- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- e2-904-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00776-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- Lietvuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
- Ieškovas
- V. I.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
atsakovės Lietvuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasų prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei D. L.,
trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atstovui D. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. I. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (ir 2021 m. lapkričio 4 d. patikslintu reikalavimu), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, (toliau – atsakovė) 3 997 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji buvo L. I. (toliau – pacientas, ligonis), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė.
3. 2020 lapkričio 14 d. jos sutuoktiniui į namus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo paguldytas į viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (toliau – Santaros klinikos) (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo gydomas nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d.
4. Paaiškino, kad jam iš pradžių buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), be to, prieš paguldant į Santaros klinikas, pacientui buvo atliktas COVID–19 testas, kuris buvo neigiamas. Teigė, kad ligonis nebuvo sunkios klinikinės būklės, jam buvo taikomas simptominis gydymas ir atliekami tyrimai, bet po kurio laiko savijauta pablogėjo – 2020 m. lapkričio 24 d. ieškovei paskambino (duomenys neskelbtini) R. B. ir netikėtai pranešė, kad pacientas apkrėstas COVID–19 infekcija nuo toje pačioje palatos patalpoje gulinčio ligonio.
5. Paciento būklė, kol jis buvo gydomas Santaros klinikose, tapo sunki, todėl mano, kad kartu su juo buvo draudžiama guldyti pavojingus ir infekuotus kitus ligonius.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, 2020 m. lapkričio 25 (duomenys neskelbtini) R. B. telefonu pranešė, kad pacientas buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (toliau – ligoninė) ir paguldytas į 2-jį (duomenys neskelbtini), jo gydytojas buvo minėto (duomenys neskelbtini) D. D., visiškai neturintis kompetencijos gydyti (duomenys neskelbtini) sergantį ligonį, taigi jam nebuvo suteiktas joks gydymas, susijęs su pagrindine diagnoze – (duomenys neskelbtini) bei šios ligos klinikinėmis pasekmėmis, be to, bendravimas su (duomenys neskelbtini) D. D. buvo itin komplikuotas, nuo pat pradžių jis nuolat ir daug kartų piktybiškai neteikė ieškovei tikslios informacijos nei apie konkrečius paskirtus vaistus, nei apie paciento gydymo metodus, nei apie sveikatos būklę, taip pat neleido bendrauti mobiliu telefonu, tik nuolat arogantiškai kartojo išankstinę tą pačią frazę, kad jis vis tiek mirs ir jo niekur nepaleis, tuo pačiu pakenkdamas ir ieškovės psichologinei sveikatai. 2020 m. gruodžio 7 d. pasibaigus dviejų savaičių COVID–19 gydymo terminui ir laikotarpiui, ieškovė pareikalavo perkelti ligonį į (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų gauti tinkamą (duomenys neskelbtini) gydymą, tačiau iš (duomenys neskelbtini) D. D. ieškovė sulaukė nemandagaus, įžūliai ir šiurkščiai pakeltu tonu išsakyto neigiamo atsakymo be jokių argumentų, sakė: „Aš jo neatiduosiu, vis tiek jis mirs“, taip pat: „Aš jį jums atiduosiu ketvirtadienį, gruodžio 10 d.“.
7. (duomenys neskelbtini) ieškovei paskambino kitas (duomenys neskelbtini) – P. P. (P. P.) ir pranešė, kad sutuoktinis mirė.
Šalies argumentai
8. Ieškovė 2021 m. balandžio 27 d. pateikė patikslintą prašymą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – komisija), prašydama įpareigoti skundžiamas gydimo įstaigas atlyginti jai žalą, kuri 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės prašymą atmetė.
