Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-03 · Administracinė byla Nr. eA-273-575/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-21Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
eA-273-575/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02125-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
UAB "BELARENDA"
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-273-575/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02125-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BelArenda“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. BR6-4405154 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalis: 1) Sprendimo dalį, kuria NMA nusprendė, jog UAB „BelArenda“ nepateikė 1,77 ha, žemės sklypo, kuris yra sudėtinė dalis 11,20 ha bendro ploto (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini)teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų ir tuo pagrindu neišmokėjo pareiškėjui išmokų už visą deklaruotą ir Bagdononių KŽS (11,20 ha) plotą; 2) Sprendimo dalį, kuria NMA nusprendė, jog UAB „BelArenda“ deklaruotame (duomenys neskelbtini) lauke Nr.1 (7,11 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra juodojo pūdymo plotas, kuris rugpjūčio 1 d. periodiškai neįdirbtas; 3) Sprendimo dalį, kuria NMA nusprendė, jog UAB „BelArenda“ yra taikytina sankcija už 2020 m. spalio 19 d. deklaruotuose (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 dalyje – 2,37 ha ir (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nustatytą piktžolių dominavimą, nes vadovaujantis NMA nurodytu teisiniu pagrindu, sankcija yra galima tik kai piktžolių dominavimas konstatuojamas iki derliaus nuėmimo (javapjūtės), o ne praėjus daugiau kaip 2 mėn. (2020 m. spalio 19 d.) po avižų javapjūtės; 4) Sprendimo dalį, kuria NMA nusprendė, jog UAB „BelArenda“ nesilaiko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ reikalavimų žemiau nurodytuose 25 laukuose, kurių bendras plotas yra 114,57 ha.

2. Pareiškėjas nurodė, kad deklaracijoje kmynų laukas buvo pažymėtas indeksu KMY, bet ne juodasis pūdymas, kaip nusprendė NMA. Kmynų lauke augo 2020 m. pasėti kmynai ir pirmaisiais metais išleido tik lapų skroteles, tačiau NMA atstovai 2020 m. liepos 30 d. nusprendė, kad yra juodasis pūdymas, kuris iki 2020 m. rugpjūčio mėn. yra neįdirbtas. Kmynai antraisiais metais žydi ir subrandina derlių. 2021 m. yra antrieji augimo metai. NMA gavusi pareiškėjo paaiškinimus nesiėmė priemonių pakartotinai įsitikinti, ar lauke auga daugiamečiai kmynai. 2021 m. birželio 16 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo, kad 2021 m. birželio 16 d. kmynų lauke kmynai jau suformavo skėtinius žiedynus ir didesnėje plotų dalyje kmynai žydi.

3. 2020 m. spalio 19 d. buvo atlikta antra patikra dėl 2020 m. birželio 22 d. paraiškos deklaruotų duomenų, kurioje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)esančio lauko Nr. 1 (lauke deklaruotas 3,08 ha avižų plotas) dalyje – 2,37 ha, bei (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruotas 2,97 ha avižų plotas), dominuoja piktžolės. 2020 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą patikrą ir operatyviai NMA pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad lauke, kuriam yra suteiktas (duomenys neskelbtini), lauke Nr.1 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pradėti kulti avižų laukai, bet dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių (nuo kritulių įmirkusi dirva) avižų kūlimas (javapjūtė) buvo sustabdytas. 2020 m. spalio 20 d. pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka su NMA atstovo (darbuotojo) sprendimu ir paaiškino, jog NMA konstatavo, kad piktžolės avižų laukuose auga 2020 m. spalio 19 d, tai yra praėjus 2 mėn. nuo avižų derliaus nuėmimo (javapjūtė), o pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1 punktą privalo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai avižų laukuose dominuotų iki derliaus nuėmimo.

4. 2020 m. pareiškėjas pradėjo ūkininkauti naujuose žemės plotuose ir nusprendė dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (toliau – ir Priemonė).

5. Pareiškėjas, siekdamas pagerinti naujai įsigytų žemės plotų agrarinę būklę ir gauti išmokas už ūkininkavimą šlapynėse, 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į NMA, kuriame nurodė, kad pareiškėjas laukuose, kuriuose yra ūkininkaujama dalyvaujant Priemonėje laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. vyktų agrarinės būklės pagerinimo darbai, t. y. iškertami krūmai, išraunami, išvežami arba susmulkinami kelmai, o atliekant darbus su kelmų freza būtų supurenamas dirvos paviršius ir ar atliekami darbai nebus traktuojami kaip įsipareigojimų pažeidimas dėl kurių būtų pritaikytos piniginės sankcijos. Pareiškėjas žemės pagerinimo darbus šlapynėse atliko tik po to, kai gavo 2020 m. gegužės 14 d. NMA išaiškinimą dėl šlapynių, kuriuo NMA patvirtino, kad pareiškėjo planuojami atlikti žemės pagerinimo (žemės paviršiaus išlyginimo) darbai šlapynėse atitinka AGRO AK taisyklių reikalavimus ir pareiškėjui už atliekamus žemės paviršiaus išlyginimo (apima ir dalies žemės paviršiaus supurenimą) darbus nebus pritaikytos sankcijos. Pareiškėjo teigimu, šlapynių laukai buvo ne su arti, bet buvo atlikti diskavimo darbai, nes pareiškėjas atliko tik žemės paviršiaus išlyginimo darbus.

Atsiliepimas

6. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimo dalis dėl I pažeidimo 2 dalies dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 4, kuriame deklaruotas 11,20 ha GRI plotas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų, todėl šioje dalyje pareiškėjo Paraiška bus vertinama pakartotinai, kai tik įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

8. Pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. birželio 22 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška), patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje ir patvirtino, kad NMA pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, privalėjo užtikrinti, kad lauke (duomenys neskelbtini) Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,11 ha KMY (kmynai) plotas pirmos patikros vietoje metu NMA tikrintojas rastų Paraiškoje deklaruotą pasėlį KMY (kmynai) ar šio pasėlio likučius, tačiau tikrintojas nustatė, kad lauke natūroje yra PDJ (juodasis pūdymas), kuris nėra periodiškai įdirbtas pagal Taisyklių 6.6.1 papunkčio reikalavimus bei jame yra piktžolių. Lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis. Pirma patikra vietoje atlikta ir pažeidimas buvo nustatytas 2020 m. liepos 30 d., o apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 3 d., todėl šiuo atveju, pareiškėjo teiginys, kad lauke buvo pasėti Paraiškoje deklaruotas pasėlis – kmynai, kurie rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo nušienauti, niekaip nepaneigia patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo, nes nuotraukose aiškiai matyti, jog lauke nėra nei deklaruoto pasėlio (kmynų), nei jo likučių.

9. Pareiškėjas Paraiškoje įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios, informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Taisyklėse taip pat numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, raštu praneša NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus (Taisyklių 90 p.). Šiuo atveju, pareiškėjas NMA nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog lauke pažeidimas atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklių 29 punkte įtvirtinto reikalavimo.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su antros patikros vietoje metu nustatytais pažeidimais, 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į NMA, prašydamas netaikyti sankcijų už pažeidimus nustatytus avižų laukuose bei paaiškino, kad juose derlius nebuvo spėtas nuimti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. NMA 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. BR6-7658 „Dėl atsakymo į skundą“ informavo pareiškėją, jog jo prašymas negali būti tenkinamas, išsamiai nurodydama atsisakymo priežastis bei pagrįsdama savo poziciją teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog laukuose pažeidimas atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtinto reikalavimo.

11. Ketvirtos patikros metu nustatyta, jog 25 šlapynių laukuose, kurie yra deklaruoti pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, rasti suarti (sudiskuoti), todėl šių laukų pasėlių yra laikomas PDJ (juodasis pūdymas). Bendrovės 2020 m. balandžio 16 d. užklausime (reg. Nr. BR5.2-7492) (toliau – ir Užklausimas) nurodyta, kad „Šiuose laukuose laikotarpiu nuo 2020.09.01 iki 2021.02.28, vyktų žemės būklės pagerinimas: iškertami krūmai, išraunami ir išvežami arba susmulkinami kelmai. Atliekant šiuos darbus su kelmu freza yra supurenama dirvos paviršius. Ar šie atliekami darbai nėra traktuojama kaip įsipareigojimų pažeidimas, dėl kurio būtų pritaikyta piniginė sankcija pagal šią priemonę?“. Užklausime nebuvo nurodoma, kad šlapynės bus ariamos, kas buvo nustatyta ketvirtosios patikros vietoje metu ir kas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-850 „Dėl Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali siekti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ ir priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, nustatymo ir teikimo institucijoms, atsakingoms už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių įgyvendinimą, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) priedo 2.4.4. papunktyje nurodyto reikalavimo nesuarti šlapynių.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „BelArenda“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį, kuria NMA nusprendė, jog UAB „BelArenda“ nepateikė 1,77 ha, žemės sklypo, kuris yra sudėtinė dalis 11,20 ha bendro ploto (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini) teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų ir tuo pagrindu neišmokėjo pareiškėjui išmokų už visą deklaruotą ir Bagdononių KŽS (11,20 ha) plotą bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo Paraišką šioje dalyje įvertinti iš naujo ir dėl jos priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, o kitą skundo dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai.

13. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2020 m. birželio 22 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius Paraišką. NMA 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu Nr. 63779 informavo pareiškėją, kad NMA, atlikusi Paraiškos patikrą vietoje, nustatė Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Kartu su pranešimu buvo pateikta patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 20-1012095709-D4-1 kopija. NMA 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. 3878460 informavo pareiškėją apie galbūt netikslius ir neteisėtus plotų deklaravimus ir paprašė pareiškėjo pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas, atsakydamas į NMA 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą Nr. 63779, 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 1 informavo NMA, kad lauke pasėta, auga ir deklaruoti pirmamečiai kmynai. Paaiškino, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje užauga daug žalios masės, ją reikia nušienauti, nes kmynai sekančiais metais išaugina daugiau žydinčių stiebų. Lauke atliktas augalijos pakirpimas javų kombainu. 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas, atsakydamas į NMA 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimą, pateikė NMA žemės ūkio veiklos valdymo faktą pagrindžiančius dokumentus. NMA 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. BR6-6515 atsakė pareiškėjui į jo 2020 m. rugsėjo 2 d. skundą. 2020 m. spalio 20 d. NMA pranešimu Nr. 68096 informavo pareiškėją, kad NMA, atlikusi Paraiškos patikrą vietoje, nustatė Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Kartu su pranešimu buvo pateikta Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 20-1012095709-D4-2 kopija. Pareiškėjas, atsakydamas į NMA 2020 m. spalio 20 d. pranešimą Nr. 68096, 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 1 informavo NMA, kad lauke (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėn., buvo pradėtas avižų kūlimas, tačiau tolimesnis derliaus nuėmimas buvo sustabdytas dėl dirvos įmirkimo. NMA nebuvo informuota, nes derliaus nuėmimas nelaikomas neatitikimu paramos reikalavimams. Nuo avižų kūlimo laikotarpio iki patikros yra praėję beveik 2 mėn., dėl ko nekultas pasėlis sugulė ir pradėjo dominuoti piktžolės. NMA 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. BR6-7658 atsakė pareiškėjui į jo 2020 m. spalio 20 d. skundą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. su prašymu kreipėsi į NMA, prašydamas informuoti apie AGRO priemonės veiklą – „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ numatomą patikrą vietoje, nes blokų ribos vietovėje nėra atskirtos ir visi laukai sufrezuoti, todėl pageidauja, kad dalyvautų pareiškėjo atstovas. NMA 2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-1725 informavo pareiškėją, kad nėra privalu į patikras kviesti pareiškėjų, kad patikros atliekamos laikantis visų nustatytų reikalavimų, o apie patikrų rezultatus yra pranešama pareiškėjams. 2021 m. kovo 25 d. NMA pranešimu Nr. 70022 informavo pareiškėją, kad NMA, atlikusi Paraiškos patikrą vietoje, nustatė Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Kartu su pranešimu buvo pateikta Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 20-1012095709-D4-4 kopija. Pareiškėjas, atsakydamas į NMA 2021 m. kovo 25 d. pranešimą Nr. 70022, 2021 m. kovo 31 d. raštu informavo NMA, kad dėl šlapynių dirvos supurenimo (kelmų frezavimas, arimas, lėkščiavimas ir kt.) yra gavusi NMA išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad tokiems darbams buvo nurodoma, jog sankcijos nebus taikomos. Paprašė NMA paaiškinti, kodėl pasėlio kodas buvo pakeistas į PDJ. NMA 2021 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą BR6-4405154 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 128 430,85 Eur dydžio galutinė paramos suma.

14. Dėl IV pažeidimo pirmos patikros vietoje nustatyto pažeidimo (dėl neteisingai deklaruotų naudmenų – kmynų) teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. NMA atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą, kurios metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,11 ha KMY (kmynai) plotas rastas kitas pasėlio kodas – PDJ (juodasis pūdymas), kuris nėra periodiškai įdirbtas. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 29 punktu, pažymėjo, jog pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad minėtame lauke, kuriame deklaravo kmynus, NMA darbuotojas rastų deklaruotą pasėlį – kmynus arba kmynų liekanas. Iš atliktos patikros vietoje pateiktų duomenų, kuriuose lauko faktinė būklė užfiksuota nuotraukose (nuotraukų data, kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės) matyti, jog ginčo lauke nėra kmynų ar kmynų likučių. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad rugpjūčio mėnesį užauga daug žalios masės, todėl ją reikia nušienauti, niekaip nepaneigė NMA patikros metu nustatytų faktinių aplinkybių. Taigi, NMA pagrįstai nustatė, kad ginčo lauke natūroje yra PDJ, kuris nebuvo periodiškai įdirbtas, kaip to reikalauja Taisyklių 6.6.1 papunktis, bei lauke yra piktžolių. Rašytinių įrodymų, paaiškinimų, kurie paneigtų NMA nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas nei NMA, nei teismui nepateikė. Tai, kad pareiškėjas nurodė ir pateikė įrodymus, jog buvo įsigijęs kmynų sėklų, taip pat nepatvirtino, jog būtent ginčo laukas buvo apsėtas kmynais.

15. Dėl IV pažeidimo Antros patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo (avižų laukuose nustatyto pažeidimo) teismas nurodė, kad patikros metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,97 ha AVI (avižos) plotas, dominuoja piktžolės; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,08 ha AVI plotas, 2,37 ha dominuoja piktžolės. Pareiškėjas teigė, kad laikytis Taisyklių 6.1 papunkčio reikalavimo negalėjo dėl nuo jos valio nepriklausančių aplinkybių – dirvos įmirkimo, bet šių savo argumentų niekaip nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų. Taisyklių 90 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo informuoti NMA apie derliaus nuėmimą nėra reikšmingas. Pareiškėjas, negalėdamas laikytis Taisyklių 6.1 papunktyje nustatyto reikalavimo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių (nurodo, kad dirva buvo įmirkusi) ir siekdamas neprarasti teisės gauti išmokas, turėjo NMA informuoti apie aukščiau paminėtas aplinkybes (dirvos įmirkimas), tačiau to neatliko. Taigi, visiškai pagrįstai Sprendime įvardijamas ir šis pažeidimas.

16. Dėl IV pažeidimo ketvirtos patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo (šlapynių laukų suarimo) teismas nurodė, kad NMA 2021 m. kovo 2–3 d. atliko pareiškėjo Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje (ketvirtoji patikra), kurios metu buvo nustatyta, kad 25 šlapynių laukai yra suarti, sudiskuoti, todėl buvo laikoma, kad šių laukų pasėlis yra PDJ (juodasis pūdymas). Pareiškėjas teigė, kad laukai nebuvo suarti, nes laukai buvo tvarkomi, šalinami kelmai, krūmai juos sufrezuojant. Šiuos pareiškėjo argumentus patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas Ž. B., kuris nurodė, kad sklypų nearė, nes arimas sklypuose nebuvo įmanomas. Laukuose buvo krūmai, medžiai ir kelmai. Frezos veikimo būdas – kelmas yra susmulkinamas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojas negalėjo patvirtinti, jog po laukų sutvarkymo nebuvo galimybės laukų suarti. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad toks draudimas suarti šlapynes atsirado tik 2021 m. gegužės 7 d., t. y. po atliktos patikros. Teismas pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais, nurodydamas, kad Tvarkos aprašo 2.4. papunktyje nustatyta, jog šlapynėse, kurios turi atitikti šiuos kriterijus: 2.4.4. žemė negali būti ariama. Minėtas tvarkos aprašas yra galiojantis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Teismas, įvertinęs ketvirtoje patikroje nustatytas aplinkybes, pateiktas laukų nuotraukas, sprendė, kad pareiškėjo deklaruoti 25 šlapynių laukai buvo suarti. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad dirvos viršutinis sluoksnis yra apverstas, kas neatitiko pareiškėjo paaiškinimu, kad laukuose buvo atlikti frezavimo darbai. Taigi, visiškai pagrįstai NMA šių laukų pasėlio kodą nurodė PDJ (juodais pūdymas).

