- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- AN2-102-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00158-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. S.
- Institucija
- BĮ Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį nubaustas 390 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. liepos 4 d. 18.17 val., nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog viešoje vietoje, privačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto, organizavo komercinę – pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, taip pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7 ir 7.1, 7.7 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, bei naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, pripučiamų batutų pastatymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimu Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimas pakeistas, K. S. administracinis nusižengimas, kvalifikuotas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotas į ANK 154 straipsnio 1 dalį, jis nubaustas 24 Eur dydžio bauda, nustačius, kad K. S. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7, 7.1, 7.7 punktus, o administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta ANK 154 straipsnyje, iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad K. S. „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimą ir jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant nusižengimo sudėties, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. nurodo, kad Institucija teismui pateikė liudytojų – renginio dalyvių – rašytinius paaiškinimus, iš kurių galima suprasti, kad visi renginio dalyviai buvo asmenys su vaikais, patekdami į renginį ir jo teritoriją, jie praėjo renginio patikros punktą, pasirašė ant saugumo taisyklių, dalyviai ir žiūrovai buvo pažymėti apyrankėmis. Posėdžio metu jis prašė teismo iškviesti liudytojus tam, kad būtų išsiaiškinta, ar asmenys buvę renginyje patikrinimo metu, į renginio teritoriją pateko laisvai, kaip ir į bet kokią kitą viešą vietą, nesant valinio renginio organizatorių ir teritorijos valdytojų sutikimo, įleidimo į teritoriją. Teismas tokio prašymo netenkino dėl jam nesuprantamų priežasčių. Tiek Institucijos atstovė, tiek teismas sutiko su faktine aplinkybe, kad į renginio teritoriją patekimas buvo ribotas, taip pat pripažino faktinę aplinkybę, kad buvo taikomas atrankos metodas dėl asmenų patekimo į teritoriją pagal specifinius asmenų požymius – šeimos su vaikais, blaivūs asmenys, žinantys saugumo taisykles ir kt. Sutiko, kad be renginio organizatorių ar valdytojų, asmenys į teritoriją patekti negalėjo. Tačiau nutarime teismas nepagrįstai konstatavo, kad įrodyta, jog patekimas į renginio teritoriją buvo laisvas ir nebuvo jokių ribojimų. Tačiau iš esančių įrodymų matyti, kad patekimas į teritoriją tikrai nebuvo visiškai laisvas – palapinė, apyrankės, saugumo taisyklės, teritorija aptverta, patikrinimo metu užverti vartai, asmenys kontroliuoja teritoriją, į ją patenka tik tie asmenys, kuriuos įleidžia renginio kontrolieriai, tačiau teismas liudytojų į teismo posėdį neiškvietė ir šių aplinkybių netyrė. Taip teismas, nesuteikdamas galimybės paaiškinti aplinkybės dėl to, kaip jie pateko į renginį, pvz., registravosi internetu, sudarė sutartis, buvo apmokyti, pažymėti ar kitaip buvo suvaržyta jų laisvė patekti į renginį ar visgi jie pateko laisvai, be jokių ribojimų, neteisėtai susilpnino jo teisinę padėtį. Surinkęs visus galimus duomenis, teismas privalėjo nešališkai įvertinti, ar renginys vyko viešoje vietoje ir, ar jam savivaldybės leidimas reikalingas, ar taikytinos Prekybos viešose vietose taisyklės. Apelianto nuomone, buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nešališką teismą, objektyvų įrodymų tyrimą ir jų rinkimą procese, ir tai iš esmės lėmė bylos baigtį.
3.2. Apelianto teigimu, teismas turėjo vertinti visas kylančias abejonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kad tikrai asmenys pateko laisvai į renginį, įrodyti privalėjo Institucija, o iš byloje Institucijos pateiktų įrodymų – paaiškinimų ir vaizdinės medžiagos matyti, kad galbūt dalyviai ir žiūrovai į renginį pateko tik praėję palapinėje esantį punktą, atranką, atitikę tam tikrus kriterijus, pasirašę saugumo taisykles ar kitaip ribojami.