9. Ieškovė nesutinka su komisijos išvada, mano, kad ji yra nepagrįsta ir naikintina. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis atvyko į ligoninę būdamas neužkrėstas COVID–19 infekcija, kadangi prieš išvykimą į ligoninę, jie gyvenu kartu, buvo vienoje patalpoje, todėl mano, kad būtų susirgusi ir ji, tačiau ieškovė neužsikrėtė, nesirgo COVID–19. Įrodė, kad sutuoktinis COVID–19 infekcija buvo užkrėstas būtent Santaros klinikose. Ši įstaiga privalėjo atlikti epidemiologinį tyrimą ir nustatyti, kas buvo antras pacientas, apie kurį kalbama ginčijamoje išvadoje, ar buvo užtikrintas reikiamas patalpos plotas, kad vienoje palatoje gulėję asmenys negalėtų vienas kito užkrėsti, ar buvo ištirta jo aplinka iki hospitalizavimo, ir tik tada prieiti išvados, jog COVID–19 infekcijos užkrato Santaros klinikose nebuvo. Be to, komisija netyrė aplinkybių, ar kas nors iš Santaros klinikų personalo, gydžiusio ir prižiūrėjusio pacientą, nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. buvo susirgęs šia liga, jei taip, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė. Teigė, kad jos sutuoktinis mirė nuo COVID–19 ir šia liga jis buvo užkrėstas Santaros klinikose dėl šios gydimo įstaigos nerūpestingumo.
10. Ieškovės teigimu, mirus sutuoktiniui ji patyrė 1 877 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su jo laidojimu – 1 877 Eur pagal laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymą ir 20 Eur – papildomai užsakytoms prekėms: rožančius, gedulo juosta su užrašu, paveiksliukas, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė dar kartą patikslino ieškinio reikalavimą nurodydama, kad iki bylos skyrimo nagrinėti iš esmės, ieškovė įrengė sutuoktinio kapą – už pamatų liejimą, paminklą, kapo uždengimą plokštę, pamato apklijavimą plokštėmis, už montavimo darbus ieškovė sumokėjo 4 200 Eur. Kadangi šis kapas ir paminklas skirtas dviem asmenims, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pusę paminklo ir kapo įrengimo sumos – t. y. 2 100 Eur, viso – 3 997 Eur.
11. Taip pat siekia 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad mirusysis buvo jos sutuoktinis, su kuriuo jie faktiškai gyveno nuo 2008 metų, o susituokė 2010 m. birželio 18 d. Jie vaikų nesusilaukė, todėl buvo vienas kitam atrama ir palaikymas. Vyrui mirus, ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, stresą, tai tęsiasi iki šiol – visas gyvenimas tarsi sustojo, liko beprasmis, nes senatvėje neliko kam ją palaikyti.
Atsiliepimas
12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, o netenkinus šio prašymo, nepriteisti turtinės žalos bei sumažinti neturtinės žalos dydį, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) ir Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pacientas (gim. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo operuotas (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 28 d. buvo konsultuotas pakartotinai, papildomas gydymas neskirtas.
13. 2 savaitės iki hospitalizavimo pacientui didėjo silpnumas, kankino dusulys, karščiavo iki 38?C. Dėl blogėjančios būklės 2020 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Santaros klinikų (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atlikta kompiuterinės tomografijos angiografija, jos metu buvo stebėtos (duomenys neskelbtini). Teigė, kad dėl įtarto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei taip pat nustatytos labai išplitusios (duomenys neskelbtini) pacientas buvo hospitalizuotas į Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių. Gydant pacientui buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini). Pacientui dėl (duomenys neskelbtini) buvo paskirta (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis (duomenys neskelbtini) gydymas ir (duomenys neskelbtini) nesikartojo.
14. Paciento būklė vertinta kaip sunki, dinamikoje blogėjanti, buvo (duomenys neskelbtini) (skirtas deguonis), tokią būklę sąlygojo labai išplitęs ir greitai progresuojantis (duomenys neskelbtini) (dažnai kartojosi (duomenys neskelbtini)), skirti į veną lašinami bei geriami vaistai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), skirta (duomenys neskelbtini). Skausminiam sindromui dėl (duomenys neskelbtini) mažinti, pacientui buvo skirti (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
15. Atsakovė paaiškino, kad atsiradus (duomenys neskelbtini) sutrikimui, (duomenys neskelbtini) jis buvo konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 23 d. jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini): 2020 m. lapkričio 23 d. diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvada: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitos kilmės ((duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
16. 2020 m. lapkričio 24 d. toje pačioje palatoje gulėjusiam pacientui, kuris turėjo būti perkeltas į slaugos ligoninę, buvo nustatytas teigiamas SARS-CoV-2 tyrimo rezultatas. Profilaktiškai buvo ištirtas ir L. I., kuriam, 2020 m. lapkričio 24 d. atlikus tepinėlio iš nosiaryklės molekulinį tyrimą tikralaikės PGR metodu, buvo aptiktas SARS-CoV-2. Abu pacientai buvo hospitalizuoti tą pačią dieną, abiejų testai buvo neigiami, COVID–19 simptomų, leidžiančių įtarti užsikrėtimą, nebuvo. Per visą gydymo laikotarpį COVID–19 ligai būdingų simptomų neturėjo abu pacientai.
