- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- 2YT-10758-1149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07143-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- J. Z.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, prašydamas grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas nuo darbo užmokesčio, nesiekiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., bei išspręsti klausimą iš esmės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, antstoliui nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis J. P. nuo 2019 metų iki 2021 metų vykdė išskaičiavimus iš pareiškėjo, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje numatytų reikalavimų, jog pirma eile vykdomas išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimas, o tik trečiąja eile vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius raštus, po to, kai bus padengtos išieškojimo pirma eile sumos. Antstolis nuo 2019 metų iki 2021 metų nuskaičiuodavo pinigines lėšas iš darbo užmokesčio, nesiekiančio vieno MMA, daugiau negu numato teisės aktai. Be to, šios lėšos pagal CPK 668 straipsnį buvo reikalingos buities, ūkio, darbo reikmenims ir iš jų išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį yra negalimas. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išspręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl pareiškėjas prašo iš esmės išspręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2021 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.
4. Patvarkyme nurodė, kad antstolis, užtikrindamas pareiškėjo J. Z. interesus būtiniems, esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti bei vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, 2019 m. sausio 14 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriame akcentavo, jog vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuojama 2 799,01 Eur skolos, 146,97 Eur metinių palūkanų ir 542,47 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3 488,45 Eur suma iš skolininkui J. Z. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Šis apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, yra taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, nustačius visą skolininko turto masę, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017), antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad antstolis, surašydamas 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą, CPK reikalavimų nepažeidė, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė išskaitas iš skolininko J. Z. darbo užmokesčio, todėl teismas įpareigojo antstolį informuoti (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdyti 2019 m. sausio 14 d. antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ką antstolis ir įvykdė, 2021 m. rugpjūčio 6 d. surašydamas patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdyti antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą. Nurodė ir tai, kad antstolis nenukreipė išieškojimo į pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neviršijančias pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Paskutinė išskaita iš pareiškėjo buvo atlikta 2021 m. kovo 26 d. ir daugiau jokių kitų išskaičiavimų pagal antstolio reikalavimą neatlikta. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neskundžia antstolio veiksmų, o siekia išspręsti menamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo antstolis nepasisako, kadangi turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimas yra išimtinai tik teismo teisė ir tik ieškinine tvarka.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo J. Z. atstovė advokatė I. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš skolininko J. Z. darbo užmokesčio išskaitas vykdė nepagrįstai, dėl ko nepagrįstai buvo nuskaičiuotos ir pervestos antstoliui atitinkamos sumos, nors antstolis neatliko neteisėtų veiksmų, vykdydamas išskaitas. Antstolis, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) nepagrįstai darė išskaitas pagal antstolio patvarkymą, nedelsiant turėjo spręsti klausimą dėl šių lėšų grąžinimo skolininkui, tačiau šių veiksmų neatliko, o tik formaliai įpareigojo (duomenys neskelbtini) pakartotinai vykdyti antstolio patvarkymą. Esant nepagrįstai nuskaitytoms lėšoms, ir jų negrąžinant, pareiškėjas patyrė žalą ir iki šios dienos jam neteisėtai nuskaitytos ir antstoliui nepagrįstai pervestos lėšos, nėra grąžintos. Skolininkas neturi galimybės pateikti skaičiavimų dėl tikslių išskaičiuotų ir pervestų antstoliui sumų, kadangi šio antstolio patvarkymo metu gautos lėšos apskaitomos paties antstolio ir jis turėtų pateikti duomenis, kiek pagal 2019 m. sausio 14 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta išskaitų iš pareiškėjo iki 2021 m. balandžio mėn., ir kiek iš šių sumų buvo nepagrįstai pagal antstolio patvarkymą nuskaičiuotos, bei šias sumas privalo grąžinti skolininkui, kaip nepagrįstai nuskaičiuotas. (duomenys neskelbtini), vykdydama antstolio patvarkymą, ir nepagrįstai daugiau, nei numato įstatymas nuskaičiavusi skolininko darbo užmokesčio, šiuos pinigus paskirstė antstoliams, todėl jie neturi galimybės šių sumų grąžinti, tai gali būti tik žalos atlyginimo klausimas. Skolininkui netekus pajamų, užtikrinančių jo kasdienių, minimalių poreikių tenkinimą, jis turėjo skolintis lėšų, patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, negalėjo tenkinti minimaliausių poreikių, nors yra dirbantis asmuo ir gaunantis darbo užmokestį.
6. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
7. Pareiškėjas 2021 m. spalio 26 d. prašymu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų apginta pažeista pareiškėjo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
8. Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. CPK V dalies XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų“ nėra nustatyta kitokia bylų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procesas turėtų privalomai vykti žodinio proceso tvarka. Todėl esant paminėtam teisiniam reglamentavimui, bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka priskiriama teismo diskrecijai, dėl ko teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, turi teisę, tačiau ne pareigą, paskirti tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju įvertinus procesinių dokumentų turinį, byloje esančius duomenis, teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų būtinybę pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netenkintinas, byla nagrinėtina įprasta CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tokioms byloms nagrinėti įstatyme nustatyta tvarka, t. y. rašytinio proceso tvarka.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 799,01 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. Z. išieškotojo AB SEB bankas naudai. Antstolio 2018 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti bei 2018 m. liepos 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 80,51 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 15, 17). 2018 m. liepos 17 d. raginimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 27 d. raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas ragintas per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 2 799,01 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas bei 80,51 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui išaiškinta, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas (v. b. l. 16, 27).
12. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininkui (pareiškėjui) priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įskaitos sąskaitoje – areštavo 2 799,01 Eur skolos, 146,97 Eur palūkanų ir 542,47 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3 488,45 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; nustačius skolininko turto masę, remdamasis kasacinio teismo praktika bei CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų, ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios MMA, kurį pateikė vykdyti (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 85). Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos įstaiga antstolio patvarkymą vykdė – nuo 2019 m. gegužės mėn. atliko išskaitas iš skolininko pajamų ir šias lėšas pervesdavo antstoliui, kuris jas skirstė (v. b. l. 91-178).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pareiškėjas pateikė 2021 m. kovo 25 d. skundą dėl 2019 m. sausio 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdymo (v. b. l. 179). Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 194-196). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – įpareigojo antstolį J. P. informuoti (duomenys neskelbtini) apie tai, kad vykdant antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio iki šių piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, iš likusios pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos (v. b. l. 202-206).
14. Antstolis, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdyti 2019 m. sausio 14 d. antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., kad vykdant antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio iki šių piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, iš likusios pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos (v. b. l. 208).
Dėl įpareigojimo grąžinti išieškotas pinigines lėšas
15. 2021 m. rugsėjo 22 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymas grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas pareiškėjui už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. (v. b. l. 210-211). Antstolis 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje 2021 m. rugsėjo 23 d. skolininkui grąžintinų piniginių lėšų nėra (v. b. l. 213). Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo įpareigoti antstolį grąžinti laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas. 2021 m. lapkričio 12 d. prašymu nurodoma, kad galimai per ginčo laikotarpį neteisėtai nuskaičiuota suma sudaro apie 385,44 Eur.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškotų sumų paskirstymas yra vientiso vykdymo proceso baigiamoji stadija. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).
17. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad išskaitas iš skolininko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliko nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. kovo 26 d. Išieškotos lėšos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstytos dalį jų pervedant išieškotojui, dalį - įskaitant kaip vykdymo išlaidų apmokėjimą (v. b. l. 91-178).
18. Vadovaujantis nutarties 16 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, antstolio išieškotojui AB SEB bankas pervestos sumos laikytinos šios bendrovės nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021 išaiškino, kad esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo pagrindui ir antstolio pervestos sumos priklausymo nuosavybės teise išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl išieškotų lėšų grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Taip pat įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (nutarties 35, 36 punktai). Taigi, šiuo atveju esant teisėtam išieškojimo AB SEB bankas pagrindui ir pervestų išieškotų lėšų išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl išieškotojui pervestų lėšų grąžinimo, todėl šioje dalyje nėra pagrindo įpareigoti antstolį sugrąžinti skolininkui išskaičiuotas lėšas, kuriomis jis nebedisponuoja; pareiškėjo galimai pažeistas interesas dėl neteisėtai išieškotų lėšų grąžinimo turi būti ginamas ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundas dėl antstolio veiksmų dalyje, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį grąžinti jam neteisėtai nuskaičiuotas lėšas, kurios kaip išieškota skola buvo pervestos išieškotojui AB SEB bankas, patenkintas negali būti.
19. Pažymėtina, kad bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiamas antstolio veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimas, ir tuo atveju, kai teismo nutartimi konstatuojamas antstolio veiksmų neteisėtumas, įgyvendindamas grąžinimo į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) principą, teismas gali antstolio veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021 nurodė, kad teismui pagrindas įpareigoti antstolį grąžinti jo nuosavybėje esančias iš skolininko išieškotas vykdymo išlaidas būtų tuo atveju, jei byloje yra pripažįstamas antstolio veiksmų neteisėtumas (nutarties 37 punktas). Šiuo atveju 2019 m. sausio 14 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurio pagrindu buvo išieškotos lėšos, nėra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu antstolis CPK reikalavimų nepažeidė (nutarties 23 punktas), antstolio depozitinėje sąskaitoje išieškotų lėšų nėra, todėl antstoliui paskirstytų ir išmokėtų vykdymo išlaidų grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl žalos atlyginimo, nes, kaip minėta, nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami tik CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.
20. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl išieškotų lėšų grąžinimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
21. Pareiškėjas taip pat prašo spręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, antstoliui nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių.
23. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant ir kitus suinteresuotus asmenis, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 510-513 straipsniai). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 40 punktas).
25. Šiuo atveju pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo taikyti antstoliui deliktinę civilinę atsakomybę ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.
26. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).
27. Taigi, civilinės atsakomybės taikymo sąlygos bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui reikšmingos aplinkybės nustatomos ir įvertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir tik ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nepagrįstai naudodamasis skundo dėl antstolio veiksmų institutu. Pažymėtina, kad teismas, tenkindamas skundą, gali antstolio veiksmus panaikinti arba įpareigoti antstolį veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu žalos atlyginimo klausimas tokio pobūdžio byloje nenagrinėjamas. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė duomenis, kad pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 210,37 Eur. Atmetus skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo spręsti šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.