- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- ATP-131-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00056-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu S. L. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį nubaustas 42 Eur bauda už tai, kad 2016 m. spalio 12 d. 19 val. (duomenys neskelbtini), vykusio susirinkimo metu savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, t. y. paėmė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkime naudotus dokumentus ir, bendrijos pirmininkei O. G. L. pareikalavus, jų negrąžino, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. L. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi S. L. skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo atmetė, patikslino šio nutarimo dalis, susijusias su 2016 m. spalio 12 d. vykusio susirinkimo pavadinimu, O. G. L. pareigų (funkcijų) susirinkime atlikimu, paimtų ir negrąžintų dokumentų kiekiu ir jų pavadinimu. Teismas nustatė, kad S. L. 2016 m. spalio 12 d. 19 val. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, o būtent: paėmė 21 „bendrijos narių balsavimo raštu biuletenį“ ir, pareikalavus bendrijos pirmininkei bei susirinkimo organizatorei O. G. L., jų negrąžino, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas taip pat tenkino nukentėjusiosios O. G. L. prašymą ir priteisė jai iš S. L. 500 Eur atstovavimo išlaidų, o S. L. prašymą priteisti jam iš valstybės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė.
Apeliaciniu skundu S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą bei Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant ATPK 260 straipsnio reikalavimų: jame nenurodyti įstatymai, kurių nustatytos tvarkos jis nevykdė, t. y. vykdė savo tariamą teisę, nenurodyta, kokius dokumentus jis paėmė savavališkai. Pažymi, kad formuluojant kaltinimą turi būti nurodytos aplinkybės, sudarančios būtinuosius inkriminuojamos veikos požymius, o šiuo atveju 2016 m. lapkričio 15 d. protokole jos nenurodytos. Teigia, kad netinkamai suformuluotas kaltinimas sutrukdė jam tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje bandė tikslinti kaltinimą, tačiau taip ir liko neaišku, ką teismas konkrečiai patikslino. Taip teismas pažeidė jo teises į gynybą, pažeidė teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tai rodo akivaizdų teismo šališkumą, nes jam (S. L.) nebuvo sudaryta galimybė išsakyti savo pozicijos (ATPK 272 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 577 straipsnis). Teigia, kad teismas suformulavo jam kaltinimą savo sprendime (nutartyje), o ne pakeitė nuorodą į kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą.
Apeliantas taip pat pažymi, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji (įskaitant ir kaltę) požymiai, nesant nors vieno iš jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, ANK 591 straipsnis). Kartu atkreipia dėmesį, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį būtina nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyviųjų požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr.N17- 101/2007). ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).
Skunde taip pat nurodoma, kad 2016 m. spalio 12 d. vykusio susirinkimo metu O. G. L. pateikus balsavimo raštu biuletenius, kilo abejonių, ar šie biuleteniai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. Dl-895 redakcija) patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą, kuriame aiškiai nurodoma, kaip balsavimas vykdomas raštu. Tąkart susirinkimui vadovavo išrinktas susirinkimo pirmininkas E. K., įvertinus pateiktus biuletenius buvo nuspręsta balsavimą raštu laikyti neįvykusiu, o biuletenius pridėti prie susirinkimo protokolo. S. L. tvirtinimu, susirinkimo metu balsavimo raštu biuleteniai jam buvo perduoti, jis pats šių biuletenių nepasiėmė, nusprendus juos pridėti prie susirinkimo protokolo, jie liko pas jį. Susirinkimo pirmininko prašymu jis atspausdino įvykusio susirinkimo protokolą ir biuletenius pridėjo prie šio protokolo. Jokių savavališkų veiksmų jis neįvykdė, dokumentus pridėjo prie susirinkimo protokolo, susirinkimui vadovavęs susirinkimo pirmininkas jam nenurodė kam nors perduoti šiuos dokumentus. Teigia, kad jis jokių įstatymų reikalavimų nepažeidė, neatliko jokių tyčinių veiksmų, taigi administracinio teisės pažeidimo numatyto, ATPK 188 straipsnyje, nepadarė.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas reglamentuotas ATPK 279 straipsnyje, tačiau teismas, priteisdamas O. G. L. patirtas advokato atstovavimo išlaidas, vadovavosi ANK 666 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 ir 106 straipsniais. Mano, kad šiuo atveju iš jo O. G. L. neturi būti priteistos išlaidos, pastarosios turėtos advokato paslaugoms apmokėti, turi būti taikomos BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Atsiliepimu į S. L. apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą, S. L. skundo netenkinti.