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas panaikino Sprendimo dalį, kuria atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė 1,77 ha žemės sklypo, kuris yra sudėtinė dalis 11,20 ha bendro ploto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini) teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų ir tuo pagrindu neišmokėjo pareiškėjui išmokų už visą deklaruotą ir Bagdononių KŽS (11,20 ha) plotą, įpareigojo atsakovą šią pareiškėjo Paraiškos dalį įvertinti iš naujo ir dėl jos priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Likusią skundžiamą Sprendimo dalį tiek dėl nustatytų pažeidimų, tiek ir dėl taikytų sankcijų teismas pripažino teisėta ir pagrįsta.

III.

18. Pareiškėjas UAB „BelArenda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pažeidė proceso taisykles, nes nepateikė nuomonės dėl dalies įrodymų bei padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, todėl sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Sprendimo dalis dėl kmynų lako, dėl avižų lauko ir dėl šlapynių laukų yra naikintina.

20. Pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl kmynų lauko, nes 2020 m. liepos 30 d. patikrą vietoje atlikusi NMA klaidingai konstatavo, jog kmynų lauke kmynai neauga. Nesutikdama su nustatytomis aplinkybėmis, Bendrovė kreipėsi į antstolį, kuris 2021 m. birželio 16 d surašė aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-21-186 ir užfiksavo, jog 2021 m. birželio 16 d. kmynų lauke kmynai jau suformavo skėtinius žiedynus ir didesnėje plotų dalyje kmynai žydi, tačiau teismas dėl šio įrodymo nepasisakė. Vieši duomenys patvirtina, kad kmynai yra dvimečiai arba daugiamečiai augalai, kurie žydi ne pirmaisiais, o antraisiais augimo metais; kmynų žiedynas – smulkių baltų ar rausvų žiedelių skėtis; kmynai žydi gegužės–liepos mėn.; subrandina pailgas, tamsiai rudas, aromatingas sėklas; kmynai yra sėjami pavasarį. Ši informacija patvirtina, kad, jei pareiškėjas nebūtų pasėjęs kmynų 2020 m. pavasarį, tai 2021 m. birželio 16 d. antstolis neužfiksuotų kmynų lauke žydinčių kmynų. 2020 m. liepos 30 d. patikros metu kmynų lauke augo pirmamečiai kmynai, kurie pirmaisiais augimo metais išaugino prie pat žemės esančią skrotelę. Pareiškėjo nuomone, kmynų lauke 2020 m. liepos 30 d. patikrą vietoje atliko neturintis specialių žinių apie kmynų auginimo ypatumus NMA darbuotojas, kuris kmynų lauke augančių pirmamečių kmynų skroteles supainiojo su piktžolėmis ir nepagrįstai konstatavo, jog kmynų lauke yra juodasis pūdymas, kuriame pareiškėjas nesilaiko reikalavimo periodiškai įdirbti žemę, kad nebūtų piktžolių. Sprendžiant, ar visame kmynų lauko plote (7,11 ha) auga pirmamečiai kmynai nebuvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nes tik iš 3 NMA padarytų fotonuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie padėtį visame kmynų lauko plote.

21. NMA apie avižų laukų piktžolėtumą sprendė nepagrįstai, o taikyti sankcijos nebuvo teisinio pagrindo, nes NMA patikrą laukuose atliko praėjus nuo derliaus nuėmimo (javapjūtės) 2 mėn., nors teisės aktai numato pareigą tik iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir jie nebūtų visiškai sunykę, bet 2020 m. spalio 19 d. nuo avižų kūlimo laiko jau buvo praėję daugiau kaip 2 mėn. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir nepagrįstai sprendė, jog NMA gali konstatuoti apie avižų laukų faktinį piktžolėtumą ir nesilaikymą Taisyklių 6.1 punkto reikalavimo.

22. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant, ar laukai buvo sufrezuoti, ar suarti buvo privalu vadovautis ne tik NMA padarytomis fotonuotraukomis, nes frezavimą ir arimą ne specialistui gali būti sunku atskirti. Aplinkybei, kad šlapynių laukai yra sufrezuoti, o ne suarti, patvirtinti buvo pateikta detali informacija apie žemės dirbimo būdus (frezavimą ir arimą), sufrezuotų ir suartų laukų fotonuotraukos, specialistų išvada, patvirtinanti, kad pareiškėjo pasirinktas žemės dirbimo būdas (frezavimas) yra priimtiniausiais šlapynių laukuose ir frezavimo darbus šlapynių laukuose atlikusio asmens (liudytojo) paaiškinimas. Teismas nepateikė nuomonės dėl pareiškėjo pateiktos informacijos apie žemės dirbimo būdus ir kuo frezavimas skiriasi nuo arimo, neanalizavo ir nepasisakė dėl specialistų išvadoje pateiktos informacijos ir šlapynių laukuose darbus atlikusio asmens paaiškinimų neatitikimo su NMA nuomone dėl laukuose panaudoto žemės dirbimo būdo. Pareiškėjas pažymi, kad šlapynių laukus išsinuomojo iš valstybės, atstatė jų būklę ir ją net pagerino (pašalino nepageidaujamus medžius ir krūmus, o kelmus sufrezavo), kas rodo, jog pareiškėjas nuosekliai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir siekė išvengti galimo ginčo dėl žemės dirbimo būdo (frezavimo). Be to, pareiškėjas, prieš atlikdamas darbus, raštu kreipėsi į NMA, žemės pagerinimo darbus atliko tik po to kai gavo NMA 2020 m. gegužės 14 d. išaiškinimą, kuriuo NMA patvirtino, jog pareiškėjo planuojami atlikti žemės pagerinimo (žemės paviršiaus išlyginimo) darbai šlapynėse atitinka teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjui už atliekamus žemės paviršiaus išlyginimo (apima ir dalies žemės paviršiaus supurenimą) darbus nebus pritaikytos sankcijos. Negana to, liudytojas Ž. B., kuris atliko darbus, teismo posėdžio metu patvirtino, jog šlapynių laukuose žemė buvo frezuojama, o ne ariama. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad specialių žinių turintys asmenys patvirtino, jog pareiškėjo pasirinktas šlapynių laukų vietų, kuriose buvo pašalinti nepageidaujami medžiai ir krūmai bei jų kelmai, sutvarkymo būdas, kai žemės paviršius yra tik sulyginamas (sufrezuojamas) yra pats tinkamiausiais, nes mažiausiai palietė esamą ekosistemą.

Atsiliepimas

23. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis, sutiko, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje ir patvirtino, jog NMA pateikti duomenys yra teisingi. Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, privalėjo užtikrinti, kad lauke pirmos patikros vietoje metu NMA tikrintojas rastų Paraiškoje deklaruotą pasėlį KMY (kmynai) ar šio pasėlio likučius, tačiau tikrintojas nustatė, kad lauke natūroje yra PDJ (juodasis pūdymas), kuris nėra periodiškai įdirbtas pagal Taisyklių 6.6.1 papunkčio reikalavimus bei jame yra piktžolių. Lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis. Atsakovas pažymi, kad pirma patikra vietoje atlikta ir pažeidimas buvo nustatytas 2020 m. liepos 30 d., o apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 3 d., todėl pareiškėjo teiginys, kad lauke buvo pasėti Paraiškoje deklaruotas pasėlis – kmynai, kurie rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo nušienauti, niekaip nepaneigė patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo, nes iš nuotraukų aiškiai matyti, jog lauke nėra nei deklaruoto pasėlio (kmynų), nei jo likučių. Šiuo atveju pareiškėjas NMA nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog lauke pažeidimas atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklių 29 punkte įtvirtinto reikalavimo.

25. Atsakovo vertinimu, teismas sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, jog rašytinių įrodymų, paaiškinimų, kurie paneigtų NMA nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas nei NMA, nei teismui nepateikė. Šiuo atveju, teismas pagrįstai sprendė, kad protokolas nepaneigia pirmos patikros vietoje metu (2020 m. liepos 30 d.) nustatytų faktinių aplinkybių, nes jame fiksuotos aplinkybės yra aktualios ir atspindi kmynų lauko būklę protokolo surašymo dieną, t. y. 2021 m. birželio 16 d., todėl niekaip negali paneigti 2020 m. liepos 30 d. konstatuotos kmynų lauko būklės.

26. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas antros patikros metu konstatuotų aplinkybių iš esmės neginčijo, nurodydamas, kad laikytis Taisyklių 6.1 papunkčio reikalavimo negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – dirvos įmirkimo, tačiau savo išdėstytų argumentų niekaip nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų. Be to, pareiškėjas, negalėdamas laikytis Taisyklių 6.1 papunktyje nustatyto reikalavimo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių (nurodo, kad dirva buvo įmirkusi) ir siekdamas neprarasti teisės gauti išmokas, turėjo NMA informuoti apie aukščiau paminėtas aplinkybes (dirvos įmirkimas), tačiau to nepadarė.

27. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, privalėjo užtikrinti, kad 25 šlapynių laukai būtų prižiūrimi teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ketvirtos patikros vietoje metu nustatyta, kad pažeistas Tvarkos aprašo priedo 2.4.4. papunktyje nurodytas reikalavimas nesuarti šlapynių. Ketvirtosios patikros vietoje metu 25 šlapynių laukų faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis. NMA nuomone, pareiškėjo Paraiškoje 25 šlapynių laukai buvo ne tik sudiskuoti bet ir suarti, o VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ 2021 m. rugsėjo 23 d. išvada „Dėl frezos panaudojimo šlapynės ekosistemos būklei gerinti“ yra rekomendacinio, mokomojo ar švietėjiško pobūdžio, todėl niekaip nepaneigia 2020 m. kovo 2–3 d. atliktos patikros vietoje metu 25 laukuose nustatytų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA skirtos išmokų sumos ir sankcijų pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apeliantas UAB „BelArenda“ teigia, kad pirmos instancijos nepateikė nuomonės dėl dalies įrodymų bei padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl pirmos patikros vietoje nustatyto pažeidimo (dėl neteisingai deklaruotų naudmenų – kmynų)

31. Apeliantas UAB „BelArenda“ nurodo, jog nesutinka su NMA 2021 m. gegužės 19 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir teigia, kad lauke buvo pasėtas Paraiškoje deklaruotas pasėlis – kmynai. Kmynų lauke augančius kmynus antraisiais augimo metais patvirtina ir antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

32. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad Taisyklių 29 punkte (patikrinimo 2020 m. liepos 30 d. metu galiojanti redakcija) nurodyta, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis.

33. Įvertinus patikrinimo metu darytas fotonuotraukas bei patikrinimo medžiagą, teisėjų kolegijos vertinimu, NMA darbuotojai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ginčo lauke natūroje yra PDJ (juodasis pūdymas), kuris nėra periodiškai įdirbtas pagal Taisyklių 6.6.1 papunkčio reikalavimus bei jame yra piktžolių. Pareiškėjo teiginys, kad ginčo lauke buvo pasėti Paraiškoje deklaruotas pasėlis – kmynai, kurie rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo nušienauti, nepaneigia patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo, nes patikros vietoje metu tikrintojo darytose nuotraukose aiškiai matyti, jog lauke nėra nei deklaruoto pasėlio (kmynų), nei jo likučių. UAB „BelArenda“ nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų. 2021 m. birželio 16 d. antstolio G. S. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-21-186, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. birželio 16 d. kmynų lauke žydi kmynai atspindi kmynų lauko būklę protokolo surašymo dieną, t. y. 2021 m. birželio 16 d., todėl negali paneigti 2020 m. liepos 30 d. konstatuotos tariamų kmynų lauko būklės. Bendrovė apie nustatytą neatitikimą sužinojo 2020 m. vasarą ir galėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais betarpiškai po pažeidimo nustatymo, bet dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Pažymėtina, kad atsakovas NMA teismui pateikė ne tik tris foto nuotraukas, bet ir kitus įrodymus – patikrinimo medžiagą, atsakovo paaiškinimus, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas pateikė tik tris fotonuotraukas.

34. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog pareiškėjas nurodo ir pateikė įrodymus, jog buvo įsigijęs kmynų sėklos, taip pat nepatvirtina, jog būtent ginčo laukas buvo apsėtas kmynais. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš Taisyklių 29 punkto nuostatų spręstina, jog pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad minėtame lauke, kuriame deklaravo kmynus, NMA darbuotojas rastų deklaruotą pasėlį – kmynus arba kmynų liekanas; iš atliktos patikros vietoje pateiktų duomenų, kuriuose lauko faktinė būklė užfiksuota nuotraukose (nuotraukų data, kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės) matyti, jog ginčo lauke nėra kmynų ar kmynų likučių.

