Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-268-1020/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-14
Bylos Nr.: 1S-268-1020/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-05-7-00009-2016-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis: A. A.
Advokatai: Kęstutis Betingis

Kategorijos

2.1.16.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 1S-268-1020/2020

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00009-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.16; 2.14.3; 2.14.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo (duomenys neskelbtini) pareigų – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjęs skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalyje, o būtent: A. A., būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai savo naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra dirbdamas (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas savo funkcijas – (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikdamas UAB „Š. P.“ naudai, informuodavo UAB „Š. P.“ direktorių J. A. apie (duomenys neskelbtini) organizuojamus viešuosius pirkimus bei sudarydavo palankias sąlygas dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamuose pirkimuose, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, derindavo pirkimo procedūrų eigas UAB „Š. P.“ naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas UAB „Š. P.“ laimėti pageidaujamus (duomenys neskelbtini) organizuojamus konkursus. Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą skaidrumo principą ir įtvirtintą pirkimo tikslo – racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas, veikdamas UAB „Š. P.“ naudai, iki Pirkimų paskelbimo leido UAB „Š. P.“ direktoriui J. A. pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas, tai yra kokiu kelių atkarpų remontu UAB „Š. P.“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime:

2. 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbtini) asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š. P.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š. P.“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelio atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 152 (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbus. Po to, A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatoriaus funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š. P.“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š. P.“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š. P.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-576.

3. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š. P.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų bei galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š. P.“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelių atkarpas nuo (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) asfalto dangos taisymo projektavimo ir statybos darbus. Po to, A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š. P.“, kuriems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime. Po to, 2016 m. birželio 8 d., UAB „Š. P.“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š. P.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-575.

4. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „Valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š. P.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „Š. P.“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š. P.“ Technikos direktoriumi V. A., ir J. A. nurodymu V. A. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektavimą ir darbų atlikimą. Po to, A. A. vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š. P.“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š. P.“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š. P.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-694.

5. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š. P.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š. P.“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š. P.“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., kurie jam pokalbių metu nurodė tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini). Po to, 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini) remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to, A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š. P.“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š. P.“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š. P.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-695.

6. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacijai (duomenys neskelbtini) vykdant Pirkimą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini)remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, A. A. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „Š. P.“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, tai yra informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „Š. P.“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „Š. P.“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties. J. A. nurodymu A. J. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio (duomenys neskelbtini)remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to, A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „Š. P.“, kuriems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, o 2016 m. liepos 11 d. UAB „Š. P.“ buvo paskelbtas nugalėtoju, ir 2016 m. liepos 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Š. P.“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-696.

7. Už pirmiau nurodytus A. A. atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š. P.“ naudai, A. A. iš UAB „Š. P.“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š. P.“ komercijos direktoriaus D. S. priėmė ne mažesnį kaip 28 135,35 Eur kyšį, UAB „Š. P.“ apmokant dalį jo iš UAB „T.“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, tai yra 2015 m. gruodžio 22 d. A. A. su UAB „T.“ sudarius automobilio „VW Touareg“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „T.“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį „VW Touareg“ už 45 000 Eur bei įskaityti automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip dalinį mokėjimą, nustatant automobilio „Mitsubishi Pajero“ vertę 30 000 Eur, o 2016 m. vasario 25 d. UAB „T.“ direktorius V. V., pagal susitarimą su J. A. ir A. A., siekiant sumažinti oficialią automobilio „VW Touareg“ pardavimo kainą, susitarė su UAB „D. S.“ direktoriumi L. Č. dėl naujo automobilio „VW Touareg“ fiktyvaus pardavimo ir registracijos UAB „D. S.“ vardu, kuris po to dėl neatitikties komplektacijai būtų grąžinamas UAB „T.“. Po to, veikiant pagal susitarimą, UAB „T.“ 2016 m. kovo 10 d. gautą automobilį „VW Touareg“, kurio mažmeninė kaina ne mažesnė kaip 64 440 Eur, pagal 2016 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą MOL Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „D. S.“ ir 2016 m. kovo 12 d. šis automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas UAB „Š. D. S.“ vardu. Po to, 2016 m. kovo 14 d., UAB „Š. D. S.“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „T.“, kuris 2016 m. kovo 17 d. buvo perregistruotas UAB „T.“ vardu bei tą pačią dieną pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo – perdavimo aktą UAB „T.“ perduotas A. A. kartu su 4 vnt. žieminių padangų „Bridgestone“, kurių vertė 694,35 Eur, ir už kurias pagal D. S. ir V. V. susitarimą apmokėjo UAB „Š. P.“. Taip pat tą pačią dieną, 2016 m. kovo 17 d., tarp UAB „T.“ ir A. A. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. A. pardavė UAB „T.“ savo automobilį „Mitsubichi Pajero“ už 30 000 Eur, kurį 2016 m. kovo 17 d. internetiniame puslapyje „Autoplius“ UAB „T.“ skelbė parduodanti už 24 500 Eur, tačiau vėliau pardavė už 21 999 Eu. Be to, siekiant padengti dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės bei siekiant paslėpti UAB „Š. P.“ vykdytus mokėjimus, 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 23 d., D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „Š. P.“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, V. V. nurodymu jo pavaldus UAB „T.“ serviso vadovas E. B. pagal pirmiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „T.“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) bei suklastotus tikrus automobilių remonto užsakymo dokumentus, pagal kuriuos UAB „T.“ tariamai atliko UAB „Š. P.“ priklausančių automobilių remontą, o UAB „Š. P.“ pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus UAB „T.“ 2016 m. kovo 7 d. pervedė 17 776,81 Eur, o 2016 m. balandžio 1 d. pervedė 11 526,82 Eur, kartu apmokant ir už A. A. perduotas 4 automobilio padangas „Bridgestone“, o A. A. per du kartus pervedus už automobilį UAB „T.“ 15 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. šį automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu.

8. Be to, A. A. už pirmiau nurodytus atliktus neteisėtus veiksmus vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „Š. P.“ naudai, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 gegužės mėn., iš UAB „Š. P.“ direktoriaus J. A. gavo ne mažesnį kaip 8 944,62 Eur kyšį, tai yra J. A. nurodžius pavaldiems UAB „Š. P.“ darbuotojams R. B., R. B., M. P., V. A., V. R. ir L. P. atlikti A. A. reikalingus daiktų pervežimo, statybos ir remonto darbus, minėti J. A. pavaldūs darbuotojai, vykdydami J. A. nurodymus, pirmiau nurodytu laikotarpiu, A. A. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sumontavo 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Š. P.“ iš UAB „V.“ už 712,50 Eur įgytą židinio kapsulę, atliko kitus statybos ir remonto darbus, sunaudodami UAB „Š. P.“ vardu įgytas statybines medžiagas ir įrankius už 8 232,12 Eur, bei 2015 m. spalio 22 d. į šią sodybą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nugabeno A. A. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus. Tokiu būdu A. A. įgijo prekių ir gavo paslaugų už ne mažesnę nei 8 944,62 Eur sumą, kuri J. A. nurodymu buvo sumokėta UAB „Š. P.“ lėšomis.

9. Tokiu būdu, A. A. iš UAB „Š. P.“ direktoriaus J. A. ir UAB „Š. P.“ komercijos direktoriaus D. S. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažesnį kaip 37 079,97 Eur kyšį.

10. A. A. taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, tai yra nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 22 d., veikdamas bendrininkų grupe su J. A., pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. lapkričio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2014/R-52, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 24 d. ir, kad sutarties šalis – rangovas UAB „Š. P.“ įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus pagal atskirus užsakovo A. A. užsakymus, juose šalių suderintais terminais ir sąlygomis bei pagal šios sutarties priede nurodytus remonto darbų įkainius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, ir šią sutartį A. A. kartu su J. A. pasirašė, nors tokia sutartis tarp UAB „Š. P.“ ir A. A. sudaryta nebuvo. Po to, A. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas kaip tikrą dokumentą 2018 m. kovo 9 d. per savo gynėją advokatą J. G. (duomenys neskelbtini) Nr. 05-7-00009-16 medžiagos.

