Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-750/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-23Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
1-143-750/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00016-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Kaltinamasis
M. P.
Advokatai
Vytautas Kelpšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-143-750/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00016-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.3.6.4.2.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei,kaltinamajam M. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Kelpšui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-16 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, galutine aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį ir įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką galutine 48 MGL (2400 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent po to kai jam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus nuo 2019-12-06 iki 2021-12-06, jis vairavo kelių transporto priemones, tai yra 2020-06-06 apie 8 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), ir 2020-07-10 apie 19 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra-G-CC“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-05 apie 15 val. 24 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sistemingai vairuodamas kelių transporto priemones jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis M. P., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam. Jam paskirta bauda ir poveikio priemonė-draudimas vairuoti transporto priemones. Probacijos tarnyboje jam sakė, kad jis negali vairuoti transporto priemonių. 2020-06-08 apie 8 val. jis vairuodamas „Opel Astra“ automobilį važiavo į sodybą padėti broliui dirbti. Tai pačiais metais liepos 10 d. apie 19 val. vairuodamas minėtą automobilį vežė žmoną su sūnumi pas mamą. 2021- m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis, vairuodamas automobilį „Peugeot“, važiavo į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno jo broliai. Dėl minėtų įvykių vairuojant automobilius neturint teisės jų vairuoti jam buvo paskirtos baudos, kurios nėra sumokėtos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojos S. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuota, kad ji parodė, jog 2020-07-10 apie 19 val. 20 min. vyras M. P. nuvežė ją su sūnumi A. pas uošvienę adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji buvo nėščia. Ji nežinojo, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Važiuojant sustabdė policija ir surašė protokolą (b.l. 20).

Iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 baudžiamojo įsakymo, įsiteisėjusio 2019-12-06, matyti, kad M. P. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3750 Eur) bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta neatlika galutinė 48 MGL (2400 Eur ) bauda. Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems (2) metams (b. l. 59-62).

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus prašyme Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateiktų priedų matyti, kad M. P. 2019-12-11 įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą, 2019-12-16 jis raštu buvo išsamiai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos teisinės pasekmėmis už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 1- 9).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 42-47) matyti, kad M. P.:

1) 2020-06-06, 8 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra jos įgijęs, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur tai draudžiama, dėl ko 2020-07-08 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta 300 Eur bauda;

2) 2020-07-10, 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, teisės vairuoti nėra įgijęs, dėl ko 2020-07-10 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 Eur bauda;

3) 2021-01-05, 15 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti nėra įgijęs, automobilis neapdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko 2021-01-05 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 4500 Eur bauda.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Astra-G-CC“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas S. L.. Naujas savininkas nuo (duomenys neskelbtini) M. P. (b.l. 34).

Minėtos institucijos duomenų bazėje nurodyta, kad „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas –savininkas L. K.. Naujas savininkas nuo (duomenys neskelbtini) V. K. (b.l. 35).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė 2020-06-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad L. K. pardavė V. K. automobilį „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu protokolu patektame rašte nurodyta, kad V. K. parduoda automobilį „Peugeot“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. (b.l. 23-27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo M. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kuri kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 baudžiamuoju įsakymu, vairuodamas automobilius, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis pripažįsta padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos A. T. 2012-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir kt.).

M. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, kuri jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2019-11-06 baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti transporto priemones, BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme, dviejų (2) metų laikotarpiu tyčia, sistemingai pažeisdamas šį draudimą - 2020-06-06, 2020-07-10 ir 2021-01-05 vairavo transporto priemonę – automobilį, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

Bausmės skyrimas

M. P. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Minėtas asmuo tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui padarė būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dėl transporto vairavimo neturint teisės jį vairuoti, dėl eismo įvykio sukėlimo vairuojant automobilį neblaiviam ir pan.) (b. l. 42-48), turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 49-54), (duomenys neskelbtini) (b. l. 41), kaltinamojo teigimu jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, t.y. E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių kiekį ir jų reikšmingumą, įvertinus, tai, kad jam už anksčiau padarytą nusikaltimą skirta švelniausia bausmės rūšis –bauda teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, nes jis praėjus neilgam laikotarpiui nuo šios bausmės paskyrimo padarė baudžiamąjį nusižengimą. Be to siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. P. paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą areštą, kurio dydis būtų didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalies numatytą arešto, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį.

M. P. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Minėtam kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-78), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-02-10 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-974, kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo M. P. 54,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vytauto Kelpšo suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (b.l. 90, 88).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo M. P. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme buvo būtinas. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo realią turtinę padėtį, o tik yra duomenys, kad jis yra nedirbantis, valstybei paskirtų baudų administracinio nusižengimo bei baudžiamuoju įsakymu nesumokėjęs.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. P. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam nustatyti galutinę 20 parų arešto bausmę, šią bausmę paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai).

M. P. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis bei įstaigos darbo metu atvykti į Marijampolės pataisos namus, adresu: J. Biliūno g.14, Kybartai, arešto bausmės atlikimui.

Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo M. P. iki nustatyto termino pabaigos, t. y. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Marijampolės pataisos namų, esančių adresu: J. Biliūno g. 14, Kybartai, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Minėtam asmeniui per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Bausmės pradžią M. P. skaičiuoti nuo jo atvykimo į pataisos namus dienos, o jam neatvykus – nuo jo sulaikymo dienos.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti valstybei iš kaltinamojo M. P. 54,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė