Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Palangos savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Ingai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. SAVAD-25_N-437-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu K. S. skirta 390 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val. nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog viešoje vietoje, privačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto, K. S. organizavo komercinę – pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą. Tokiu būdu K. S. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7 ir 7.1, 7.7 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, bei naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, pripučiamų batutų pastatymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S., nesutikdamas su 2020 m. lapkričio 6 d. Institucijos nutarimu, skundu prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti Institucijai. Skunde nurodoma, kad renginys vyko ne viešoje vietoje, patekimas į renginio teritoriją nebuvo laisvas, renginys skirtas specifinei asmenų grupei – šeimoms su vaikais. Savivaldybės administracijos leidimas organizuoti renginius, teikti paslaugas ar prekiauti, ne viešose vietose, uždarose, kontroliuojamose privačiose teritorijose nėra reikalingas. Be to, Institucijos patvirtintos taisyklės yra tik savivaldos teisės aktas, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – įstatymams, todėl teismas privalo vadovautis teisės viršenybės principu. Institucija, priėmusi nutarimą, taip pat priėmė analogiškus nutarimus ir kitiems asmenims, t. y. V. B., E. F. už tą pačią veiką, tuo pačiu adresu, teigdama, kad jie turėjo turėti savivaldybės išduotą leidimą, tačiau šioje byloje Institucija jau teigia, kad leidimą gauti privalėjo jis, tačiau taisyklės net formaliai nenumato galimybės gauti leidimus tai pačiai veiklai tuo pačiu adresu keliems skirtingiems asmenims. Taip pat, K. S. skunde nurodo, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 154 straipsnį. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą yra suinteresuotas asmuo – kreditorius, byloje dėl veiklos uždraudimo sklype, kuriame buvo organizuotas renginys, todėl ji negali būti nešališka ir skaidri dėl veikos patikrinimų, administracinių nusižengimų teisenų pradėjimo, bylų nagrinėjimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat, pareiškėjas mano, kad jo veika turėtų būti vertinama kaip tęstinė, kadangi 2019 metais jam buvo pradėtos teisenos dėl tų pačių taisyklių pažeidimo, tame pačiame sklype, dėl analogiškos veikos – renginio, teismuose buvo aiškinamasi, ar leidimas reikalingas, ar vieta, kurioje buvo vykdoma veikla, yra vieša. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio mėn. jau išnagrinėjo visą situaciją, todėl jo veikla turi būti vertinama, kaip tęstinė nuo 2019 m. vasaros renginio pradžios iki apygardos teismo nutarties. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 dalimi, teisena jo atžvilgiu negalėjo būti pradėta arba Institucijos turėjo būti nutraukta, kol nebuvo dėl jo veikos priimto teismo nutarimo apeliacinės instancijos teisme.

Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo K. S. skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pramoginė paslauga buvo teikiama neturint visų reikalingų leidimų ir suderinimų, reikalingų vykdyti komercinei ar ūkinei veiklai, tokiu būdu buvo padaryta ANK 150 straipsnyje numatyta veika, kai padaromas komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas kolektyvinis E. F., V. B. ir K. S. paaiškinimas, dėl vykusio sporto renginio adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškinimas pateiktas trijų asmenų vardu, nepasirašytas. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. 2020 m. liepos 4 d. teikė komercinę paslaugą, turėdamas verslo liudijimą, kaip savarankiškas juridinis asmuo, jis privalėjo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugą originalą, suderintą pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projektą, tačiau tokių dokumentų neturėjo ir pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7 ir 7.1, 7.7 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu K. S. palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Jis neneigė, kad neturėjo Palangos miesto savivaldybės leidimo, suteikiančio teisę teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) suderinto projekto, taip pat, kad jis buvo atsakingas už renginį, tačiau teigia, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 154 straipsnį, o ne pagal ANK 150 straipsnį. Be to, jo įsitikinimu, Prekybos viešosiose vietose taisyklės, už kurių pažeidimus jis buvo nubaustas, yra neteisėtos ir prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat, jo įsitikinimu, teismas turėtų nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes jis jau yra nubaustas už tokį patį analogišką nusižengimą. Taip pat pažymėjo, kad renginys vyko vietoje, kuri negali būti laikoma vieša vieta, nes į renginį patekimas nebuvo laisvas, į jį patekti turėjo galimybę tik žmonės, praėję kontrolę, ir tik turintys vaikų, nes be vaikų į renginį asmenys nebuvo įleidžiami. Renginio specifiškumą atskiria vartai prie patekimo į sklypą, be to, ši teritorija yra kontroliuojama, todėl mano, kad savivaldybės leidimas nebuvo reikalingas.

Institucijos atstovė Inga Šileikienė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė palikti nutarimą nepakeistą. Prašo konstatuoti, kad K. S. veiksmais buvo pažeistas minėtų Taisyklių 6, 7, 7.1, 7.7 punktai, ir jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 154 straipsnio 1 dalies sudėtį, bei K. S. skirti nuobaudą sankcijos ribose.

2020 m. liepos 6 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. liepos 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausieji specialistai V. G., A. S., D. L., dalyvaujant Klaipėdos AVPK Palangos VPK pareigūnui D. M., vykdė administracinės teisės pažeidimų prevenciją, tikrinta kaip laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių. Patikrinimas buvo fiksuojamas vaizdo ir garso įrašymo įranga. Patikrinimo metu 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val. nuotraukose ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, kad viešoje vietoje, privačiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo, yra teikiamos šokinėjimo ant batutų paslaugos, paslaugų teikimo vietoje dirbo V. B., kuris tvirtino šokinėjimo ant batutų paslaugą teikiantis turėdamas verslo liudijimą, tačiau jo negalėjo pateikti, parodė tik kopiją telefono ekrane. Batutų parko paslaugomis naudojosi daug vaikų su suaugusiais asmenimis, kai kurie parašė paaiškinimus dėl mokamos paslaugos teikimo batutų parke. Forminant pažeidimus 19.00 val., atvyko K. S., kuris tvirtino, kad asmeniškai jis yra atsakingas už visą batutų parko veiklos organizavimą, ir tvirtino, kad čia vyksta privatus uždaras renginys, kurio dalyviai susimoka dalyvio mokestį ir dalyvauja renginyje. Asmenys, organizavę neturint nustatyta tvarka išduoto Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo batutų parko paslaugų teikimo veiklai žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) organizuoti, ir neturėdami nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje suderinto pramoginių įrenginių pastatymo projekto, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešoje vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimu prekiauti ar teikti paslaugas originalą, bei naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, pripučiamų batutų pastatymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (b. l. 9).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota, jog į batutų parko teritoriją patekimas atviras, prie įėjimo stovi palapinė, kurioje yra darbuotojas, nurodytos paslaugų kainos. Teritorijoje vaikšto suaugę žmonės ir vaikai, pristatyta batutų, ant kurių žaidžia vaikai. Užfiksuotos ant lankytojų rankų uždėtos juostelės su apsilankymo laiku (b. l. 10-14).

I. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. ji su anūku atėjo į batutų parką apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Anūkas su sūnumi kartu sumokėjo 10 Eur už 0,5 val. batutų paslaugų teikimą. Kadangi anūkas nesinaudojo šokinėjimo ant batuto paslauga, ji paprašė paslaugų teikėjo sugrąžinti jai pinigus (b. l. 15-16).

A. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. liepos 4 d., apie 17.55 val., ji atvyko į batutų parką adresu (duomenys neskelbtini), ir savo sūnui nupirko bilietą naudotis batutais iki 18.55 val.. Už bilietą sumokėjo 8 Eur. Niekas jų neinformavo, kad tai yra uždaras arba nemokamas renginys (b. l. 17-18).

Verslo liudijimu Nr. OC543402-1 nustatyta, kad K. S. 2020 mokestiniais metais išduotas verslo liudijimas veiklai – poilsio parkų ir paplūdimių, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip įregistruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma, ST (įeina į EVRK klases 55.30; 93.29), veiklos vykdymo laikotarpis – 2020 m. liepos 4 d. – 2020 m. rugpjūčio 16 d.; veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

2020 m. liepos 21 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Geriko tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad K. S. ankstesnių susitikimų (2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. liepos 15 d.) metu, žodžiu buvo nurodęs, kad už batutų parko veiklą ir jos organizavimą atsakingas jis asmeniškai, tačiau raštu tai niekur nebuvo patvirtinta. K. S. jo prašymu buvo duota laiko pačiam surašyti raštišką paaiškinimą dėl vykdomos veiklos, tačiau atvykęs 2020 m. liepos 20 d. jis paaiškinimo nebuvo parašęs. Prieš vaizdo kamerą K. S. mažiausiai tris kartus žodžiu pakartojo, kad už batutų parko veiklos organizavimą yra atsakingas jis asmeniškai. Tai išgirdus, buvo nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį. Nepabaigus rašyti administracinio nusižengimo protokolo, K. S. pasišalino, jam išeinant buvo įteiktas dar vienas šaukimas atvykti dėl susitikimo, todėl protokolas buvo pabaigtas rašyti nedalyvaujant K. S., ir išsiųstas elektroniniu paštu, taip pat paštu jo deklaruotu adresu (b. l. 29).

Iš V. B., E. F., K. S. 2020 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad jame asmenys nurodo, jog sporto renginį „Sportas šeimai“ Vytauto g. 41, Palanga, turėdamas verslo liudijimą organizavo K. S., o V. B. ir E. F., veikiantys pagal individualios veiklos pažymas, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui. Paaiškinimas nepasirašytas (b. l. 62-66).

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad K. S. pareigūnams nurodo, kad jis yra renginio organizatorius ir atsakingas už šokinėjimo ant batutų paslaugos teikimą. Taip pat paaiškino pareigūnams, kad jam leidimo nereikia, be to, vieta, kurioje vyksta mokamas renginys yra nevieša vieta. Vaizdo įraše taip pat matosi, jog pareigūnų tikrinamoje teritorijoje stovi pripučiami batutai, šalia jų stovi vaikai, po teritoriją vaikšto suaugę žmonės. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuotas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas savivaldybėje, kuriame dalyvauja K. S. ir savivaldybės pareigūnai, užfiksuotas jų pokalbis (žr. CD laikmenoje esantį vaizdo įrašą, pridėtą prie bylos).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju K. S. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val. viešoje vietoje, privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto teikė komercinę-pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir tokiu būdu pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 ir 7.7. punktus. Institucija konstatuodama, kad K. S. pažeidė komercinę ar ūkinę tvarką, jo veiką kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktas nurodo, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama; 7, 7.1. punktas nurodo, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą,, taip pat naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (Taisyklių 7.7 punktas). Taisyklių 3.12. punkte išaiškinta, kad leidimas – savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę pardavėjams prekiauti ar paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose.

Pareiškėjas K. S. neneigia, kad jis administracinio nusižengimo protokole bei jo pagrindu priimtame skundžiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje teikė mokamą šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti, suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) suderinto projekto, kad jis yra šio renginio organizatorius, taip pat ir atsakingas už paslaugos teikimą, tačiau savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu grindžia šiais argumentais: 1) renginys – batutų paslaugos teikimas, vyko sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuri nėra vieša vieta; 2) Institucijos patvirtintos taisyklės yra tik savivaldos teisės aktas, kuris nagrinėjamu atveju prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – įstatymams, todėl jomis teismas neturėtų vadovautis; 3) už analogiško nusižengimo, padaryto tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, padarymą, Institucija jau yra nubaudusi ir kitus asmenis, todėl jis nebegali būti baudžiamas; 4) jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 150 straipsnį, nes jo veiksmai turėjo būti vertinami pagal ANK 154 straipsnį; 5) be to, veika, už kurią nubaustas skundžiamu nutarimu, turi būti vertinama kaip tęstinė, nes 2019 m. spalio mėn. jis jau nubaustas už analogišką nusižengimą; 6) Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą yra šališka.