3.3. Apelianto tvirtinimu, teismo posėdžio metu jis teismui aiškiai įvardijo, kad teismas, vertindamas faktines aplinkybės ir kvalifikuodamas jo veiką ir aplinkybes, privalo vadovautis aukštesnės galios teisės normomis, jeigu jos prieštarauja žemesnės, šiuo atvejų tarybos patvirtintų taisyklių normoms. Savivaldos įstatyme nustatyta, kad viešoji vieta skirta prekybai ar paslaugoms teikti yra savivaldybės administracijos arba jos įmonių administruojamos, tarybos nustatytos viešosios vietos arba valdomos viešosios vietos. Įstatymas nesuteikia savivaldybei teisės reguliuoti prekybos ar paslaugų teikimo privačiuose teritorijose, kurių administracijos nevaldo ir neadministruoja, tokia vieta nėra nustatyta tarybos. Teismas privalėjo vadovautis Savivaldos įstatymo apribotu Prekybos viešosiose vietose taisyklių taikymu, ir aktualiai teritorijai tarybos nustatytų taisyklių netaikyti, konstatuoti, kad teritorija nėra administruojama nei savivaldybės, nei kitos jai priklausančios įstaigos, ir Prekybos taisyklės aktualioje teritorijoje nėra taikomos. Taigi įstatymas savivaldybės administracijai suteikia teisę reguliuoti tik tam tikras teritorijas, ne visas, kuriose vykdoma veikla ar organizuojami renginiai. Teismas šių argumentų nevertino, ar viešosios vietos sąvoka taisyklėse yra neteisėtai išplėsta lyginant su savivaldos įstatymo nuostatomis, nepasisakė ir neanalizavo. Šiuo atveju turėjo būti taikomos įstatymo, o ne savivaldybės lygmens tarybos sprendimu patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių nuostatos. Teismas privalėjo laikytis teisės viršenybės principo.
3.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad Institucija protokole nurodo aiškią dieną ir laiką, kada buvo patikrinimas, kad tuo metu jis buvo renginio organizavimo vietoje ir teikė paslaugas. Teismas byloje susipažino su filmuota medžiaga, kurioje aiškiai matyti, kad nurodytu metu jis neteikė paslaugų, o kalbėjosi su pareigūnais, teikė jiems asmens duomenis, paprašė pareigūnų palikti uždarą teritoriją, nedemonstruoti renginyje, skirtame vaikams, tarnybinių ginklų, taip pat, atvėręs vartus, išleido juos iš teritorijos. Teismas konstatavo, kad jis turėjo turėti savivaldybės išduotą leidimą, tačiau taisyklėse teigiama, kad leidimą turi gauti asmenys, teikiantys paslaugas. Remiantis Palangos savivaldybės teritorijoje galiojančiomis renginių organizavimo taisyklėmis, renginio organizatoriams nenustatoma pareiga gauti leidimus, jeigu renginys vykdomas ne savivaldybės valdomoje teritorijoje, prievolė gauti leidimą numatyta tik faktiniams paslaugų teikėjams organizuojamose renginiuose, jeigu paslaugos teikiamos viešojoje vietoje ar viešai naudojamoje privačioje teritorijoje. Teismas nepagrįstai iškraipė faktines aplinkybes ir konstatavo, kad posėdžio metu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn neneigė teikęs paslaugas nurodytu metu ir nurodytoje vietoje.
