Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog 2018 m. birželio 13 d. sudarė sąlyginę sutartį dėl namo fasado remonto (toliau – sutartis), kurioje abiem šalims buvo numatytos tam tikros sąlygos: ieškovams – buvo numatyta pareiga leisti įsirengti (duomenys neskelbtini) ir sudaryti visas sąlygas, įskaitant gyventojų sutikimus ir būtinus leidimus, plėtojant (duomenys neskelbtini) veiklą; atsakovui – nuo tos dienos, kai ieškovai įvykdys savo prisiimtą prievolę, per 12 mėnesių sumokėti už namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo fasado darbus, kurių suma yra lygi 2 711 EUR. Atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti namo fasado remonto išlaidas tik tuo atveju, jei ieškovai atsakovui sudarys visas sąlygas plėsti (duomenys neskelbtini) veiklą ir pasirūpins būtinais leidimais, projektais (tuo atveju, jei jie būtini) ir (ar) gyventojų sutikimais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįvykdė savo įsipareigojimo numatyto sutartyje, t. y. atsakovui nebuvo suteikta teisė vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą, atsakovo nuomone, ieškovai nepagrįstai reikalauja sumokėti fasado remonto išlaidas, nes šalys nepasiekė sutartyje sutarto rezultato. Atsakovas nesutinka mokėti 2 711 EUR už namo fasado remontą. Ieškovai nepagrįstai reikalauja sumokėti už pastato fasado remontą ir siekia nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad šalys pasirašydamos šią sutartį siekė dviejų tikslų: ieškovai – suremontuoti namo fasadą už 2 711 EUR ir šias išlaidas atgauti iš nuomininko – atsakovo; atsakovas sutiko sumokėti šią sumą tik tuo atveju ir tik po to, kai ieškovai suderins leidimus, projektus ir (ar) pasirūpins gyventojų reikalingais sutikimais veikti (duomenys neskelbtini) ieškovų pagalbinėse patalpose ir nuo tos dienos, kai (duomenys neskelbtini) bus įrengta per dvylika mėnesių atlyginti ieškovams namo fasado išlaidas. Atsižvelgiant į visos sutarties kontekstą, abi šalys įgijo prievoles atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų pasiektas bendras šalių rezultatas. Šalys teisių ar pareigų atsiradimą siejo su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ateityje. Įvertinus visas išdėstytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad šalys sudarė sąlyginį sandorį. Atsakovo atstovas (direktorius) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nemoka lietuvių kalbos bei jos nesupranta. Ši aplinkybė buvo gerai žinoma ieškovams, nes atsakovą ir ieškovus ne vienerius metus sieja bendradarbiavimo santykiai (atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. nuomojasi (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai sutartį sudarė valstybine lietuvių kalba, ieškovams atsirado pareiga išaiškinti atsakovui sutarties turinį, kurį jis pasirašo, t. y. išaiškinti sutarties nuostatas, kiekvienos šalies įsipareigojimus, bei sutarties nevykdymo pasekmes (nors jos ir sutartyje nėra aptartos). Tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Atsakovas ir ieškovai įgyvendino ne vieną rekonstrukcijos ir patalpų pertvarkymo projektą, todėl, pasirašant sutartį, atsakovui nekilo jokių abejonių, kad žodžiu sutartos sutarties sąlygos nebus tiksliai perkeltos į pasirašomą sutartį. Šalys prieš pasirašydamos sutartį buvo aiškiai išsiaiškinusios ir aptarusios visas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių kiekviena šalis prisiėmė sau įsipareigojimus, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti ateityje. Atsakovas pažymi, kad jis visiškai pasitikėjo ieškovų sąžiningumu ir neabejodamas pasirašė pateiktą sutartį. Atsakovas sutiko sudaryti sutartį, nes turėjo tikslą – praplėsti savo veiklą, t. y. pradėti (duomenys neskelbtini) veiklą. Atsakovas sutiko sumokėti 2 711 EUR namo fasado remonto išlaidas, jeigu ieškovai sutiks ir sudarys visas sąlygas plėsti veiklą, t. y. jis galės užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neatliko savo įsipareigojimų ir nesudarė sąlygų atsakovui pradėti vykdyti naują (duomenys neskelbtini) veiklą, laikytina, kad ieškovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl atsakovui negali būti taikoma prievolė atlyginti ieškovams išlaidas už namo fasado remontą. Ieškovai ieškinyje labai abstrakčiai nurodo, kad pastato fasado remontas buvo inicijuotas paties atsakovo reikalavimu, tačiau nedetalizuoja pačių aplinkybių, dėl kokių priežasčių atsakovas galėjo kelti tokius reikalavimus. Taip pat nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių, kad pastato fasado remontas buvo baigtas 2018 m. spalio mėnesį bei kad ieškovai tikrai patyrė 2 711 EUR išlaidas dėl namo fasado remonto. Ieškovai nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo: (a) laiku neteikė atsakovui informacijos apie, ieškovų nuomone, atsakovo sutarties netinkamą vykdymą; (b) laiku neatliko savo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovai pradėjo veiksmus tik sužinoję, kad atsakovo finansinė būklė pasikeitė, tuomet jie pradėjo reikalauti įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti 2 711 EUR. Tik 2019 m. birželio 25 d. ieškovai rašytinai kreipėsi į atsakovą reikalaudami sumokėti skolą pagal sutartį. Nors ieškovai ieškinyje nurodo, kad jie žodžiu ir raštu daug kartų kreipėsi į atsakovą, tačiau dokumentų pagrindžiančių šias aplinkybes, kad jie kreipėsi į atsakovą ir jam buvo tinkamai įteikti šie pranešimai dėl sutarties nevykdymo, nepateikia. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pasirašyta sąlyginė sutartis, atsakovo nuomone, prievolės terminas reikalauti priverstinai išieškoti skolą nėra suėjęs, kadangi ieškovai neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį. Jeigu atsakovui ir būtų atsiradusi pareiga įvykdyti mokestinę prievolę, tai šios prievolės įvykdymo terminas turėtų būti siejamas su namo fasado darbų atlikimo pabaiga. Išieškojimas pagal sutartį gali būti vykdomas tik tuomet, kai yra praėjęs terminas prievolei įvykdyti. Ieškovai patys nusprendė, kad 12 mėnesių atsiskaitymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos ir šiuo atveju piniginė prievolė yra pasibaigusi 2019 m. birželio 13 d. Kadangi šalys buvo sudariusios sąlyginę sutartį, kad viena šalis suremontuos namo fasadą (duomenys neskelbtini), o kita šalis padengs šalių sutartą kainą, jeigu kita šalis (ieškovai) sudarys visas sąlygas vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą, tai prievolės įvykdymo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įsipareigojimų įvykdymo dienos. Sutarties prievolės vykdymas sietinas su šalių įsipareigojimais vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nesudarė galimybės vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą, negavo būtinų leidimų ir (ar) gyventojų sutikimų, neparengė projekto, todėl atsakovui nėra pareigos sumokėti 2 711 EUR už namo fasado remontą, nes patys ieškovai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovai patys pažeidė sutarties sąlygas, elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai bei nerūpestingai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovų atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodoma, jog ieškovai dublike teigia, kad neva sudaryta sutartis negali būti laikoma sąlygine, nes sutarties turinys yra itin trumpas, paprasto turinio ir atspindi ieškovų ir atsakovo tikrąją šalių valią. Atsakovas yra įsitikinęs, kad visiškai nesvarbu sutarties forma (trumpa ar ilga) ar teksto sudėtingumas, nes tik pats sutarties turinys ir tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį yra kriterijai, leidžiantys spręsti ar sutartis yra sąlyginė, ar ne. Ieškovų argumentai, kad sutarties turinys yra trumpas, todėl jis yra aiškus ir suprantamas šalims, nepatvirtina aplinkybės, kad sutartis yra nesąlyginė, juo labiau nepatvirtina aplinkybės, kad tokia sutartis atskleidė tikrąją šalių valią. Trumpa ir neaiški ieškovų sudaryta sutartis sukėlė tokias pasekmes, kad šiai dienai šalys turi teisminį ginčą, nes sutarties turinį supranta