Kadangi pareiškėjas K. S. pripažįsta, kad jis teikė šokinėjimo ant batutų paslaugą, kad buvo šio renginio organizatorius, atsakingas už paslaugos teikimą, taip pat tai, kad savivaldybės administracijos išduoto dokumento, suteikiančio teisę jam teikti pramoginio pobūdžio paslaugas Vytauto g. 41, Palangoje, neturėjo, taip pat neturėjo ir naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, pripučiamų batutų pastatymo projekto, suderinto su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, vadinasi ginčo, jog jis pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7, 7.1, 7.7 punktus, nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako ir toliau analizuos ir įvertins pareiškėjo K. S. nesutikimo su skundžiamu nutarimu pirmiau paminėtus argumentus.

Pareiškėjas K. S. skunde bei teismo posėdžio metu tvirtino, kad protokole bei skundžiamame nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta – žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), nėra laikoma vieša vieta, nes tai privati nuosavybė, todėl jo veiklai negali būti taikytos Palangos savivaldybės prekybos taisyklių nuostatos, ir savivaldybės leidimas tokiam renginiui organizuoti nėra reikalingas. Nurodo, kad į ją patekti galėjusių asmenų ratas buvo ribotas, į renginio teritoriją dalyviai su vaikais galėjo patekti tik gavę renginio teritoriją kontroliuojančių asmenų leidimą, įsigiję bilietus.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Taisyklių 3.5 punkte atskleista viešosios tvarkos apibrėžtis, ir nurodyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Iš 2020 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo, Institucijos atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų, byloje esančių fotonuotraukų, vaizdo įrašo, batutų parko lankytojų I. J., A. Ž. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad į batutų parko teritoriją patekimas buvo atviras, jokių ribojimų patekti į teritoriją nebuvo, prie įėjimo stovėjo palapinė, kurioje sėdėjo darbuotojas, buvo nurodytos paslaugų kainos, paslauga buvo vieša ir visuomenei prieinama, o ne skirta tikslinei, apibrėžtai ir ribotai asmenų grupei – jomis naudotis buvo kviečiami visi norintys ir galintys įsigyti bilietą, o tai jau atitinka veiklos, vykdomos viešoje vietoje, o ne privataus renginio apibūdinimą. Taigi akivaizdu, kad vieta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdoma pramoginė šokinėjimo ant batutų paslauga, priešingai, nei teigia K. S. yra vieša vieta, ir tokiai veiklai vykdyti buvo būtinas Palangos miesto savivaldybės tarybos, patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punkte nurodytas leidimas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties 10 punktas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-16-651/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-219-255/2020).

K. S. skunde bei teismo posėdyje, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, daug dėmesio skyrė Institucijos patvirtintų taisyklių teisėtumui. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr.T2-348 1 punktu patvirtintos Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklės yra neteisėtos, priimtos, prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjui neužtenka apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui, bet būtina aiškiai nurodyti, kokiam konkrečiai įstatymui norminis aktas prieštarauja, kurie ginčijamo norminio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui pareiškėjas turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Abejodamas anksčiau paminėtų taisyklių atitiktimi teisės aktams, pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintos Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklės neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

Dėl šių K. S. argumentų taip pat pasakytina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybė turi savarankiškąsias funkcijas, t. y. šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai nurodyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis įtvirtina savarankiškųjų savivaldybių funkcijų sąrašą. Šio straipsnio 37 punkte numatyta viena iš savivaldybių savarankiškoji funkcija - prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punkte taip pat numatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, bei kitas taisykles. Savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, jos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bei savivaldybėms priskirtą kompetenciją įgyvendina vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nustatytais vietos savivaldos principais, tokiais kaip atsakingumo savivaldybės bendruomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus ir kt. Tokias Prekybos viešosiose vietose taisykles Palangos miesto savivaldybės taryba privalėjo patvirtinti vadovaudamasi tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“, patvirtintomis Mažmeninės prekybos taisyklėmis. Taigi Palangos miesto savivaldybė, savo veiklos teritorijoje, užtikrindama jai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 37 punkte numatytos savarankiškos funkcijos vykdymą, privalo nustatyti atitinkamą teisinį režimą bei imtis konkrečių priemonių šiai funkcijai vykdyti ir šiam tikslui pasiekti.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas K. S., manydamas, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintos Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklės yra prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams, jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl šių teisės aktų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pasisakyti dėl minėtų taisyklių atitikties aukštesnės galios teisėms aktams neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjas K. S., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, taip pat nurodo, kad Institucija, priėmusi nutarimą, priėmė analogiškus nutarimus ir kitiems asmenims, t. y. V. B., E. F. už tą pačią veiką, padarytą tuo pačiu adresu, todėl jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis neturėjo leidimo, nes Prekybos viešose vietose taisyklės nenumato galimybės gauti leidimus tai pačiai veiklai, tuo pačiu adresu keliems skirtingiems asmenims.

Su tokiais K. S. argumentais teismas tai pat nesutinka. Prekybos viešosios vietose taisyklių 2 punkte numatyta, kad šių taisyklių privalo laikytis visi juridiniai asmenys, kitos organizacijos, juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai ir fiziniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę prekiauti be verslo liudijimo viešosiose vietose, kuriose vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad asmenys, įsigiję leidimus veiklai vykdyti Tarybos nustatytose viešosiose vietose, už kurių išdavimą nustatyta vietinė rinkliava, ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (nemokamus) Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriuje turi teisę prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose. Kaip minėta, Taisyklių 7, 7.1 punktuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Taisyklių 16 punktas numato, jog leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla (išskyrus verslo liudijime įrašytą fizinį asmenį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“) ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės. Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad bet kuris asmuo, teikiantis paslaugas viešosiose vietose, privalo turėti leidimą, suteikiantį teisę paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose, tai reiškia, kad vienam asmeniui, ketinančiam verstis prekybos ar paslaugų teikimo veikla, yra išduodamas tik vienas leidimas, todėl be išimties visi asmenys, vykdydami net ir tokią pačią veiklą ir toje pačioje vietoje, privalo turėti individualius, jų vardu išduotus leidimus. Kadangi K. S., organizuodamas veiklą ir teikdamas viešoje vietoje šokinėjimo ant batutų paslaugą, leidimo, suteikiančio teisę teikti paslaugas viešose vietose, neturėjo, todėl kitų asmenų, vykdančių analogišką, kaip ir K. S. paslaugos teikimo veiklą toje pačioje viešoje vietoje, neturint leidimo, nubaudimas nepašalina K. S. administracinės atsakomybės už Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą.

K. S. skundo teiginys, kad jo administracinio nusižengimo bylą tyrė ir skundžiamą nutarimą priėmė šališki savivaldybės pareigūnai, nes tarp žemės sklypo savininkės, kurioje jis vykdė savo veiklą ir savivaldybės vyko civiliniai teisminiai ginčai, yra deklaratyvaus pobūdžio, to nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.

K. S. skunde bei teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis dėl analogiškos veikos jau yra nubaustas, todėl veika, už kurią jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu, turėjo būti vertinama, kaip tęstinė.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu K. S. buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 6 d. Palangos mieste, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), teikė paslaugas, t. y. viešojoje vietoje teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių (skirtų viešai naudoti asmenims linksminti jais pramogaujant) nuomą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo prekiauti. Tuo pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 26 d. sprendimu Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7.1 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“. Nutarimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d., Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. spalio 20 d. nutartimi palikus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dėl K. S. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-1220-2019 nepakeistą ir netenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-219-255/2020.

