesnį paskaičiavimą; dėl 15 punkto - pareiškėjui nėra iškelta teismuose jokių civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų dėl turtinių reikalavimų ar areštuotas jo turtas; dėl 16 punkto - pareiškėjas neturi išlaikomų asmenų, dėl 17 punkto - pareiškėjas gauna tik minėtas išmokas, dėl 18 punkto – pridėjo Lošimų priežiūros tarnybos raštą ir UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centras medicininį pažymėjimą; dėl 19 punkto - pareiškėjas nuomojasi gyvenamąsias patalpas iš asmens, su kuriuo yra sudaręs žodinį susitarimą; dėl 20 punkto - pareiškėjui 2024 m. birželio 28 d. sprendimu nustatytas 75 procentų netekto dalyvumo lygis; dėl 21 punkto - pareiškėjas neturi galimybės dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu.

8.4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 15 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nustatytus pareiškimo trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad iš pareiškimo turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečiai aplinkybių pareiškėjas tapo nemokus, dėl kokių konkrečiai priežasčių susidarė įsiskolinimas pareiškėjo nurodytiems kreditoriams, kurio pareiškėjas nesugeba padengti, teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti šias aplinkybes (nutarties 9 punktas); teismui nepateikta paskolos sutartis, sudaryta su J. G., ir kiti su paskolos suteikimu susiję dokumentai, nenurodytos aplinkybės kokiems tikslams buvo paimta paskola, kaip ji buvo panaudota, dėl kokių priežasčių paėmus 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą skola išaugo iki 120 551,65 Eur; teismui turėtų būti pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios lėmė jo nemokumą, nepakanka nurodyti vien teismo sprendimo, kurio pagrindu skola priteista iš pareiškėjo (nutarties 1­0 punktas); teismui pateiktas antstolio V. D. 2023 m. liepos 14 d. skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra daugiau nei vienerių metų senumo, dėl to teismui turi būti pateikti aktualūs duomenys. Be to, iš teismui pateiktų dokumentų turi būti aišku, ar pareiškėjas antstoliui yra skolingas (nutarties 11 punktas); prie pareiškimo nepateiktas kreditorių sąrašas (nutarties 12 punktas); teismui turi būti pateiktas dokumentas, iš kurio būtų galima nustatyti pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas (ir sąskaitos numerį, kredito įstaigos pavadinimą) (nutarties 13 punktas); teismui nepateikti duomenys apie senatvės pensijos ir vienišo asmens išmokų pareiškėjui paskyrimą (nutarties 14 punktas).

8.5. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, lydraštyje taip pat nurodydamas, kad pagal teismo įpareigojimus dėl 7 ir 9 punktų - pareiškėjas nemokumą sukėlusias priežastis pats paaiškins teisme; dėl 11 punkto - pateikė antstolio V. D. pateiktus informacinius dokumentus; dėl 13 punkto – pateikė pareiškėjo sąskaitos išrašą iš AB Šiaulių bankas.

12. Pažymėtina, kad FABĮ 3 straipsnis numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be kitų šiame dalyje nurodytų dokumentų/duomenų, pareiškėjas turi pateikti fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus (2 punktas); fizinio asmens turimo viso turto sąrašą (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodomą jo vertę (3 punktas); duomenis apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus (4 duomenys); kreditorių sąrašą, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai (5 punktas); skolininkų sąrašą, kuriame nurodomi, kai skolininkas fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai, kai skolininkas juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai (6 punktas); informaciją apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka (7 punktas); fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašą, kuriame nurodomi jų vardai, pavardės, gimimo datos, duomenys apie fizinio asmens sudarytas asmenų išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, ir nurodytus duomenis pagrindžiančių dokumentų kopijas (8 punktas); informaciją apie FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas (9 punktas); fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas (10 punktas).

13. Formaliai vertinant skundžiamą nutartį, pareiškėjas visų teismo nustatytų trūkumų, nurodytų teismo 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyse, nepašalino, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, kad esminiai FABĮ 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse bei (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti reikalavimai pareiškėjo pareiškime (įskaitant patikslintus pareiškimus) yra įvykdyti. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjas nurodė, kad kitokių dokumentų dėl skolos atsiradimo negali pateikti, nes paskolos suteikimo dokumentų neturi.

14. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartyse konstatavo, kad prašomos nurodyti aplinkybės bei įrodymai yra reikšmingi, nes iš pareiškimo turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečiai aplinkybių pareiškėjas tapo nemokus, dėl kokių konkrečiai priežasčių susidarė įsiskolinimas pareiškėjo nurodytiems kreditoriams, kurio pareiškėjas nesugeba padengti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių (kokiems tikslams buvo paimta paskola iš J. G., kaip ji buvo panaudota, dėl kokių priežasčių paėmus 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą skola ženkliai išaugo) nelaikyti esminiais pareiškimo trūkumais, dėl kurių negali būti priimtas pareiškėjo pareiškimas, kadangi išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).

16. Ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu laikyti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepaduotu (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-2649-567/2017). Be to, įstatymo leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), kas reiškia, kad tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą.

17. Reikšminga ir tai, jog pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad prie pareiškimo taip pat nepateikti visi dokumentai, kuriuos pagal FABĮ turi pateikti fizinis asmuo, kuris inicijuoja bankroto bylos iškėlimą, tačiau nedetalizavo, kokių konkrečių dokumentų pareiškėjas, du kartus tikslindamas savo pirminį prašymą ir teikdamas papildomus dokumentus/informaciją, nepateikė, ir ar šie trūkumai yra esminės procesinės kliūtys pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą.

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas trūkumų šalinimo institutą, netinkamai pritaikė nutartyje nurodytas procesinės teisės normas ir pareiškimą laikė nepaduotu dėl nepašalintų pareiškimo trūkumų (FABĮ 4 straipsnis), kurių buvimas nesudaro kliūčių pareiškimą priimti. Dėl to apskųstoji nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pareiškimo priėmimas/nepriėmimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisė. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.