skirtingai. Sutartis turi būti aiškinama ne pažodžiui, o atsižvelgiant į (a) šalių tikrąją valią, (b) ketinimus, (c) sutarties sudarymo tikslą, (d) rezultato siekimą ir pan. Atsakovo nuomone, sutarties sąlygos tarp šalių turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausiai atsižvelgiant į tikruosius šalies ketinimus, be to įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovas neturėjo galimybių daryti įtakos sutarties teksto turiniui, nes jis nemoka valstybinės kalbos. Pagal teismų praktiką visais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų jos aiškinamos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (šiuo atveju ieškovų nenaudai) ir jas priėmusios šalies naudai, tokiu būdu siekiama užkirsti nesąžiningumą. Šiuo atveju sutartis neatskleidžia tikrųjų šalių ketinimų ir ši aplinkybė turi būti vertinama atsakovo naudai, tai reiškia, kad šalys žodžiu susitarė kitaip (sąlyginis susitarimas) ir ne visos sutartos sąlygos buvo tiesiogiai perkeltos į sutartį. Ieškovai dublike nurodo, kad jie niekada nebuvo įsipareigoję ruošti kokius nors atsakovui reikalingus projektus dėl (duomenys neskelbtini) veiklos ar gauti kažkokius atsakovo minimus leidimus, sutikimus, kaip tai nurodo atsiliepime atsakovas, ir niekada su atsakovu dėl to nesiderėjo. Tarp šalių susiformavę bendradarbiavimo tarpusavio santykiai (anksčiau visus projektus ir dokumentus tvarkydavo tik ieškovai), kas tik patvirtina aplinkybę, kad reikiamus (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti projektus įsipareigojo parengti ieškovai. Šalys nuo pat pradžių suprato ir tinkamai įvertino atsakovo galimybes, kad jis nemokėdamas valstybinės kalbos negalės tinkamai atstovauti savo įmonės, kaip patalpų nuomininko, interesų rengiant projektus, todėl jau pirminėje patalpų nuomos sutartyje buvo sutarta, kad nuomotojas (ieškovai) padės gauti visus leidimus ir (arba) sutikimus, reikalingus pritaikyti patalpas nuomininko poreikiams, jeigu tokie leidimai ir (ar) sutikimai bus reikalingi ir (ar) gali būti gaunami nuomotojo, kaip patalpų savininko (valdytojo) vardu (sutarties 3.7 punktas), o atsakovas padengs patirtas išlaidas. Šalys kartu įgyvendino ne vieną projektą ir tarp šalių buvo nusistovėję tokie bendradarbiavimo santykiai dėl projektų rengimo, todėl atsakovas net neabejojo, kad pasirašydamas sutartį pasieks tą patį rezultatą, t. y. ieškovai suderins projektą, gaus reikiamus sutikimus ir leidimus, o atsakovas padengs dalį ieškovų išlaidų dėl pastato fasado darbų. Atsakovas nebūtų sutikęs pasirašyti šios sutarties, jeigu būtų įsitikinęs, kad ieškovai elgsis kitaip, negu kaip buvo įprasta, t. y. nerengs ir nederins projekto dėl (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo, o neatlikus savo pareigų dar ir reikalaus iš atsakovo atlyginti pastato fasado remonto darbus. Ieškovai savo dublike teigia, kad atsakovas į bylą nepateikė rengto (duomenys neskelbtini) projekto. Atsakovas negali pateikti parengto projekto, nes šis projektas nėra parengtas, ieškovai neįvykdė savo pareigos suderinti ir gauti reikiamus leidimus, sutikimus dėl projekto patvirtinimo, t. y. neatliko savo įsipareigojimų, todėl atsakovas pateikia tik projekto brėžinius iš kurių aiškiai matosi, kad papildomose patalpose atsakovas planavo įrengti (duomenys neskelbtini) ir vykdyti jos veiklą. Šalys sudarė sąlyginę sutartį, t. y. atsakovas siekė praplėsti savo veiklą ir papildomose patalpose įsirengti (duomenys neskelbtini), o ieškovai pasidengti dalį lėšų dėl pastato fasado darbų. Ieškovai dublike teigia, kad fasado remonto darbus atliko vien dėl to, kad to reikalavo atsakovas, kitu atveju šių remonto darbų ieškovai būtų neatlikę. Su tokiais ieškovo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Ieškovai pateikia 2018 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų sąmatą (toliau – Aktas) bei 2018 m. vasario 6 d. darbų atlikimo aktą (toliau – sąmata), iš kurių aiškiai matyti, kad sąmata buvo sudaryta ir patvirtinta anksčiau, negu šalys pasirašė sutartį, todėl atsakovas negalėjo inicijuoti fasado remontų darbų ir prisiimti pareigos padengti namo fasado darbų kainos dėl žemiau išdėstytų motyvų. Atsakovas buvo tik restorano patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkas, o ne savininkas ir jis negalėjo inicijuoti pastato fasado remonto darbų ar dalyvauti priimant sprendimus dėl fasado remonto. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pastato fasado remonto darbus, šie darbai gali būti atliekami tik gavus leidimą, kuris yra privalomas daugiabučio gyvenamojo namo paprastajam remontui atliekamam mieste, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda. Sprendimą dėl pastato fasado remonto priima daugiabučio pastato patalpų savininkai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas objektyviai negalėjo ir neturėjo teisės reikalauti iš ieškovų remontuoti pastato fasado, todėl tokie ieškovų tvirtinimai, kad atsakovo iniciatyva buvo atlikti fasado remonto darbai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovai dublike nurodo, kad pastato fasado darbai buvo atlikti 2018 m. lapkritį ir jie buvo priimtini atsakovui. Iš ieškovų pateikto Akto turinio matyti, kad atsakovas nedalyvavo darbų priėmime, o šiuos darbus užsakė ir priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovas ir net ne ieškovai, kurie kaip teigia atliko pastato fasado remontą, neva atsakovo reikalavimu. Iš pateikto Akto matyti, kad pastato fasado darbai nebuvo ne tik priimti atsakovo, bet netgi atlikti tinkamai. Akte nurodyta (prierašas – pastaba), kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir tai yra konstatuota defektų akte (ieškovai nepateikė defektų akto, ką patvirtina, kad ieškovai nebuvo užsakovai pastato fasado remonto ir nevaldo visos dokumentacijos). Užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimant pasato fasado darbus buvo nustatyti darbų defektai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pašalinti iki 2019 m. kovo 31 dienos, jeigu leis oro sąlygos. Atsižvelgiant į šio dokumento turinį, galima spręsti, jog pastato fasado remontas buvo pilnai atliktas ir priduotas ne 2018 m. lapkritį, kaip teigė ieškovai, o galimai 2019 m. kovo 31 dieną arba net vėliau. Ieškovams pareiga mokėti už pastato fasado remonto darbus atsirado daug vėliau, negu ieškovai nurodo ieškinyje. Atsakovo nuomone, ši pareiga ieškovams galėjo atsirasti tik pilnai atlikus visus remonto darbus, t. y. tik 2019 m. balandžio mėnesį ar net vėliau, kada buvo atlikti visi pastato fasado darbai. Ieškovai į bylą nėra pateikę jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kada iš tikrųjų buvo baigtas pastato fasado remontas ir nuo kada atsirado ieškovams pareiga mokėti fasado remonto išlaidas. Ieškovai privalo į bylą pateikti tokius dokumentus, kurie patvirtintų faktą nuo kada atsirado pareiga mokėti už atliktus fasado remonto darbus ir (ar) šią pareigą ieškovai yra įvykdę, t. y. sumokėjo fasado remonto išlaidas, kurias reikalauja priteisti iš atsakovo. Nors ieškovai nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad buvo sudaryta sąlyginė sutartis, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių bei pačių ieškovų pateiktų įrodymų, galima daryti išvadą, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas siekė naudos ir tokiu būdu sudarė sąlyginę sutartį, pagal kurią šalys siekė abipusės naudos, kuri priklausė nuo šalių prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovai nurodo, kad atsakovas tikrai suvokė pasirašomos sutarties sąlygų prasmę ir padarinius, nes visuomet turėjo daug patarėjų, konsultantų ir darbuotojų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jokių dokumentų nepasirašinėdavo neįsitikinęs jų turiniu. Dauguma įmonės darbuotojų buvo užsieniečiai, o lietuvių kalbą mokančių darbuotojų buvo vos keletas. Ieškovų samprotavimai dėl darbuotojų asmenų, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiaim niekaip neįrodo fakto, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškintas sutarties turinys ir iš jos kylančios pasekmės. Atsakovo įmonei vadovauja (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nemoka valstybinės lietuvių kalbos ir dažnu atveju vadovaujasi savo šalyje tarp asmenų vyraujančia bendravimo kultūra, kuri yra grįsta tarpusavio pasitikėjimu. Įmonės savininkas yra linkęs pasitikėti žmonėmis, kurie jį supa ir ypač tais asmenimis, kurie su juo dirba ar bendradarbiauja. Šias aplinkybes patvirtina ir patys ieškovai savo dublike nurodydami, kad tarp ieškovų ir atsakovo yra susiformavę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, geri tarpusavio komunikacijos įgūdžiai. Tarp šalių vyravo visiškas tarpusavio pasitikėjimas. Atsakovas sudarydamas sutartį visiškai pasitikėjo ieškovais ir jam negalėjo kilti abejonių, kad vėliau ieškovai pradės reikšti pretenzijas ir kitaip aiškinti sutarties turinį. Ieškovai nei savo ieškinyje, nei dublike nenurodo, dėl kokių priežasčių atsakovas turėjo pareigą mokėti fasado remonto darbus, jeigu, anot ieškovų, nebuvo sudaryta tarp šalių sąlyginė sutartis. Nes ši pareiga ieškovams kilo iš jų nuosavybės teise valdomų patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas šiame pastate tik nuomojosi iš ieškovų (duomenys neskelbtini) patalpas, todėl jam tokia pareiga negalėjo kilti. Atsakovui kyla abejonių, ar ieškovai elgiasi su juo sąžiningai ir teisingai. Ar ieškovai sudarydami tokio trumpo turinio sutartį ir joje neaptardami šalių tarpusavio teisių ir pareigų elgėsi atsakovo atžvilgiu sąžiningai. Nors ir ieškovai nurodo, kad jie kreipėsi į atsakovą 2018 m. vasario 22 d. dėl nesumokėtos sumos, tačiau šio rašto atsakovas nėra gavęs. Ieškovai privalo pateikti įrodymus, kad šis dokumentas buvo tinkamai įteiktas atsakovui ir jam buvo žinomas šio rašto turinys. Taip pat vertinant šio rašto teksto turinį, akivaizdu, kad jame nėra jokių duomenų dėl raginimo atsakovui susimokėti už namo fasado remonto darbus. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovai atsakovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Tokios aplinkybės niekaip nepaneigia ieškovų argumentų, kad atsakovas iš ieškovų gavo rašytinį raginimą pirmą kartą tik 2019 m. birželio 25 d., todėl prievolės terminas reikalauti priverstinai išieškoti skolą nėra suėjęs. Jeigu atsakovui ir būtų atsiradusi pareiga įvykdyti mokestinę prievolę, tai šios prievolės įvykdymo terminas turėtų būti siejamas su namo fasado darbų atlikimo pabaiga, kuri, kaip paaiškėjo ieškovams su dubliku pateiktus papildomus įrodymus, galimai buvo šių metų kovo 31 d. arba net vėliau. Atsakovo nuomone, išieškojimas pagal sutartį gali būti vykdomas tik tuomet, kai yra praėjęs terminas prievolei įvykdyti. Ieškovai patys nusprendė, kad 12 mėnesių atsiskaitymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, o piniginė prievolė yra pasibaigusi 2019 m. birželio 13 d. Galima daryti išvadą, kad ieškovai patys pažeidė sutarties sąlygas, elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai bei nerūpestingai, dėl to kilo teisinės pasekmės. Prasidėjus šiai civilinei bylai, ieškovai, piktnaudžiaudami tuo, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, neturi teisinio išsilavinimo, siekė paveikti atsakovo vadovą pasirašyti išimtinai ieškovams palankią taikos sutartį bei nusavinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį tuo metu buvo neteisėtai užvaldę. Atsakovas detalizuoja ieškovų veiksmus, kurie akivaizdžiai patvirtina ieškovų nesąžiningumą: a) neteisėtai nutraukia nuomos sutartį prieš terminą; b) 2019 m. rugsėjo 3 d. nutraukia atsakovo veiklą ir išvaro jį iš patalpų; c) patalpas neteisėtai užrakina su visais atsakovui priklausančiais daiktais ir neleidžia jų pasiimti; d) neteisėtai užvaldydami atsakovui priklausantį turtą, pateikia atsakovui taikos sutarties projektą šioje civilinėje byloje, kuris akivaizdžiai naudingas išimtinai ieškovams ir kuris leistų ieškovams perimti visą patalpose buvusį ir ieškovų neteisėtai sulaikytą atsakovo turtą.