Dėl antros patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo (avižų laukuose nustatyto pažeidimo)

35. Bendrovė teigia, kad NMA apie laukų piktžolėtumą konstatavo 2020 m. spalio 19 d., tai yra tada, kai nuo derliaus nuėmimo (javapjūtės) pareiškėjo avižų laukuose buvo praėję du mėnesiai, o vietose, kur dirva užmirkusi ir avižų nukulti nebuvo galimybės, pradėjo augti piktžolės, todėl NMA neturėjo teisinio pagrindo taikyti atsakomybę.

36. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 90 punkte nustatyta, jog teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios; tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog laukuose pažeidimas atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Byloje nėra įrodymų (pvz., nepriklausomų ekspertų atliktos patikros vietoje atliktų matavimų bei argumentuotų išvadų ir pan. dėl NMA atliktos patikros vietoje), patvirtinančių ar įrodančių, kad neatitikimai užfiksuoti netinkamai ar pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to, pareiškėjas neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtinto reikalavimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, UAB „BelArenda“ nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl ketvirtos patikros vietoje metu nustatyto pažeidimo (šlapynių laukų suarimo)

37. Apeliantas UAB „BelArenda“ nesutinka su NMA 2021 m. gegužės 19 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir teigia, kad NMA nepagrįstai ketvirtos patikros metu nustatė pažeidimus laukuose, dalyvaujančiuose veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Apeliantas nurodo, kad Šlapynių laukai yra sufrezuoti, o ne suarti. Procesiniuose dokumentuose buvo pateikta detali informacija apie žemės dirbimo būdus (frezavimą ir arimą), sufrezuotų ir suartų laukų fotonuotraukos, specialistų išvada, patvirtinanti, kad pareiškėjo pasirinktas žemės dirbimo būdas (frezavimas) yra priimtiniausias Šlapynių laukuose bei frezavimo darbus Šlapynių laukuose atlikusio asmens (liudytojo) paaiškinimais.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su patikrinimo metu užfiksuotomis nuotraukomis, nurodo, kad ketvirtos patikros metu konstatuotas faktas, jog 25 šlapynių laukuose, kurie yra deklaruoti pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, rasti suarti (sudiskuoti), yra teisingas. Taigi buvo faktinis pagrindas NMA darbuotojams manyti, kad šių laukų pasėliu yra laikomas PDJ (juodasis pūdymas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad dirvos viršutinis sluoksnis yra apverstas, kas neatitinka pareiškėjo paaiškinimų, jog laukuose buvo atlikti frezavimo darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paareiškėjo nurodomos aplinkybės ir įrodymai nepaneigia patikrinimo metu objektyviai fotonuotraukomis užfiksuotų aplinkybių. 2021 m. rugsėjo 23 d. VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ išvada „Dėl frezos panaudojimo šlapynės ekosistemos būklei gerinti“ apibūdina vėlesnę situaciją ir nepaneigia 2021 m. kovo 2–3 d. atliktos patikros vietoje metu 25 laukuose nustatytų pažeidimų.

39. Apeliantas UAB „BelArenda“ taip pat teigia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 (AGRO AK taisyklių) redakcijoje galiojusioje iki 2021-05-06, tai yra NMA atliktos patikros metu (2021 m. kovo 2-3 d.) reikalavimo nearti šlapynių nebuvo. Draudimas arti šlapynes į AGRO AK taisykles buvo įtrauktas tik 2021 m. gegužės 7 d. Nesant sąvokų „žemės arimas“ ir/ar „suarta žemė“ aiškaus apibrėžimo, konkrečiu atveju NMA negalėjo objektyviai nuspręsti, jog pareiškėjas šlapynių laukus suarė.

40. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali siekti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ ir priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, nustatymo ir teikimo institucijoms, atsakingoms už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių įgyvendinimą, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-850, priedo 2.4.4. punkte buvo aiškiai nurodyta, kad šlapynėse žemė negali būti ariama. Ši teisės norma įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. buvo galiojanti NMA atliktos patikros metu (2021 m. kovo 2-3 d.) ir buvo privaloma pareiškėjui. Ta aplinkybė, kada ši norma buvo pakartota AGRO AK taisyklėse šiai bylai neturi reikšmės. Teismas nenustatė teisės normų neaiškumų aiškintinų pareiškėjo naudai. Žodis „arimas“ yra naudojamas bendrinėje kalboje ir jo supratimui specialus paaiškinimas teisės aktuose nėra reikalingas.

41. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Atmetus apelianto UAB „BelArenda“ apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasDainius RaižysVeslava Ruskan