3.5. Apeliantas nurodo, kad tiek paaiškinimuose raštu, tiek teismo posėdžio metu žodžiu teigė, jog organizavo renginį – vietą, tualetus, apsaugą, renginio taisykles. Pripučiamos sportinės įrangos operavimo paslaugas pirko iš įmonės, kuri tokias paslaugas teikia, į paslaugas taip pat įėjo įrangos priežiūra, žiūrovų bei dalyvių kontrolė, patekimo į renginį kontrolė, tai yra fiksuota byloje esančiuose įrodymuose. Byloje esantys įrodymai neįrodo, kad būtent jis buvo paslaugų teikėjas ir Institucijos nurodomu laiku teikė paslaugas ir privalėjo turėti savivaldybės administracijos leidimą. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad asmuo pripažįsta teikęs paslaugas viešojoje vietoje, kad jis buvo renginio organizatorius. Apelianto teigimu, jis organizavo renginį, tačiau tam leidimas nereikalingas, o paslaugų nurodytu metu faktiškai neteikė, jo organizuojamo renginio teritorija nebuvo viešoji vieta, į teritoriją patekimas nebuvo laisvas, buvo kontroliuojamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo I. Š. prašo netenkinti K. S. apeliacinio skundo ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog patekimas į teritoriją tikrai nebuvo visiškai laisvas – palapinė, apyrankės, saugumo taisyklės, teritorija aptverta, patikrinimo metu užverti vartai, asmenys kontroliavo teritoriją, į ją pateko tik tie asmenys, kuriuos įleido renginio kontrolieriai, todėl teismas privalėjo nešališkai įvertinti, ar renginys vyko viešoje vietoje ir, ar jam savivaldybės leidimas reikalingas, ar taikytinos Prekybos viešose vietose taisyklės. Posėdžio metu jis prašė teismo iškviesti liudytojus tam, kad būtų išsiaiškinta, ar asmenys buvę renginyje patikrinimo metu, į renginio teritoriją pateko laisvai, kaip ir į bet kokią kitą viešą vietą, nesant valinio renginio organizatorių ir teritorijos valdytojų sutikimo, įleidimo į teritoriją.
8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.5 punkte apibrėžiama viešoji vieta, t. y. vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių (toliau – viešoji vieta). Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 3.5 punktą, visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas taip pat yra viešoji vieta. Šių Taisyklių 3.1 punkte nurodoma, kad prekyba yra ūkinė-komercinė veikla, susijusi su prekių gamyba, pirkimu ir pardavimu, paslaugos teikimu ir vartojimu viešosiose vietose. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Taisyklių 7, 7.1, 7.7 punktuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą; naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą) (toliau – Projektas), suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (toliau –Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius). Projektai derinami Direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.
10. Iš I. J. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. liepos 4 d., apie 18.00 val., ji su anūku atėjo į batutų parką, esantį (duomenys neskelbtini). Už teikiamą šokinėjimo ant batutų paslaugą, už 0,5 val., sūnus su anūku sumokėjo 10 Eur (b. l. 15–16).
11. Iš A. Ž. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. liepos 4 d., apie 17.55 val., ji atvyko į batutų parką, esantį (duomenys neskelbtini), savo sūnui nupirko bilietą naudotis batutais iki 18.55 val. Už bilietą sumokėjo 8 Eur. Niekas jų neinformavo, kad tai yra uždaras arba nemokamas renginys (b. l. 17–18).
12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad teritorijoje buvo palapinė, buvo naudojamos apyrankės, taikomos saugumo taisyklės, kad teritorija buvo aptverta ir ją asmenys kontroliavo, patikrinimo metu buvo užverti vartai, į ją pateko tik tie asmenys, kuriuos įleido renginio kontrolieriai, visiškai nepaneigia fakto, jog buvo teikiama mokama – šokinėjimo ant batutų – paslauga ir, kad vieta, kurioje buvo teikiama ši paslauga, nagrinėjamu atveju laikoma vieša vieta.
13. Tiek iš I. J., tiek ir iš A. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad jos su vaikais atėjo ne į kokį nors uždarą renginį, bet būtent į batutų parką, į kurį laisvai galėjo patekti visi norintys, įsigiję bilietą. Akivaizdu, kad teikiant mokamas paslaugas, šiuo atveju, šokinėjimą ant batutų, buvo reikalinga kontroliuoti ir užtikrinti, kad į teritoriją nepatektų asmenys be bilietų, neblaivūs asmenys, kad asmenys naudotųsi paslaugomis tiek laiko, kiek už jas buvo sumokėję, laiko kontroliavimui ir buvo naudojamos apyrankės, asmenis buvo reikalinga supažindinti ir su saugumo taisyklėmis, su kuriomis jie ir buvo supažindinami palapinėje, joje buvo parduodami ir bilietai.
14. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. pareigūnams nurodė, kad jis yra renginio organizatorius ir atsakingas už šokinėjimo ant batutų paslaugos teikimą, pareigūnams tvirtino, kad jam leidimo nereikia, kad vieta, kurioje vyksta mokamas renginys, yra nevieša vieta. K. S. analogiškai tvirtino ir teismo posėdyje. Tačiau tai, kad vyko ne uždaras renginys, bet buvo teikiamos mokamos paslaugos viešoje vietoje, patvirtina ne tik I. J. ir A. Ž. paaiškinimuose, 2020 m. liepos 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 9) nurodytos, bet ir fotonuotraukose bei vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotos aplinkybės, iš kurių neabejotinai nustatyta, kad teritorijoje pristatyta batutų, po teritoriją vaikščiojo suaugę asmenys ir vaikai, o patekimas į batutų parko teritoriją buvo atviras visuomenei, prie įėjimo stovėjo palapinė, prie palapinės nurodytos paslaugų kainos, joje buvo darbuotojas, jis pardavinėjo bilietus, supažindindavo su saugumo taisyklėmis, kurių privaloma laikytis šokinėjant ant batutų, ant lankytojų rankų uždėtos juostelės su apsilankymo laiku (b. l. 10–14). Šiuo atveju nėra jokių prieštaravimų tarp I. J. ir A. Ž. paaiškinimuose nurodytų bei objektyviai fotonuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių dėl to, kad patekti į batutų parką buvo galima kiekvienam asmeniui, įsigijusiam bilietą už nustatytą kainą, todėl apklausti I. J. ir A. Ž. ar kitus asmenis ir teismo posėdyje, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai vertino, kad šokinėjimo ant batutų paslauga buvo vieša ir prieinama visuomenei, o ne skirta tikslinei, apibrėžtai ir ribotai asmenų grupei – jomis naudotis buvo kviečiami visi norintys ir galintys įsigyti bilietą, ir tai vienareikšmiškai atitinka veiklos, vykdomos viešoje vietoje, o ne privataus renginio apibūdinimą, ir tokiai veiklai vykdyti buvo būtinas Palangos miesto savivaldybės tarybos, patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punkte nurodytas leidimas. K. S., teikdamas viešoje vietoje šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėjo Palangos miesto savivaldybės leidimo viešoje vietoje teikti paslaugas ir suderinto pripučiamų batutų ir kitos paslaugos teikimui naudojamos laikinos įrangos (pavėsinės) pastatymo projekto ir taip pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimus, o administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta ANK 154 straipsnyje.
16. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, jog Savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, jos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bei savivaldybėms priskirtą kompetenciją įgyvendina vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nustatytais vietos savivaldos principais, tokiais kaip atsakingumo savivaldybės bendruomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus ir kt. Akcentuotina, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkte numatyta, kad savivaldai priskirta funkcija yra ir prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas. Kaip jau pažymėta, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.5 punktą, visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas taip pat yra viešoji vieta, o nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad batutų parke (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos mokamos paslaugos. Todėl akivaizdu, kad savivaldybė turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus, kurių turi laikytis komercinę paslaugą tos savivaldybės teritorijoje teikiantys asmenys, kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytos tvarkos ir, esant pažeidimams, taikyti administracinio poveikio priemones. Kartu apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad K. S., manydamas, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintos Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklės yra prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams, jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl šių teisės aktų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pasisakyti dėl minėtų taisyklių atitikties aukštesnės galios teisėms aktams neturėjo teisinio pagrindo.
17. Apeliantas teisus, skunde tvirtindamas, kad teismas turi vertinti visas kylančias abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, pateikė jų visumos analizę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamu nutarimu jis nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
18. Esant nustatytiems ir aptartiems duomenims, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.