- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-141-308/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00093-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. K. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei,LR pilietei,vidurinio išsilavinimo,ištekėjusiai,gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbančiai viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 str.1d.,127 str.2d. ,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
R. K. 2016 m.vasario 25 d.apie 14 val.10 min.Varėnos m J.Basanavičiaus gatvėje ties namu Nr.1,automobilių stovėjimo aikštelėje,vairuodama atbuline eiga automobilį RENAULT MEGANE SCENIC v/n (duomenys neskelbtini), nesiimdama visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė savo automobilio ir savo automobilio priekiniu dešiniu sparnu atsitrenkė į aikštelėje stovėjusio automobilio AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairįjį kampą nežymiai apibrozdindama bamperį, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 10 ir 101 punktus.
Tokiais veiksmais R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR ATPK 127 str.2d.
R. K. šiuo surašytu protokolu kartu buvo inkriminuota ir administracinio teisės pažeidimo ,numatyto LR ATPK 130 str.,padarymas,t.y.kad ji tuo pačiu metu ir toje pat vietoje pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai apie eismo įvykį,nenurodant kokius Kelių eismo taisyklių ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimus dėl to pažeidusi.
R. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino iš dalies dėl autoįvykio sukėlimo.Nurodė, kad 2016 m vasario 25d.apie 13 val.su savo automobiliu RENAULT MEGANE SCENIC v/n (duomenys neskelbtini), kartu su nėšia marčia G. K.,atvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę J.Basanavičiaus g.1 Varėnos m.pas (duomenys neskelbtini). Apie 14 val.su marčia grįžę į automobilį ir važiuodama atbuline eiga manevravusi tarp stovėjusių automobilių,bei kiek užkliudžiusi stovėjusio automobilio AUDI galą.Tuokart sustojusi,išlipusi,buvusi labai išsigandusi ir pasimetusi,kadangi niekada nebuvo pakliuvusi į tokią situaciją, apžiūrėjusi automobilius,pradėjusi žiūrėti ar nėra kur automobilio savininko,bet savininko nebuvo.Būdama pasimetusi klaususi ir marčios ką daryti,marti nurodė,kad ir ji nežino,bei prašė ją greičiau vežti namo.Todėl nežinodama ką daryti, paklausiusi marčios prašymo važiuoti namo ir išvažiavę.Gal po valandos į namus atvyko policijos pareigūnai,kurie paklausė,ar neatsitrenkusi į automobilį automobilių stovėjimo aikštelę J.Basanavičiaus g.1 Varėnos m,kur jiems pripažinusi šį faktą,ją patikrino su alkoholio matuokliu,bei jokio neblaivumo nenustatė.Specialiai pasišalinti iš eismo įvykio neturėjusi tikslo,o nuvažiavusi tik būdama pasimetusi ir nepagalvojusi,bei neįvertinusi,kad tai yra autoįvykis ir reikėjo kviesti policiją.Jos automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu.
Iš eismo įvykio schemos ir abiejų automobilių fotonuotraukų matyti,kad ant automobilio RENAULT MEGANE SCENIC v/n (duomenys neskelbtini) dešinio priekinio sparno, zonoje su priekinėmis dešiniomis durelėmis, matosi apie 9 cm pločio purvo sluoksnio nubraukimas ir smulkus automobilio dažų nubraukimas,o ant automobilio AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) kairio galinio bamperio apačios matosi nežymus nubrozdinimas,padarytas nubraukimu.Kartu nubraukimo pėdsakai matosi ir kiek aukščiau ant bamperio,bei nežymus nubraukimas galinio kairio žibinto apačioje.Tačiau įvertinus tai,kad ant automobilio RENAULT MEGANE SCENIC v/n (duomenys neskelbtini) nubrozdinimas yra tik vienoje vietoje( apačioje ),tai pagal automobilių aukštį daugiau tikėtina,kad automobilis RENAULT MEGANE SCENIC v/n (duomenys neskelbtini) galėjo nubrozdinti a/m AUDI A6 bamperio tik apatinę dalį,kadangi galinis žibintas yra ženkliai aukščiau.Duomenų,ar įbrėžimas ant galinio žibinto buvo šviežias nėra nurodoma.
Iš policijos pareigūno E.Baublio 2015-02-25 tarnybinio pranešimo matyti,kad gavus pranešimą apie įvykį buvo surasta autoįvykį padariusio automobilio savininkė R. K. ir jai buvo surašytas administracinio teisės pažedimo protokolas,bei nėra nurodyta,jog R. K. būtų nustatytas neblaivunas.
Iš 2016-02-25 V. S. paaiškinimo matyti,kad jis pamatęs,jog automobilių stovėjimo aiktelėje J.Basanavičiaus g.1 Varėnos m prie namo Nr.1 pamatęs atbuline eiga bandantį išvažiuoti ir keistai manevruojantį automobilį RENAULT MEGANE v/n (duomenys neskelbtini) atėjęs prie stovėjimo aikštelės žiūrėdamas,kad šis automobilis neužkliudytų jo automobilio,kur važiuojant atbuline eiga šis automobilis atsitrenkė į stovėjusio a/m AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) kairio galinio bamperio kampą,kur po to išlipo dvi moterys,apžiūrėjo automobilius ir po kurio laiko automobilis nuvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, Kelių eismo taisyklių 3 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 nutartimi 2AT-7-3/2013 nurodė,kad: „ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. „
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Iš surinktų įrodymų matyti,kad automobilio vairuotoja R. K. suvokė,jog ji atsitrenkė į kitą automobilį ir tuo padarė eismo įvykį.Iš R. K. paaiškinimų matyti,kad dėl šio įvykio ji išsigando ir pasimetė, po to nežinodama kaip surasti automobilio savininką ir ignoruodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešdama policijai apie įvykį. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog R. K. neturėjo tyčios specialiai pasitraukti iš eismo įvykio vietos,kadangi ji turėjo teisę vairuoti jai priklausančią transporto priemonę,jos transporto priemonė buvo drausta privalomuoju draudimu,ji buvo blaivi.Tokiu būdu matyti,kad jokio realaus pagrindo jai sąmoningai pasitraukti iš eismo įvykio ir nuslėpti savo dalyvavimą šiam eismo įvykyje,bei tuo išvengti kokios tai ženklesnės administracinės atsakomybės nebuvo,kadangi ji galėjo sulaukus savininko užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir iš viso išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 127 str.2 d.Visos šios aplinkybės nenurodo R. K. tyčinių veiksmų pasitraukti iš eismo įvykio ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės dėl autoįvykio.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra .Atsakomybę lengvina,kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.R. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR ATPK 127 str.2d.ir paskirti jai 30(trisdešimt ) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str.1d.padarymo nutraukti,nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.