17. Paciento būklė ir iki nustatyto teigiamo COVID–19 testo buvo sunki, dinamikoje blogėjanti dėl labai išplitusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo stebimas nuo hospitalizacijos pradžios – kasdien skiriamas papildomai (duomenys neskelbtini), jo poreikis po COVID–19 ligos nustatymo išliko toks pats. Hospitalizacijos metu ligoniui 2 kartus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tyrimo metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Blogėjant paciento būklei, valgyti per burną ligonis negalėjo – įvestas maitinimo zondas.
18. Progresuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pacientas mirė.
19. Ieškovė 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi į komisiją, kuri įvertinus jai pateiktus dokumentus kreipėsi į Santaros klinikas ir ligoninę, prašydama pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus apie galimai padarytą žalą bei atsiųsti medicininių dokumentų kopijas. 2021 m. gegužės 12 d. Santaros klinikos pateikė atsakymą komisijai, kuriuo prašė netekinti pareiškėjos prašymo atlyginti 3 482 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, nes žala paciento sveikatai nebuvo padaryta, analogišką atsakymą 2021 m. gegužės 10 d. pateikė komisijai ir ligoninė.
20. 2021 m. birželio 14 d. komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės prašymo netenkino. Komisijos argumentaciją dėl gretutinių ligų patvirtina Santaros klinikų 2021 m. gegužės 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialistų paaiškinimas ir ligoninės 2021 m. gegužės 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialistų paaiškinimas.
21. Komisijos sprendimas taip pat pagrįstas ir Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, kurioje dėstoma, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID–19 ligos forma turi vyresnio amžiaus (daugiau kaip 60 metų) gyventojai bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ir piktybiniais navikais.
22. COVID–19 liga – tai nėra liga, nuo kurios visi pacientai miršta, tačiau ši liga didžiausią riziką kelia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
23. Pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Santaros klinikose ir ligoninėje metu (2020 m. lapkričio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn.) galiojo PTŽSAĮ nuostatos. Komisija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju žala (paciento mirtis) neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, dėl ko žala negali būti atlyginama.
24. Pasisakant dėl (duomenys neskelbtini) D. D. kompetencijos, pažymėjo, kad plačiai plintant COVID–19 infekcijai ir visoje Lietuvos teritorijoje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną – sveikatos priežiūros įstaigų darbas buvo organizuojamas kitokiu būdu nei esant įprastai situacijai, todėl pacientas buvo pervežtas į ligoninę, nes Santaros klinikose vietos COVID–19 užsikrėtusiems pacientams jau nebuvo, be to, pacientas į Santaros klinikas atvyko ne dėl (duomenys neskelbtini) ligos, o dėl blogos savijautos ir vėliau gydymo įstaigoje jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš jos, dar daugiau, tiek Santaros klinikos, tiek ligoninės sveikatos priežiūros specialistai dėjo viskas maksimalias pastangas, kad pacientui būtų suteiktos kokybiškos paslaugos.
Atsiliepimas
25. Atsakovės teigimu, vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalimi ir aprašo 15.1 papunkčiu turtinę žalą gali sudaryti, tik tiesioginiai nuostoliai, susiję sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (medikamentai, mokamų paslaugų teikimas ir pan.). Šiuo atveju ieškovės patirta turtinė žala susijusi su laidojimo išlaidomis.
26. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos, atkreipė dėmesį, kad visų pirma, ieškovė nurodė, kad juos siejo artimas, glaudus ryšys, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų ar duomenų. Ieškovė neturtinę žalą grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, jų neindividualizuodama, taigi, galima daryti išvadas apie tam tikrų faktinių aplinkybių neegzistavimą. Visų antra, visiškai nesuprantama, kaip ieškovė paskaičiavo neturtinės žalos dydį, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, yra aiškiai įvardijama, kaip skaičiuojama turtinė ir neturtinė žala, kokie dokumentai ir argumentai turi būti pateikiami. PTŽSAĮ nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Tai yra specialusis įstatymas reglamentuojantis žalos atlyginimo pagrindus, aprašas detalizuoja įstatymo nuostatas, todėl, jų nuomone, šiais teisės aktais privaloma vadovautis.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės skundžiamas komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dėl pacientui nuo 2020 m. lapkričio 14 d. teiktų paslaugų, kurių metu skundžiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sutartys nebegaliojo, todėl atvejo nagrinėjimas komisijoje vyko pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias nuo 2020 m. sausio 1 d. Tam, kad asmuo įgytų teisę į žalos atlyginimą, ši žala turi būti kaip pasekmė sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų. Teigė, jog komisija nenustatė, kad paciento užkrėtimas COVID–19 infekcija būtų įvykęs Santaros klinikose, todėl nusprendė, kad žala paciento sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas skundžiamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo padaryta bei pareiškėjos prašymo netenkino.
28. Trečiasis asmuo Santaros klinikos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė komisijai jos prašomą informaciją. 2021 m. birželio 14 d. komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė, kad žala paciento sveikatai nepadaryta, nes neatitinka PTŽSAĮ reikalavimų, todėl pareiškėjos (ieškovės) prašymo atlyginti 3 482 Eur ir 10 000 Eur neturtinę žalą netenkino. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Santaros klinikose ar ligoninėje – pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškinyje visiškai neįrodoma, kokie, ieškovės manymu, neteisėti Santaros klinikos veiksmai, sąlygojo neturtinės žalos kilimą, remiamasis išimtinai subjektyviu ieškovės vertinimu, interpretacijomis bei prielaidomis.
29. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
30. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės sutuoktinis mirė nuo COVID–19 infekcijos dėl tos priežasties, kad šia liga jis buvo užkrėstas Santaros klinikose dėl šios gydimo įstaigos nerūpestingumo.
31. Byloje nustatyta, kad 2020 lapkričio 14 d. ieškovės sutuoktiniui L. I. į namus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo paguldytas į Santaros klinikas (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo gydomas nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. Prieš paguldant į Santaros klinikas, L. I. buvo atliktas COVID–19 testas, kuris buvo neigiamas. 2020 m. lapkričio 24 d. toje pačioje palatoje gulėjusiam pacientui, kuris turėjo būti perkeltas į slaugos ligoninę, buvo nustatytas teigiamas SARS-CoV-2 tyrimo rezultatas. Profilaktiškai buvo ištirtas ir L. I., kuriam, 2020 m. lapkričio 24 d. atlikus tepinėlio iš nosiaryklės molekulinį tyrimą tikralaikės PGR metodu, buvo aptiktas SARS-CoV-2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abu pacientai buvo hospitalizuoti tą pačią dieną, abiejų testai buvo neigiami, COVID–19 simptomų, leidžiančių įtarti užsikrėtimą, nebuvo. Iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad per visą gydymo laikotarpį COVID–19 ligai būdingų simptomų neturėjo abu pacientai. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovės sutuoktinis buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė.
32. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - PTŽSAĮ) 3 straipsnio nuostatas, pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra.
33. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei.
34. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-469/2020 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Taigi pacientą ir sveikatos priežiūros įstaigą (gydytoją) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, todėl, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų, kitų medicinos darbuotojų) kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Taigi įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
37. Pažymėtina, jog COVID–19 inkubacinis periodas yra nuo 5 iki 14 dienų.
38. Teismo vertinimu, nustatyti, kada tiksliai ieškovės sutuoktinis užsikrėtė COVID–19 infekcija, nėra galimybių. COVID–19 infekcija jam diagnozuota po 10 parų gydimosi Santaros klinikose, o ginčo byloje nėra dėl to, jog inkubacinis viruso laikotarpis iki simptomų pasireiškimo yra vidutiniškai 5–14 dienų, todėl ieškovės sutuoktinio užsikrėtimas galėjo įvykti bet kuriuo metu nuo lapkričio 10 d. iki lapkričio 19 d, ir dalį laiko mirusysis praleido ne Santaros klinikose; be to, kuris iš dviejų palatoje gydytų pacientų galėjo užkrėsti kitą pacientą taip pat nustatyti neįmanoma, o tas faktas, jog pirmajam SARS-CoV-2 testas buvo atliktas pacientui, kuris buvo ruošiamas perkelti į slaugos ligoninę, nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent šis asmuo užsikrėtė anksčiau ir ieškovės sutuoktinis užsikrėtė nuo savo palatos kaimyno.
39. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
40. Gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybė rūšis, išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
41. Ieškovė nurodė, kad nebuvo tirta, ar kuris nors Santaros klinikose dirbantis asmuo negalėjo užkrėsti L. I., tačiau teismui pareikalavus papildomų duomenų, trečiasis asmuo Santaros klinikos nurodė, kad iš pacientui L. I. tiesiogiai teikusio asmens sveikatos priežiūros paslaugas personalo COVID-19 liga susirgo viena darbuotoja – (duomenys neskelbtini) A. J., kuriai ši liga diagnozuota tą pačią dieną kaip ir pacientui L. I., t. y. 2021 m. lapkričio 24 d. Iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti, kuris iš pacientų ar personalo darbuotojų buvo Santaros klinikose inkubaciniame periode, prasidėjus viruso replikacijai nosiaryklėje, ir dėl šios priežasties užkrėtė kitus asmenis. Į palatą abu pacientai pateko tą pačią dieną, paciento palatos kaimynas buvo gydomas dėl kitos (duomenys neskelbtini), jo būklė ir tyrimai gerėjo, COVID–19 simptomų, leidžiančių įtarti užsikrėtimą, nebuvo. Teigiamas SARS-CoV-2 testas rastas prieš perkėlimą į slaugos ligoninę.
42. Įrodymų, jog medicinos personalas nesilaikė visų apsaugos priemonių, byloje nenustatyta(CPK 178, 185 str.).
43. Teismo posėdžio metu liudytoja (duomenys neskelbtini) R. B. patvirtino, jog nė vienas iš palatoje gulėjusių pacientų neturėjo COVID-19 infekcijai būdingų simptomų, jų abiejų testai guldant į ligoninę buvo neigiami, todėl buvo paguldyti į bendrąjį klinikų skyrių, dviese vienoje palatoje. Liudytoja paneigė galėjusi ieškovei nurodyti, jog L. I. galėjo užsikrėsti nuo toje pačioje palatoje paguldyto asmens.
44. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog L. I. sveikatos būklė nebuvo labai prasta ir tik netinkamas gydymas nulėmė jo mirtį. Pasisakant dėl L. I. sveikatos būklės pažymėtina, jog, priešingai nei teigia ieškovė, nebuvo gera.
45. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai - 2020 m. lapkričio 25 d. stacionaro epikrizės (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, L. I. 2020 m. lapkričio 14 d. buvo hospitalizuotas HGS dėl įtariamo (duomenys neskelbtini). Hospitalizacijos metu pacientas skundėsi dusuliu, dideliu bendru silpnumu, išreikštais nugaros, šonų, kojų skausmais, apetito stoka, dažnu širdies plakimu, prieš hospitalizaciją karščiavo iki 38°C. Epikrizėje nurodyta gyvenimo anamnezė: 2020 m. rugpjūčio 21 d. operuotas NVI dėl (duomenys neskelbtini), konsultuotas 2020 m. spalio 28 d., įtartas ligos recidyvas. Serga (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), būklė po persirgto (duomenys neskelbtini), būklė po (duomenys neskelbtini) (prieš 4 metus), turėjęs (duomenys neskelbtini). L. I. ritmas anksčiau trikdavo 1 k./sav., pastaruoju metu pradėjo trikti kas antrą dieną, ritmą atsistato pats: namuose ritmo atstatymui išgeria 2 tabletes propafenono, pastoviai šio vaisto, antihipertenzinių vaistų nevartoja. Epikrizėje nurodytos ligos anamnezės duomenimis, apie 2 savaites jautė silpnumą, apetito stoką, buvo atsiradęs dusulys, 2020 m. lapkričio 13 d. vakare atsirado išreikštas skausmas dešinėje krūtinės pusėje, nevėmė, tuštinosi tamsiomis išmatomis. Paciento teigimu, apie 2 sav. karščiavo iki 38°C., naktimis gausiai prakaitavo, kreipimosi metu 2020 m. lapkričio 14 d. nekarščiavo, 2020 m. lapkričio 4 d. buvo nukreiptas į Všj Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, tačiau išleistas gydytis ambulatoriškai, vartojo (duomenys neskelbtini), vaistus nuo skausmo, tačiau neprisiminė vaistų pavadinimų, būklei negerėjant kvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo atgabentas į Santaros klinikos (duomenys neskelbtini), konsultuotas (duomenys neskelbtini) gydytojo. Epikrizės duomenimis, atvykus objektyviai bendra būklė buvo sunki. Pacientas sąmoningas, kontaktiškas, kūno temperatūra – 36,4°C, oda ir matomos gleivinės (duomenys neskelbtini), kairėje viršugalvio parietalinėje srityje – (duomenys neskelbtini), rando srityje du (duomenys neskelbtini) (galimai (duomenys neskelbtini)), širdies veikla (duomenys neskelbtini), širdies tonai (duomenys neskelbtini), širdies susitraukimų dažnis (toliau – SSD) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) (duomenys neskelbtini), plaučiuose alsavimas (duomenys neskelbtini), susilpnėjęs abipus apatinėse dalyse, išklausomas nedidelis kiekis stazinių karkalų apatinėse skiltyse, kvėpavimo dažnis (toliau – KD) (duomenys neskelbtini), kraujo prisotinimas deguonimi (toliau – Sp02) (duomenys neskelbtini) per nosines kaniules, bet kaniulės netinkamai laikomos, pilvas padidėjusios apimties, minkštas, neskausmingas, pilvaplėvės dirginimo (Blumbergo) požymis neigiamas. Paskirtame kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) tyrime buvo stebėtas (duomenys neskelbtini) vaizdas be (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). hospitalizuojant atliktoje KT nustatytos daugybinės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), konstatuotas (duomenys neskelbtini), keletą kartų (duomenys neskelbtini), skirti (duomenys neskelbtini). Dėl augančių uždegiminių rodiklių pacientui buvo paskirta (duomenys neskelbtini), kuri keista į (duomenys neskelbtini). Pacientui atliktoje VEGDS diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl blogėjančios sąmonės būklės atlikta galvos smegenų KT – ūminių kraujotakos sutrikimų nerasta, įtarta (duomenys neskelbtini). Dėl labai blogos somatinės būklės, dėl išplitusio onkologinio susirgimo apribotos tikėtinos gyvenimo trukmės nuo MR I susilaikyta, kadangi tyrimo rezultatai nekeistų gydymo taktikos. L. I. buvo nustatyta klinikinė diagnozė – pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini), nepatikslinta ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) nepatikslinta; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini); COV1D–19 liga; (duomenys neskelbtini), labai didelės rizikos grupė; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); U07.1 COV1D–19 liga, virusas nustatytas (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Sudėtingą mirusiojo sveikatos būklę apibūdina ir viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos į bylą pateikta L. I. ambulatorinė asmens sveikatos istorija.
46. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad paciento būklė ir iki nustatyto teigiamo COVID–19 testo buvo sunki, dinamikoje blogėjanti dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo stebimas nuo hospitalizacijos pradžios. Širdies ir kvėpavimo nepakankamumas, žmonėms, turintiems lydinčių ligų, progresuojant onkologiniam susirgimui, kai imuninė organizmo būklė ypatingai susilpnėjusi, COVID–19 liga gali paūminti tą ligą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog ar L. I. nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat nėra pagrindo teigti, kad Santaros klinikų atlikti veiksmai neatitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standarto ir maksimalių pastangų kriterijaus.
47. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako.
48. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta.
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti nėra pagrindo; duomenų, jog atsakovė ir tretieji asmenys būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų į bylą nepateikta.
50. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.