Atsiliepimu į S. L. apeliacinį skundą nukentėjusiosios O. G. L. atstovas advokatas G. M. prašo: palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; priteisti O. G. L. iš S. L. bylinėjimo išlaidas, jos turėtas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu pats S. L. nurodė, kad savininkų susirinkime naudotus dokumentus – bendrijos narių balsavimo raštu biuletenius – jis pasiėmė, nes siekė juos perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms kaip jų suklastojimo įrodymą. Taigi darytina išvada, kad S. L. įgyvendino savo tariamą teisę baudžiamojo proceso tvarka (renkant įrodymus ir juos tiriant) nustatyti balsavimo raštu biuletenių neteisėtumą, nors baudžiamojo proceso teisės normos tokio proceso apskritai nereglamentuoja, o jis pats neturi jokių įgalinimų tokių ar panašių į juos veiksmų vykdymui. Be to, tai, kad S. L. teismui nurodė, jog neketina dėl ginčo biuletenių kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes tam neturi lėšų, patvirtina, jog pastarasis žinojo, kokios tvarkos pažeidimu jis yra kaltinamas, o tai taip pat reiškia, kad jam nebuvo užkirsta galybė pasinaudoti visomis gynybos priemonėmis, nurodytomis ATPK 272 straipsnyje (ANK 577 straipsnyje). Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad S. L., išgirdęs, kokią konkrečiai tvarką yra pažeidęs, neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimo ir nenurodė, kad jam reikalingas papildomas laikas pasirengti gynybos strategijai, to neprašė ir pastarojo gynėjas.
Kartu atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu buvo aišku, kurių dokumentų, naudotų gyvenamojo daugiabučio namo butų savininkų susirinkime, pagrobimu S. L. buvo kaltinamas – jis pats teikė išsamius paaiškinimus dėl kiekvieno iš paimtų dokumentų (tiek balsavimo raštu biuletenių, tiek ir susirinkimo dalyvių sąrašo), todėl vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime ir nutartyje atskirai neišvardinti visų dokumentų pavadinimai, nereiškia, kad kaltinimas suformuluotas netinkamai.
Atsiliepime pažymima, kad nukentėjusioji O. G. L. susirinkime dalyvavo ne tik kaip vieno iš daugiabučio namo butų savininkė, daugiabučio namo bendrijos pirmininkė, bet ir kaip balsavimo organizatorė, kuriai, vadovaujantis Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. Dl-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.9 punkto pagrindu, turi būti perduodami balsavimo raštu biuleteniai, kurie vėliau turėtų būti suskaičiuojami balsų skaičiavimo komisijos. Dėl S. L. veiksmų šie susirinkimo organizatorės veiksmai nebegalėjo būti atlikti, taigi jai buvo sutrukdyta vykdyti savo pareigas.
S. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015, 2AT-66-697/2015).
Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 12 d. vyko pakartotinis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimas, kurį organizavo O. G. L. – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkė, o kartu – ir bendrijos valdybos pirmininkė (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2015 m. lapkričio 17 d., 40.2 punktas). O. G. L. į susirinkimą atsinešė bendrijos narių balsavimo raštu biuletenius, kurių blankus anksčiau buvo parengusi ir išdalinusi butų gyventojams, ir juos pasidėjo ant stalo. Susirinkimo metu turėjo būti išrinkta komisija šiems biuleteniams suskaičiuoti. Tačiau S. L. savo veiksmais ne tik sužlugdė susirinkimą, bet ir pasiėmė susirinkimo dalyvių sąrašą bei 21 biuletenį, nuo skelbimų lentos pasiėmė skelbimą. Nors O. G. L. prašė paimtus dokumentus grąžinti, S. L. jų negrąžino. Pats S. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis paėmė „<...> bendrijos narių balsavimo raštu biuletenius, jų buvo 21 vnt., taip pat skelbimą (kvietimą į susirinkimą); susirinkimo dalyvių sąrašą; susirinkimo juodraštį“ – iš viso paėmė 24 lapus (b. l. 58–59). Iš bylos matyti, kad nors O. G. L. prašė jai minėtus dokumentus grąžinti, S. L. šio prašymo nepaisė, dokumentus O. G. L. jis grąžino tik 2016 m. lapkričio 15 d. policijos komisariate. Dokumentų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, buto ir kitų patalpų bendrasavininkas S. L. perduoda, o daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos pirmininkė – bendrijos pirmininkė G. L. priima: daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo dalyvių sąrašą; daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo kvietimą; daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos butų savininkų pakartotinio 2016 m. spalio 12 d. susirinkimo bendrijos narių balsavimo raštu 21 biuletenį (b. l. 31).
Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad S. L. 2016 m. spalio 12 d. 19 val. butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę – paėmė 21 bendrijos narių balsavimo raštu biuletenį ir, pareikalavus bendrijos pirmininkei bei susirinkimo organizatorei O. G. L., jų negrąžino, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Šiais veiksmais S. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Akivaizdu, kad S. L. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste taip atkreipiamas dėmesys, kad savo 2016 m. lapkričio 14 d. paaiškinime S. L. nurodė, jog nepamena, kaip pas jį atsirado „<...> nelegalūs biuleteniai dėl balsavimo raštu <...>“, tačiau, kadangi šie dokumentai jam be kita ko buvo reikalingi kaip įrodymai siekiant įrodyti daugiabučio namo pirmininkės netinkamą veiklą, jis dokumentus pasiliko kaip daiktinį įrodymą (byla ROIK: 16063262667). Ši aplinkybė taipogi patvirtina, kad S. L. veikė nesąžiningai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos – siekdamas, kad O. G. G. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas jis turėjo galimybę pasinaudoti teise prašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų paimti jo manymu svarbius, įrodomąją reikšmę turinčius, jam nepriklausančius dokumentus, o ne savavališkai vykdyti savo tariamą teisę siekiant apginti viešąjį interesą.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad 2015 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenurodyta, kokius konkrečiai dokumentus jis savavališkai paėmė, tačiau sutikti su apeliantu, kad tai sutrukdė jam žinoti, kuo jis kaltinamas ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad S. L. žinojo, kokius dokumentus jis paėmė, juo labiau, kad šiuos dokumentus jis 2016 m. lapkričio 15 d. grąžino O. G. L., be to, ir teismo posėdyje patvirtino, kad iš viso buvo paėmęs 24 lapus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patikslino Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalis, susijusias su 2016 m. spalio 12 d. vykusio susirinkimo pavadinimu, O. G. L. pareigų (funkcijų) susirinkime atlikimu, paimtų ir negrąžintų dokumentų kiekiu ir jų pavadinimu, nelaikytina esminiu įstatymo pažeidimu. Ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Iš S. L. parodymų matyti, kad jis suprato, jog savo veiksmais pažeidžia įstatymo reikalavimus – į teisėjos klausimą atsakė, kad dėl jo manymu neteisėtų O. G. L. veiksmų į teismą civilinio proceso tvarka, ginčydamas bendrijos, kaip juridinio asmens įsteigimo, veiklos dokumentus nesikreipia todėl, kad neturi tam pinigų (b. l. 61). Tai dar kartą patvirtina, kad S. L. suprato, jog viešąjį interesą jis privalo ginti laikydamasis įstatymų, tačiau juos ignoravo. Taigi, apelianto skundo argumentas, kad jis nežinojo, kokių įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikė, t. y. vykdė savo tariamą teisę, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. L. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisė į tinkamą teisinį procesą ir teisė į gynybą pažeistos nebuvo.
Pagal ATPK 249 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-677/2015).
Nors ATPK normomis nereglamentuojamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimo sprendimas, tačiau BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, numatyta, kad, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, sistemiškai aiškinant ATPK ir BPK normas, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti atlygintos. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš S. L. nukentėjusiajai O. G. L. 500 Eur pastarosios turėtų proceso išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą byloje padavė tik S. L. ir šiame skunde be kita ko ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios O. G. L. interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, nes atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-746/2015) sprendžiama, kad nukentėjusiosios apeliaciniame procese turėtos 350 Eur išlaidos, kurias patvirtina sąskaita faktūra, suteiktų paslaugų ataskaita ir mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti atlygintos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš S. L. nukentėjusiajai O. G. L. 350 Eur išlaidų, jos turėtų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.