Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. K. (M. K.), E. K. (E. K.), A. P. (A. P.), A. V. (A. V.), M. M., A. M., tačiau apeliacinis skundas dėl jų nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo cigarečių kontrabandą, t. y. turėdamas tyčią neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, atsigabenti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją cigaretes, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., M. K., E. K., A. M., M. M., A. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2014 m. rugpjūčio 22 d. susitarė su šiais asmenimis ir organizavo, kad jie 2014 m. rugpjūčio 23 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0523 ir Nr. 0524, esančių Gudakampio kaimo, Šalčininkų rajono ribose, pergabentų 11 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis. Po to 2014 m. rugpjūčio 23 d. apie 00 val. 20 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, buvę Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kartu su A. P., M. K., E. K., A. M., M. M. ir A. V., jam (T. V.) organizavus, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0523 ir Nr. 0524, esančių Gudakampio kaimo, Šalčininkų rajone ribose, taip išvengdami muitinės kontrolės, gabeno 22 dėžes su jose buvusiais 11 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 24 081,61 Eur (83 149 Lt).

Taip pat T. V. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., M. K., E. K., A. M., M. M. ir A. V., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinto „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo“ 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis – tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. rugpjūčio 22 d. susitarė su A. P., M. K., E. K., A. M., M. M. ir A. V. ir organizavo, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. šie asmenys nuo pasienio juostos, esančios Gudakampio kaimo prieigose, Šalčininkų rajone, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklų Nr. 0523 ir Nr. 0524, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, maždaug vieną kilometrą link Gudakampio kaimo, perneštų 22 dėžes su jose buvusiais 11 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir sukrautų į jo vairuojamą automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to A. P., M. K., E. K., A. M., M. M. ir A. V., jam (T. V.) organizavus, prieš tai jiems kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2014 m. rugpjūčio 23 d. apie 00 val. 20 min. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0523 ir Nr. 0524, esančių Gudakampio kaimo ribose, Šalčininkų rajone, kontrabandos būdu pergabenus 22 dėžes su jose buvusiais 11 000 pakelių cigarečių „Fest“, nuo minimos vietos ir nurodyto laiko į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, maždaug 900 metrų link Gudakampio kaimo, esančio Šalčininkų rajone, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 11 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 24 081,61 Eur (83 149 Lt), kol buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų.

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 200 MGL dydžio baudą;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 170 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. V. paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti suėmimą nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d., t. y. vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 196 MGL (7 381,26 Eur) dydžio baudą.

Iš T. V. priteisti 2 040 Eur, t. y. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokuroro nuomone, nors nuteistieji M. M. ir A. M. parodymų metu nurodė, kad T. V. su kitais asmenimis buvo juos užpuolęs ir sumušęs, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šiuos nuteistųjų parodymus, nebuvo gauta. Patys nuteistieji taip pat negalėjo tiksliai nurodyti vykusių muštynių laikotarpio. Apelianto vertinimu, neatmetama galimybė, kad šis konfliktas galėjo vykti po to, kai M. M. ir A. M. tyrimo metu davė parodymus apie tai, jog T. V. organizavo kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Be to, išteisintasis T. V. yra linkęs į tokio pobūdžio veiksmus, nes Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kiti nuteistieji su išteisintuoju T. V. nekonfliktavo, todėl ir neturėjo jokio pagrindo jį apkalbėti.

Skunde nurodoma ir tai, kad išteisintojo sutuoktinės N. V. parodymai nepatvirtina jo nekaltumo. Pasak prokuroro, N. V. automobiliu galėjo vykti į Baltarusijos Respubliką po to, kai išteisintasis jau buvo grįžęs į namus.

Nors tarp nuteistųjų ir išteisintojo mobilaus ryšio kontaktai nebuvo užfiksuoti, tačiau iš nuteistųjų parodymų matyti, jog pasiūlymą užsidirbti T. V. pateikė visiems nuteistiesiems esant namuose, nesinaudojant jokiomis ryšio priemonėmis. Be to, prokuroro nuomone, neatmetama galimybė, kad T. V. galėjo turėti ir kitą telefoną, kuriuo bendravo su nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kurį vėliau, t. y. po nuteistųjų sulaikymo, išmetė. Tai, kad šių nusikaltimų organizatorius buvo būtent T. V., apklausų metu nurodė visi nuteistieji.