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.

12. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad A. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis darbas (duomenys neskelbtini), nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais, bei yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro galimybę jam kliudyti teisminiam procesui, tai yra siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims, ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą nagrinėjamojoje byloje.

II. Skundo argumentai ir kiti prašymai

13. Kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas Kęstutis Betingis skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti kaltinamojo A. A. laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, sudarant galimybę grįžti į darbą, dirbti ir gauti darbo užmokestį.

13.1. Gynėjas nurodo, kad taip ilgai (nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.) kaltinamajam A. A. tęsiama procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ir tokiu būdu draudimas dirbti bei užsidirbti lėšų pragyvenimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Anot gynėjo, šios procesinės prievartos priemonės taikymas tokį ilgą laiką – ketverius metus yra nepagrįsta ir nemotyvuota konkrečiais faktiniais duomenimis, tai yra nenurodoma, kokiais konkrečiai veiksmais A. A. trukdys nagrinėti bylą teisme. Tęsiamo laikino nušalinimo nuo pareigų terminas nėra adekvatus ir proporcingas, nes baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, kaltinamasis 2019 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, nagrinėjamoje byloje yra apklausti iš esmės visi liudytojai, taip pat dirbę ir dirbantys (duomenys neskelbtini). Pasak gynėjo, tokia griežta procesinė prievartos priemonė nėra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta inkriminuota nusikalstama veika ar užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė tęsiama neatsižvelgiant į tai, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „T.“, kuri nėra pavaldi A. A. pagal jo pareigas bei tai, kad ši bendrovė niekada nedalyvavo (duomenys neskelbtini) vykdomuose paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursuose. Gynėjas pažymi, kad tiek už automobilio bei jo priedų pirkimą, tiek ir UAB „Š. P.” teiktas paslaugas kaltinamasis ir jo šeimos nariai atsiskaitė, todėl baudžiamojoje byloje nepagrįstai kriminalizuotas automobilio pirkimo-pardavimo sandoris.

13.2. Skunde teigiama, kad pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant dviejų tikslų, tai yra jog būtų griečiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitų tikslų šioje BPK normoje nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas jau seniai pabaigtas, baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisme, todėl tikslas kuo greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra pasiektas. Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas jau seniai surinkti ir pateikti teismui. Kaltinamasis A. A. aktyviai, atsižvelgiant į sveikatos galimybes, dalyvauja procese ir nėra net menkiausių objektyviai pagrįstų prielaidų, jog jis nesiektų, kad kuo greičiau ir nešališkiau būtų ištirtas inkriminuojamas nusikaltimas. Byloje nėra duomenų, kad A. A. kliudytų procesui. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kito BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo – užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat nėra. Be to, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodyta, kad byloje nenustatytas šis pagrindas.

Šalies argumentai

13.3. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. (duomenys neskelbtini) užimamos pareigos sudarytų jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, tai yra kad kaltinamasis, siekdamas pakreipti procesą sau palankia linkme, gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Pasak gynėjo, tokie teismo teiginiai paremti vien prielaidomis. Be to, kaltinamajam yra paskirta ir iki šiol yra taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jam uždrausta bendrauti su atitinkamais proceso dalyviais.

13.4. Gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio nuostatas teigia, kad kaltinamasis A. A. dėl jam taikomo nušalinimo nuo pareigų negalėjo ir negali dirbti pagrindinio ar (ir) kito darbo ir už tai gauti darbo užmokestį, o tokiais veiksmais pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis A. A. nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu gali susirasti ir dirbti kitą darbą.

13.5. Gynėjo teigimu, jau ketverius metus taikoma procesinė prievartos priemonė pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo įgyvendinimą ir nekaltumo prezumpciją, nes proceso tikslai gali būti pasiekti ir minėtos priemonės netaikant. Gynėjas pažymi, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali būti beribis ir neterminuotas. Be to, nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo teisėtumo principų. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju taip pat pažeidžiamos ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes baudžiamoji byla nebuvo ir nėra išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

13.6. Skunde nurodoma, kad A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas ir jam taikomas specialus gydymas, o labai ilgai taikoma ši procesinė prievartos priemonė, komplikuoja veiksmingą ligos gydymą bei sudaro nenormalią, nesveiką psichologinę aplinką.

14. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria kaltinamojo A. A. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini)pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta.

16. Laikino nušalinimo nuo pareigų, kaip ir bet kurios kitos procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo L. Č., iš dalies liudytojų P. A., A. K., R. B., D. S. parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų ir apžiūrų protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su tokio pobūdžio procesinės prievartos priemonės pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje A. A. kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės, susijusios su automobilio „VW Touareg“ įsigijimu bei darbų atlikimu, taip pat ir kaltinamojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nevertinami. Ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, galės būti atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus byloje baigiamąjį aktą.

17. A. A. yra kaltinamas BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymu, tai yra kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Iš kaltinamajam A. A. pareikštų kaltinimų matyti, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas galimai buvo padarytas tiesiogiai vykdant tarnybines funkcijas, kurios yra susijusios su jo užimamomis pareigomis. Be to, iš A. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad jo galimai padaryta nusikalstama veika buvo gerai suplanuota, galimai padaryta bendradarbiaujant su kitais asmenimis, tęsėsi ilgą laiko tarpą (daugiau nei dešimt mėnesių) ir nebuvo atsitiktinė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamojo A. A. darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, nes grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. A. turėtų galimybę įtakoti ten dirbančius pavaldžius asmenis ir pagal užimamas pareigas turėtų ar netgi privalėtų bendrauti (taip pat ir duoti nurodymus) su (duomenys neskelbtini) dirbančiais asmenimis, kurie nors ir yra apklausti, kol nėra baigtas įrodymų tyrimas, dar gali būti apklausiami. Iš teisiamųjų posėdžio protokolų matyti, kad iš prokuroro pateikto apklaustinų teisiamajame posėdyje liudytojų sąrašo dar neapklausta apie pusę liudytojų bei neištiri kiti rašytiniai bylos duomenys. Todėl šioje proceso stadijoje, dar negalima daryti išvados, kad A. A. grąžintas į užimamas pareigas negalėtų daryti įtakos proceso dalyviams.

18. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kito BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo – užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat nėra. Anot gynėjo, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodyta, kad byloje šis pagrindas nenustatytas. Tokių skundo argumentų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad gynėjo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje teismas dėl šio nušalinimo pagrindo apskritai nepasisakė, nes jis nebuvo nurodytas bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nutartyje („Kitas BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – siekis užkirsti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas skundžiamoje nutartyje nėra nustatytas, todėl dėl jo išsamiau nepasisakoma.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties 8.2 pastraipa). Kita vertus, skundžiamoje 2020 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje paminėta apie jo veikimą priešingai tarnybos, kurioje dirbo interesais ir kad viešasis interesas reikalauja taikyti nušalinimą nuo šių pareigų („Kaltinimai A. A. padarius nusikalstamas veikas, susijusias su jo pasinaudojimu užimamomis pareigomis, iš esmės reiškia jo veikimą priešingai institucijos, kurioje jis dirba, interesams. Įvertinęs nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir atsižvelgęs į anksčiau jau minėtus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo tikslus užtikrinant viešąjį interesą, teismas sprendžia, jog ir tolesnis šios procesinės priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje nepažeidžia proporcingumo principo – yra adekvatus veikų, kurių padarymu kaltinamas A. A., pobūdžiui ir pavojingumui.“). Tokia apygardos teismo išvada, net ir tiesiogiai nepasisakant dėl naujų nusikalstamų veikų rizikos yra teisinga. Be to, ir panašaus pobūdžio bylose Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-14-453/2018, Nr. 1S-31-495/2019, Nr. 1S-67-369/2019) yra pripažįstama kaip pagrįsta. Antai vienoje iš bylų, kurioje buvo nagrinėtas to paties gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje (byla Nr. 1S-14-453/2018) pažymėjo, jog „<...> teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog asmens darbas panašiose pareigose toje įstaigoje, kurioje naudodamasis šiomis pareigomis, asmuo galimai darė nusikalstamą veiką, yra nesuderinamas, kol nebus išsiaiškintos bylos aplinkybės“.

19. Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas griežčiausių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamojo atžvilgiu klausimas, šiuo atveju vertinamas kaltinamojo nušalinimo nuo pareigų, tai yra vienos iš procesinių prievartos priemonių, kurios reglamentuojamos BPK XII skyriuje, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl vien jau kaltinimų tuo, jog asmuo veikė darydamas pavojingą korupcinio pobūdžio veiką, kai tai grindžiama atitinkamais faktiniais duomenimis, pakanka prielaidai apie galimą tokio asmens kriminologinę charakteristiką bei atitinkamai išvadai nušalinti asmenį nuo pareigų, kurias eidamas jis ir vėl galėtų daryti atitinkamo pobūdžio veikas. Tokie, prevencinio pobūdžio tikslai, aiškiai išplaukia iš įstatymų leidėjo ketinimų baudžiamojo proceso įstatyme nustatant BPK 157 reglamentuotą procesinę prievartos priemonę. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad ir civilinėse bylose, teismai spręsdami klausimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų teisėtumo vertinimo nurodo, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali lemti nušalinimo nuo pareigų poreikį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 3K-3-572-969/2015, Nr. e3K-3-670-378/2015).

20. Apygardos teismo išvados dėl kaltinamajam A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo, nepaneigia ir skunde nurodyti teigiamai A. A. charakterizuojantys duomenys (ankščiau neteistas) bei pateikti duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę.

21. Aplinkybė, kad kaltinamajam taip pat yra taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jam uždrausta bendrauti su proceso dalyviais, taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti jam taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų, nes teismas turi teisę skirti kelias kardomąsias ir (ar) procesines prievartos priemones, jeigu mano, kad tai padės pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Šiame procesiniame sprendime buvo konstatuota, kad kaltinamasis grąžintas į (duomenys neskelbtini) pareigas gali trukdyti procesui, todėl ši procesinė prievartos priemonė nelaikytina pertekline.

22. Teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad kaltinamajam A. A. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas, nepagrįstai apriboja jam suteiktą teisę dirbti. Galimos nusikalstamos veikos padarymo metu A. A. buvo (duomenys neskelbtini) (t. 27, b. 1. 2–5). Nuo 2017 m. birželio 2 d. A. A. yra taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas (duomenys neskelbtini) pareigų (t. 27, b. l. 8–10, 14). Šiuo atveju kaltinamajam A. A. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo apskritai, bet nuo jo užimamų pareigų. Tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir nėra leista dirbti kito darbo, neleidžia teigti, kad A. A. uždrausta dirbti bet kokį kitą darbą, nes Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Be to, kaltinamasis gali dirbti bet kokį kitą darbą, ne valstybės tarnyboje, kurioje nėra keliami tokie griežti reikalavimai. Taigi, A. A. laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, gali dirbti iš esmės bet kokį kitą darbą, todėl taikoma procesinė prievartos priemonė pareikštų kaltinimų kontekste nėra neproporcinga.

23. Pažymėtina, kad maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Be to, BPK 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes.

24. Sutiktina su tuo, kad procesinė prievartos priemonė A. A. yra taikoma ilgą laiką, bet nagrinėjamu atveju tai lėmė objektyvios priežastys, susijusios su galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu bei didele bylos apimtimi. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ši baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama nuo 2019 m. vasario 7 d. pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr.V-59, ši baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Taigi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau. Neabejotina, kad valstybėje paskelbtas karantinas sukėlė kliūčių bylos nagrinėjimo spartumui, dėl ko buvo atšaukti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais, tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad apygardos teismas nesiėmė visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju, procesine prievartos priemone kaltinamojo A. A. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių (BPK 11 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis). Taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nagrinėjamu atveju yra tinkama, būtina ir proporcinga siekiamiems baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagrįstai bei teisingai įvertinus visas bylos aplinkybes. Procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą. Kaltinamajam A. A. paskirta procesinė prievartos priemonė yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui ir pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste.

27. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis