Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-09 · Byla Nr. ATP-403-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-03-16Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
ATP-403-319/2016
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00093-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-403-319/2016
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00093-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viršininko apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. buvo surašytas dėl to, kad ji, 2016 m. vasario 25 d. apie 14 val.10 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama atbuline eiga automobilį ,,RENAULT MEGANE SCENIC“ v/n (duomenys neskelbtini), nesiimdama visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė savo automobilio ir savo automobilio priekiniu dešiniu sparnu atsitrenkė į aikštelėje stovėjusio automobilio ,,AUDI A6“ v/n (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairįjį kampą nežymiai apibrozdindama bamperį, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai apie eismo įvykį, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 101 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimu R. K. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d., ir jai paskirta 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena jos atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog R. K. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš įvykio vietos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino bylos duomenis. Skunde nurodo, kad byloje neginčijamai nustatytas autoįvykio faktas t.y. kad R. K. savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, tą patvirtino ir ji pati. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sugadinamas ar apgadinamas svetimas turtas, jeigu to turto savininko nėra, privalo pranešti policijai. R. K. policijai nepranešė, nesiėmė jokių veiksmų automobilio savininkui nustatyti, nepažymėjo įvykio vietos. Institucijos teigimu, ta aplinkybė, kad ji padariusi avariją pasimetė ir nežinojo kaip jai elgtis, nepanaikina atsakomybės, nes ji privalėjo vadovautis KET nustatytomis taisyklėmis, matė, kad kitas automobilis apgadintas ir privalėjo iš įvykio vietos nepasitraukti, nes toks elgesys, kai ji priėmė vienašališką sprendimą nuvažiuoti, kai įvykio vietoje akivaizdžiai liko apgadintas svetimas automobilis, rodo, kad toks pažeidėjos elgesys buvo tyčinis, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos Viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d., nėra. Skunde keliamas ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo įrodytumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl R. K. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nebuvimo, yra pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nors pažeidėjos veiksmai, kad ji išvažiavo iš įvykio vietos, kurį sukėlė, formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš įvykio vietos. Kaip matyti iš pačios pažeidėjos parodymų, ji pajuto ir suprato, kad kliudė kitą automobilį, sustojo, išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir apžiūrėjo kliudytą automobilį, automobilio vairuotojo nebuvo, ji nežinojo, ką tokiu atveju reikia daryti, tinkamai neįvertino situacijos, kad reikia kviesti policiją ir todėl nuvažiavo. Tokia jos pateikta įvykio versija nepaneigta.

Institucija apeliaciniame skunde R. K. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo iš esmės grindžia tuo, kad ji, suvokusi, jog autoįvykio metu apgadino svetimą automobilį, nesivadovavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu bei Kelių eismo taisyklių nuostatomis ir nepanešė policijai taip pat ir pati nesiėmė jokių veiksmų automobilio savininkui nustatyti, nepažymėjo įvykio vietos, ką privalėjo padaryti. Institucijos teigimu, R. K., kaip vairuotoja, privalėjo vadovautis KET nustatytomis taisyklėmis ir todėl ta aplinkybė, kad ji padariusi avariją pasimetė ir nežinojo kaip jai elgtis, Institucijos įsitikinimu, nepanaikina atsakomybės.

Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su skundo teiginiais, kad R. K., kaip asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemonę, privalėjo žinoti KET ir jų laikytis, tačiau šiuo atveju yra sprendžiama, ar jos elgesyje buvo visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai, kad ją pripažinti kalta padarius šį pažeidimą.

Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, kad pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis, t.y. asmuo, šią savo pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Todėl, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas bei tikslas.

Šiuo atveju iš surinktų duomenų nustatyta, kad R. K., padariusi autoįvykį, iš jo tuoj pat nepasišalino, bet sustojusi apžiūrėjo užkabintą automobilį, suprato, kad padarė pažeidimą, išlipusi ieškojo, ar netoli yra automobilio savininkas, tačiau apgadinto automobilio vairuotojo nebuvo, ir ji nežinojo, ką daryti, todėl pasišalino, tačiau į namus atvykus policijos pareigūnams, pripažino atsitrenkusi į kitą automobilį, jai patikrino blaivumą, girtumo nenustatė, ji pateikė savo ir automobilio dokumentus, jie buvo tvarkingi. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių R. K. sąmoningai būtų pasišalinusi iš įvykio vietos, norėdama nuslėpti kokias nors nepalankias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Nors R. K. paaiškindama pasitraukimo iš įvykio priežastis, nenurodė, kaip ji vertino kitos transporto priemonės apgadinimus, tačiau vertinant pasitraukimo iš įvykio vietos tikslus ir motyvus, ši aplinkybė yra aktuali. Iš automobilių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio ,,RENAULT MEGANE SCENIC“ v/n (duomenys neskelbtini) dešinio priekinio sparno, yra apie 9 cm pločio purvo sluoksnio nubraukimas ir smulkus automobilio dažų nubraukimas. Ant automobilio ,,AUDI A6“ v/n (duomenys neskelbtini) kairio galinio bamperio apačios matosi nežymus nubrozdinimas, padarytas nubraukimu. Laikytina, kad eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais, kas taip pat leidžia abejoti, kad R. K. suvokė, kad tai autoįvykis, kurio metu savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus.

Įvertinus aptartą, skundą nagrinėjantis teismas laiko, jog apylinkės teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, padarė teisingą išvadą, kad R. K. veiksmuose nenustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Rimas Švirinas