Skunde taip pat nurodoma, kad įvertinus nuteistųjų parodymus ir jų veiksmus, akivaizdu, jog jie gabentas dėžes su cigaretėmis turėjo sukrauti į kokią nors transporto priemonę, t. y. būtent į T. V. vairuojamą automobilį „Chrysler“, kuris stovėjo toliau nuo valstybės sienos, todėl pareigūnai jo nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. K., E. K., A. P., A. V., M. M. ir A. M. nuteisimo neperžiūrima.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. V. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė kitų nuteistųjų parodymais, duotais apie T. V. skundžiamajame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų organizavimą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

Be to, Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

Remiantis byloje pateiktu kaltinamuoju aktu matyti, kad T. V. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį tuo, jog organizavo cigarečių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. veikdamas bendrininkų grupe, kartu su kitais nuteistaisiais A. P., M. K., E. K., A. M., M. M., A. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2014 m. rugpjūčio 22 d. susitarė ir organizavo, jog jie 2014 m. rugpjūčio 23 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, pergabentų 11 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, ir organizavo šių cigarečių (22 dėžių), patekusių kontrabanda į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabenimą nuo pasienio juostos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas išteisino T. V. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad vien tik nuteistųjų parodymų nepakanka T. V. kaltei pagrįsti, o kitų įrodymų, patvirtinančių, jog išteisintasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje nėra.

Iš nuteistųjų M. K., E. K., A. P., A. V., M. M., A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 22 val., į A. M. ir M. M. namus, kuriuose tuo metu buvo ir A. P., A. V., E. K. bei M. K., atvyko T. V., kuris visiems pasiūlė įvykdyti kontrabandą, t. y. nueiti iki valstybės sienos ir paimti cigaretes, kurias atneš baltarusiai. Tą pačią dieną apie 23 val. 30 min., T. V. automobiliu „Chrysler“ nuvežė juos prie valstybės sienos, esančios Šalčininkų rajone, o likus apie vienam kilometrui iki valstybės sienos, parodė kryptį, kuria eiti ir žadėjo sumokėti po 100 Lt už vieną cigarečių dėžę. Taip pat, T. V. nurodė paimtas cigaretes atnešti ir sukrauti į jo automobilį. Nuteistieji vykdė T. V. nurodymus, tačiau buvo sulaikyti pareigūnų (2 t., 110-111, 123-124, 131-132, 144-145,152-153, 165-166 b. l.; 3 t., 7-8, 20-21, 28-29, 41-42, 49-50, 62-63 b. l.). Šias aplinkybes nuteistieji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (5 t., 20-23 b. l.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, taip pat įrodymus, gautus atlikus įrodymų tyrimą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl T. V. pagrįstai išteisino dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį. Įvertinus nuteistųjų A. M., M. M., A. P., A. V., E. K. bei M. K. parodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų T. V. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Duomenys, kurių patikimumas kelia abejonių, ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti, atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išteisintasis T. V. kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, jog šių nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo namuose, o automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu naudojosi jo sutuoktinė N. V. (t. y. 2014 m. rugpjūčio 23 d. buvo išvykusi į Baltarusijos Respubliką) (3 t., 71-72, 85-86 b. l.; 5 t., 23-24 b. l.). Šias aplinkybes liudytoja N. V. patvirtino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bei pateikė savo pasą, kuriame buvo antspaudas, patvirtinantis, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d. ji kirto Baltarusijos Respublikos sieną (5 t., 71 b. l.). Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad N. V. automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vykti į Baltarusijos Respubliką po to, kai T. V. grįžo į namus po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Todėl šis teiginys vertinamas kaip prielaida, nes nagrinėjamojoje byloje nėra galimybių tiksliai nustatyti N. V. išvykimo laiką į Baltarusijos Respubliką. Nors iš liudytojos N. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji iš namų išvyko apie 3 val. nakties, o T. V. teigė, jog sutuoktinė iš namų išvyko anksčiau, t. y. apie 23 val. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad teisiamieji posėdžiai, kurių metu N. V. bei T. V. davė parodymus apie išvykimo laiką, vyko praėjus daugiau nei metams po įvykio. Todėl tiek išteisintasis, tiek liudytoja galėjo sąžiningai klysti.

