Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-380/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-23Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
1A-127-380/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00016-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-380/2021 Proceso Nr. 1-01-2-00016-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. P. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta galutinė 20 parų arešto bausmė. Nurodyta šią bausmę paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose. Nurodyta bausmės pradžią M. P. skaičiuoti nuo jo atvykimo į pataisos namus dienos, o jam neatvykus – nuo jo sulaikymo dienos. Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Atmestas Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti valstybei iš M. P. 54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent po to kai jam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus nuo 2019-12-06 iki 2021-12-06, jis vairavo kelių transporto priemones, tai yra 2020-06-06 apie 8.34 val. (duomenys neskelbtini) g. Šilutės m., ir 2020-07-10 apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) g. Šilutės m., vairavo automobilį „Opel Astra-G-CC“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-05 apie 15.24 val. (duomenys neskelbtini) g. Šilutės m. vairavo automobilį „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip sistemingai vairuodamas kelių transporto priemones jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-02-23 nuosprendį ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį ­– baudą.

2.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, jog ji yra per griežta. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į visas aplinkybes, kurios egzistavo iki priimant nuosprendį ir neturėjo galimybės vertinti tų aplinkybių, kurios atsirado jau po nuosprendžio priėmimo. Pripažįsta padaręs baudžiamąjį nusižengimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nepakankamai atsakingai įvertino savo poelgį (automobilio vairavimą neturint tam teisės). Dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino. Tai leido baudžiamąją bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2.2. Apeliantas mano, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, paskirtos arešto bausmės vykdymą galėjo atidėti, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Nurodo, kad yra vedęs, su žmona S. P. augina keturis vaikus: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis buvo ir yra vienintelis šeimos maitintojas. Nuo 2021-03-10 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Teigia, kad tiek jo žmonai, tiek vaikams būtų labai didelis stresas, jeigu M. P. būtų uždarytas dvidešimčiai parų Marijampolės pataisos namuose. Dėl šios aplinkybės galbūt prarastų darbą ir nebegalėtų materialiai aprūpinti šeimos. Nuosavo gyvenamojo būsto nuteistojo šeima neturi. Nuteistasis mano, jog jo padaryta veika nėra tokia pavojinga, todėl yra galimybė paskirtos bausmės vykdymą atidėti, kaip tai numato BK 75 straipsnio 1 dalis. Taip pat mano, kad turės galimybę sumokėti paskirtą baudą (jeigu ji būtų paskirta), nes turi nuolatinį darbą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo M. P. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorė Loreta Irena Baguckienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam M. P. arešto bausmę, atsižvelgė į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, įvertino kaltės formą bei rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį bei jų reikšmingumą – tai, kad jam už anksčiau padarytą nusikaltimą skirta švelniausia bausmės rūšis (bauda) teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, nes praėjus neilgam laikotarpiui po šios bausmės paskyrimo M. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Prokurorės nuomone teismas M. P., turinčiam neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, kuris pakartotinai padarė tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstai skyrė 20 parų arešto bausmę, kuri individualizuota tinkamai, nėra per griežta savo dydžiu, kadangi už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato 45 parų arešto bausmę.

3.2. Prijungimui prie baudžiamosios bylos pateikia duomenis apie tai, kad nuteistajam M. P. nutraukta administracinio nusižengimo teisena už 2021-01-05 automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma pakeisti arešto bausmę kita bausmės rūšimi – bauda, arba taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Apylinkės teismas už šį baudžiamąjį nusižengimą paskyrė nuteistajam 30 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų arešto. Paskirdamas M. P. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis), taip pat į tai, jog M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y., kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 49–54), būdamas administracine tvarka baustas už su transporto priemonių vairavimu susijusius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, dėl eismo įvykio sukėlimo vairuojant automobilį neblaiviam ir pan.) (b. l. 42–48), nedirba (b. l. 41) ir tai, kad nuteistojo teigimu jis išlaiko du nepilnamečius vaikus (E. P. ir A. P.). Tačiau teismas įvertino ir tai, kad nuteistajam už anksčiau padarytą nusikaltimą skirta švelniausia bausmės rūšis (bauda) teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, nes jis, praėjus neilgam laikotarpiui nuo šios bausmės paskyrimo, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Įvertinęs aptartas M. P. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir pasiekti bausmės tikslus M. P. už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra didesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį ir kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų arešto.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam M. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta arešto bausmė yra per griežta. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. P. padarė būdamas teistas (anksčiau jam jau buvo skirtos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas), teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju baudos bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto argumentas, jog šiuo metu jis dirba, todėl galėtų sumokėti baudą.

10. Nors apeliantas akcentuoja, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai jau buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir lėmė, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl nors nuteistajam ir buvo skirta griežtesnioji savo rūšimi BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, tačiau galutinis jos dydis yra mažesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir arešto bausmės vykdymą jam atidėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė nesutrukdė apylinkės teismui priimti teisingo sprendimo byloje. Apeliantas yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, taigi formaliai M. P. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytą sąlygą, suteikiančią galimybę svarstyti apeliantui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra pagrįstas teismo manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

12. Nuteistasis teigia, jog nepakankamai atsakingai įvertino savo nusikalstamą veiką, mano, kad ji nėra pavojinga, bijo dėl arešto bausmės netekti darbo ir dėl to negalėti materialiai aprūpinti savo šeimos, nurodo, jog jo šeima dėl to patirs stresą, o apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021-03-10 sudarytą darbo sutartį tarp nuteistojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti M. P. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, nukreiptas prieš teisingumą. Kaip jau minėta, M. P. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas ne kartą teistas, baustas administracine tvarka ir nesumokėjęs paskirtų baudų, naują nusikalstamą veiką, kuri taip pat yra susijusi su transporto priemonės vairavimu, padarė praėjus pakankamai neilgam laikui po to, kai Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-06 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas baudos bausme pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl vairavimo būnant neblaiviam (b. l. 59–62). Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki šiol M. P. skiriamos švelnesnių rūšių bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šios aplinkybės patvirtina, kad iki šiol skiriamos bausmės M. P. neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Akivaizdu, kad M. P. turi būti nubaustas ir sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. P. teisinę padėtį jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta.

14. Nors apeliantas teigia, kad neturi nuosavo būsto, yra vienintelis šeimos maitintojas, o dėl jam paskirtos arešto bausmės jis gali netekti darbo ir jo šeima patirs stresą, tačiau šios nuteistojo akcentuojamos aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nagrinėjamu atveju nelaikytinos pakankamomis BK 75 straipsnio 1 dalies taikymui pagrįsti. Vertinant šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su materialine ir emocine jo šeimos gerove, egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo ir M. P. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, pažymėtina ir tai, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad M. P. teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108/2016 ir kt.).

16. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl M. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Tauragės apylinkės teismo 2021-02-23 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė