- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- 2-716-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00710-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad vykusio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23903-18 jis buvo suimtas. Tyrimo eigoje, prokurorės nutarimu, ieškovui buvo uždrausta bendrauti ir matytis su savo artimaisiais visą suėmimo laiką. Ieškovas ne kartą skundė tokį jo atžvilgiu taikytą apribojimą, galiausiai jam buvo leista susiskambinti ir pasimatyti tik su tėvu. Nurodyti ribojimai pažeidė ieškovo teises, dėl jų suprastėjo ieškovo santykiai su nepilnametėmis dukromis, o su sugyventine iš viso nutrūko. Ieškovas taip pat negalėjo pakomentuoti žurnalistams susidariusios situacijos, kurie visuomenei pateikė tik Lietuvos Respublikos prokuratūros poziciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo pasmerktas ne tik savo giminaičių, bet ir kaimynų.
3. Ieškovo įsitikinimu, 120 000 Eur prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta ir atitinkanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo kompetencija. CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra nagrinėjamos apygardos teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose, teismas ieškovo pareikštą ieškinį pripažino neteismingu Vilniaus apygardos teismui. Teismas išaiškino, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pateiktas teismui pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės vietą (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantas D. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir, esant reikalui arba įstatyminiam pagrindui, perduoti bylą pagal teismingumą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta kuo ekonomiškiau, ir nustatęs, jog ieškinys yra pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, pats turėjo perduoti bylą kitam teismui, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
9. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019, 21 punktas; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).
10. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas patikrina ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai yra sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar ši teisė (teisė kreiptis į teismą) įgyvendinama tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).
11. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Todėl bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka arba ieškinys neteismingas tam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 56 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla, atsižvelgiant į ginčo pobūdį (pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo) teisminga apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliantas atskirajame skunde neginčija šios skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, bet perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą atitinkamam apylinkės teismui. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
10. Teismas perduoda jam neteismingą bylą nagrinėti kitam teismui tik tada, kai tokia aplinkybė, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, paaiškėja jau po bylos iškėlimo (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Civilinė byla laikoma iškelta nuo to momento, kai teismas CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka rezoliucija ar nutartimi priima ieškinį nagrinėti atitinkamame teisme. Taigi, vien ieškinio gavimo (jo užregistravimo) teisme faktas nereiškia, kad civilinė byla jau yra iškelta ir šiam teismui yra atsiradusi pareiga bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovo ieškinį dar nėra iškelta, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, jo nepriėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino proceso teisės normas ir apelianto ieškinio priėmimo procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.