Tačiau netgi įvertinus ir šias aplinkybes, pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną K. S. nėra. Nors šioje nagrinėjamoje byloje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1220-2019, kurioje 2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu K. S. buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, K. S. inkriminuoti veiksmai atitinka tęstinės veikos požymius, jie yra iš esmės analogiški, tačiau šie veiksmai padaryti skirtingais laikotarpiais, todėl non bis in idem principo prasme šios nagrinėjamos bylos procesas vertintinas ne kaip pakartotinis, o kaip atskiras dėl savo esme panašių, bet ne tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti non bis in idem principo pažeidimą ir bylą nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, nekeliančių abejonių aptariamo įvykio realumu bei priešingumu teisei, bei patvirtinančių, kad K. S. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, kuri laikytina viešąja vieta, teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo viešoje vietoje teikti paslaugas ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimus.

Institucija skundžiamu nutarimu K. S. veiką – pramoginės šokinėjimo ant batutų paslaugos teikimo vykdymą, neturint savivaldybės išduoto leidimo, kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnį, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, kad priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino K. S. veiksmus ir prašė teismo veiką perkvalifikuoti į ANK 154 straipsnį bei paskirti K. S. nuobaudą sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. S. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7, 7.1, 7.7 punktus. Administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta ANK 154 straipsnyje, kuriame įtvirtina blanketinė norma, nukreipianti į savivaldybių tarybų nustatytų prekybos viešose vietose taisyklių reikalavimus, kurie taikomi tam tikram jose apibrėžtam asmenų ratui ir kurios savo pobūdžiu susijusios su prekybos viešoje vietoje organizavimu iš jų ir už veiką, numatytą Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkte. Prekybos taisyklės reguliuoja specifinius teisinius santykius – prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose, ir nustato prekybos viešose vietose reikalavimus bei draudimus apibrėžtam asmenų ratui – asmenims, organizuojantiems (vykdantiems) prekybą ar paslaugų teikimą Palangos miesto viešosiose vietose. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. S. buvo baudžiamas už paslaugos teikimą, neturint leidimo teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą Palangos miesto viešosiose vietose, bei o už tai atsakomybė numatyta būtent Prekybos viešose vietose taisyklėse, kas taip pat ir yra numatyta ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių, už kurių pažeidimą nubaustas K. S., 21 punkte, reglamentuojančiam, kad atsakomybė už šių taisyklių pažeidimą yra numatyta būtent ANK 154 straipsnyje „Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas“.

Nustačius, kad K. S. viešoje vietoje teikė paslaugas, t. y. teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo teikti paslaugą viešoje vietoje ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto, jo veiksmai atitinka ANK 154 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į ANK 154 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas K. S. padėties neblogina, nes ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė atsakomybė, nei ANK 150 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią K. S. buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, su tuo sutiko ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, o teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, jeigu dėl to nepabloginama skundą padavusio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis. Atitinkamai iš skundžiamo Institucijos nutarimo aprašomosios dalies pašalinamos aplinkybės, susijusios su ANK 150 straipsnio 1 dalies pažeidimu, t. y. iš pareikšto kaltinimo pašalina aplinkybę, kad K. S., teikdamas komercinę - pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir neturėdamas paslaugai teikti reikalingo Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto, „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.

K. S. skirtina nauja nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). K. S. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, K. S. teigimu, jis šiuo metu nedirba.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog geriausiai administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant nusižengimo sankcijoje, numatytą nuobaudą – baudą, atitinkančią sankcijos vidurkį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_N-437-2020 pakeisti.

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR_N-437-2020 aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad K. S. „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.

K. S. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų ir 00 ct) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant numerį ROIK: 20119510103.

Išaiškinti, kad, nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.