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, išteisintasis T. V. parodė, kad nuteistieji jį apkalba, nes anksčiau atsisakė padėti įvykdyti kontrabandą kitiems asmenims, be to, jo santykiai su A. M. ir M. M. buvo konfliktiški (5 t., 124-126 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog 2013 m. lapkričio 4 d. T. V. su kitais asmenimis sumušė A. M. ir kitus asmenis, tačiau šis ikiteisminis tyrimas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo sustabdytas. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad nenustatyta, kas smurtavo prieš A. M., M. M. ir kitus asmenis (5 t., 195-201 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. pareiškimas buvo gautas, o ikiteisminis tyrimas pradėtas dar iki šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Nors prokurorė 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarime konstatavo, kad T. V. nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistųjų ir išteisintojo T. V. konfliktiškus tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui apie konfliktiškus santykius tarp išteisintojo ir nuteistųjų A. M. ir M. M. ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta, todėl apygardos teismui nebuvo žinoma ir šio konflikto pradžia. Tačiau apeliacinio proceso metu, ši medžiaga buvo gauta ir neginčijamai nustatyta, kad konfliktinė situacija tarp išteisintojo ir nuteistųjų A. M. ir M. M. susidarė dar iki T. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2014 m. rugpjūčio 23 d. Todėl prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad toks konfliktas galėjo įvykti po to, kai M. M. ir A. M. tyrimo metu, davė parodymus apie T. V. nusikalstamus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teisme apklausti nuteistieji A. M. ir M. M. patvirtino, kad po 2013 m. lapkričio 4 d. konflikto, jų santykiai su išteisintuoju T. V. buvo blogi (6 t., 1-3 b. l.). Be to, pirmosios instancijos teisme M. M., nors neprisiminė konflikto datos ir laiko, tačiau tvirtino, kad nebūtų padėjęs T. V. padaryti nusikalstamas veikas (5 t., 23 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad T. V. būtų prašęs A. M. ir M. M., su kuriais konfliktavo, padaryti nusikalstamas veikas, yra nelogiška bei neįtikinama. Be to, nuteistieji A. M. ir M. M. apeliacinės instancijos teisme, taip pat negalėjo logiškai paaiškinti tokių aplinkybių prieštaringumą. Taip pat apie nuteistųjų M. M. ir A. M. bei išteisintojo T. V. blogus santykius, patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad T. V. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl M. M. ir kito asmens grasinimo su juo susidoroti (5 t., 202 b. l.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistieji A. M. ir M. M. turėjo motyvą apkalbėti T. V.. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistieji neturėjo galimybės suderinti savo parodymų, nes buvo apklausti iš karto po sulaikymo nusikaltimo padarymo vietoje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nuteistųjų parodymai apie išteisintojo T. V. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas yra nepatikimi. Taip pat kritiškai vertinamas ir prokuroro skundo argumentas, kad nuteistieji A. P., M. K., E. K. nekonfliktavo su išteisintuoju, todėl neturėjo pagrindo jo (išteisintojo) apkalbėti. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad A. M. ir M. M. buvo geri draugai su kitais nuteistaisiais, todėl neatmetama galimybė, jog jie galėjo susitarti tarpusavyje apkalbėti išteisintąjį T. V..

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistųjų M. K., E. K., A. P., A. V., M. M. ir A. M. parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. nurodė naują aplinkybę, t. y. kad T. V. jam (A. V.) perdavė mobilaus ryšio telefoną, kuriuo jis (A. V.) bendravo su baltarusiais, permetusiais dėžes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją (5 t., 21-22 b. l.). Nors šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir nuteistieji A. P., M. M., A. M., apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nė vienas nuteistasis šios aplinkybės nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu, nei pas išteisintąjį T. V., nei pas A. V. nebuvo rastas mobilaus ryšio telefonas, iš kurio būtų skambinta į Baltarusijos Respubliką. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą abejoti šios aplinkybės patikimumu, o nuteistųjų A. V., A. P., M. M. ir A. M. parodymus vertinti kritiškai (5 t., 22-23 b. l.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad po nuteistųjų sulaikymo, T. V. galėjo išmesti mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo bendravo su baltarusiais, yra tik spėjimas ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti aukščiau paminėtų įrodymų. Įvertinus byloje esančius T. V. ir kitų nuteistųjų mobiliųjų telefonų ryšius, nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuo 7 val. 57 min. iki 15 val. 19 min., išteisintasis buvo savo gyvenamosios vietos teritorijoje, t. y. Šiaulių kaime, Šalčininkų rajone. Taip pat nustatyta ir tai, kad išteisintasis nusikalstamų veikų padarymo metu, nei su nuteistaisiais iki jų sulaikymo, nei su kitais asmenimis, nekontaktavo (1 t., 58-62 b. l.).

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal nuteistųjų parodymus, T. V. dėl nusikalstamų veikų padarymo tarėsi ne bendraudamas telefonu, o tiesiogiai, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neįmanoma organizuoti cigarečių perdavimą iš Baltarusijos Respublikos, nesusitarus su asmenimis, galinčiais paimti cigaretes prie valstybės sienos ir pernešti jas į nurodytą vietą. Nors nuteistieji parodymų metu teigė, kad iki vietos, t. y. kai iki valstybės sienos buvo likęs apie vienas kilometras, juos automobiliu „Chrysler“ nuvežė išteisintasis T. V., tačiau automobilio judėjimas link valstybės sienos nei prieš nusikalstamos veikos padarymą, nei po to nebuvo nustatytas. Tuo tarpu, apeliacinio skundo argumentas dėl nepastebėto T. V. automobilio, kuris galimai stovėjo toliau nuo įvykio vietos, teisėjų kolegijos vertinimu yra prielaida, kuria grįsti kaltės negalima.

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu buvo papildomai apklausti nuteistieji A. M. ir M. M. (6 t., 1-3 b. l.). Nuteistasis M. M. parodė, kad banderolėmis nepaženklintų cigarečių kontrabandą ir jų neteisėtą disponavimą, organizavo ne tik T. V., bet taip pat dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kuris kartu važiavo išteisintojo automobiliu ir parodė vietą (kryptį), kur buvo permestos dėžės. Nuteistasis A. M. taip pat patvirtino šią aplinkybę, t. y. kad išteisintojo T. V. automobilyje buvo jam nepažįstamas asmuo.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji M. M. ir A. M. šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų M. M. ir A. M. parodymai apie nepažįstamo asmens vykimą prie Baltarusijos sienos, prieštarauja kitų nuteistųjų parodymams.

Taip pat nuteistieji A. M. ir M. M. apeliacinės instancijos teisme pakeitė parodymus apie T. V. ir nuteistųjų susitarimą padaryti nusikalstamas veikas. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, A. M. ir M. M. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. T. V. visiems nuteistiesiems pasiūlė užsidirbti nešant cigaretes nuo Baltarusijos Respublikos sienos, tačiau apeliacinės instancijos teisme jie teigė, kad T. V. pirmiausia tai padaryti pasiūlė A. M. ir paprašė surasti daugiau žmonių, galinčių padėti, todėl A. M. šį pasiūlymą perdavė kitiems nuteistiesiems, buvusiems namuose.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji A. M. ir M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl apeliacinio proceso metu nurodydami naujas įvykio aplinkybes, dar labiau susipainiojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra kitų patikimų ir objektyvių duomenų, išskyrus nuteistųjų parodymus, kurie paneigtų T. V. ir N. V. nurodytas aplinkybes dėl T. V. nedalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Tai, kad T. V. yra baustas administracine tvarka už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus ir anksčiau yra lankęsis nusikalstamų veikų padarymo vietoje, nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma iš T. V. priteisti 2 040 Eur, t. y. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, šis prokuroro prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinį skundą atmesti.