- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1164-826/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- J. S.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10049-965/2021 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei G. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: nustatyti nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaiku.
2. Kadangi atsakovė ieškovui trukdo bendrauti su vaiku, tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl tėvo susitikimų su vaiku, ieškovas prašo iki ginčo išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė laikiną ieškovo J. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiu vaiku M. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiėmęs vaiką penktadienį 18.00 val. iš nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, ir grąžina sekmadienį iki 20.00 val. į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. J. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginių savaičių trečiadienį ir penktadienį, pasiėmęs nepilnametį vaiką iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos ar iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos 17.30 val., ir grąžina iki 20.00 val. į nepilnamečio nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vaiko tėvai gyvena skyrium, nepilnametis vaikas, bylos duomenimis, šiuo metu gyvena su motina. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su vaiku. Todėl teismas nusprendė, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą, taip pat ateityje išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
3.2. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių, neprieštarauja vaiko interesams, atsižvelgiant į esamą situaciją, protinga ir nepažeidžia nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė G. T. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nė vienas ieškovo teiginys ar argumentas dėl atsakovės veiksmų nėra paremtas jokiais rašytiniais įrodymas, todėl teismas visiškai be jokio faktinio ir iš dalies teisinio pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
4.2. Atsakovė kelis kartus buvo aptikusį neblaivų ieškovą su šalių nepilnamečiu vaiku, tarp šalių taip pat buvo kilęs konfliktas, kurio metu ieškovas prieš atsakovę pavartojo smurtinius veiksmus. Atsakovė ieškovo neblaivumo fakto formaliai įrodyti negali. Vis dėlto atsakovė gerai pažįsta ieškovą, todėl mano, kad jis vartodamas alkoholį kartu vartoja ir narkotines medžiagas. Po tokių situacijų atsakovė nusprendė vaiko tėvui per naktį nebepalikti, tačiau kitu laiku buvo pasirengusi perduoti sūnų ieškovui, kad vaikas galėtų praleisti laiką su savo tėvu.
4.3. Ieškovo žalingus įpročius pagrindžia duomenys apie tai, jog jam dėl vairavimo išgėrus buvo atimta vairavimo teisė. Ieškovas ne kartą lankėsi pas psichoterapeutę siekdamas gydytis nuo priklausomybių dar iki 2020 m. lapkričio 15 d. konflikto. Be to, šiuo metu ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš atsakovę.
Atsiliepimas
5. Ieškovas J. S. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų savo, kaip tėvo, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka darytų vaikui neigiamą įtaką.
5.2. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o pateikti argumentai visiškai nepagrįsti ir prasilenkia su logika. Ieškovo alkoholizmas išgalvotas pačios atsakovės. Akivaizdu, kad atsakovei realiai manant, kad ieškovas yra alkoholikas / narkomanas, ji nesutiktų, kad vaikas su juo praleistų ištisas dienas, tik be nakvynių, kadangi, savaime suprantama, kad nuo alkoholio / narkotinių medžiagų priklausomi žmonės svaiginasi ne tik naktimis. Ieškovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, nuo jo nėra priklausomas ir jį vartoja tik per šventes ar draugų susibūrimuose ir tikrai ne vaiko akivaizdoje. Ieškovui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą neblaiviam, tačiau atsakovė nutyli, kad tai buvo vienkartinis atvejis, įvykęs prieš penkerius metus, t. y. 2016 m. Atsakovė teigia, jog ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo su psichoterapeutės pagalba, nutylėdama, kad į minėtą psichoterapeutę pagalbos šalys kreipėsi iki vaiko gimimo, pašlijus šalių tarpusavio, kaip poros, santykiams, siekdami juos išsaugoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ištrauką, taip pat susirašinėjimo su ieškovu ištraukas. Atsakovės vertinimu, pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovas pats sutartu laiku nepaima iš atsakovės šalių nepilnamečio vaiko.
11. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – susirašinėjimo su atsakove ištrauką, kuri, pasak ieškovo, patvirtina gerą vaiko savijautą, pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių teikiamų naujų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, taip pat į tai, kad šalys šių naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus atsakovei, o ieškovo teikiami susirašinėjimai vyko jau po skundžiamos nutarties priėmimo), šiuos naujus įrodymus priima ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
13. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, konstatavęs, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą, taip pat ateityje išvengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinąja bendravimo su vaiku tvarka, iš esmės argumentuodama, kad ieškovas turi žalingų įpročių, dėl to ji nenori palikti šalių vaiko ieškovui su nakvyne.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
16. Nors tiesiogiai CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
17. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka yra netinkama, nes ieškovas galbūt vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas. Vis dėlto atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tėvai nesilaiko ar kad ši tvarka išimtinai pažeistų vaiko ar vieno iš tėvų interesus. Priešingai, ieškovo pateikto susirašinėjimo išrašas patvirtina, kad vaikas jam būnant pas ieškovą yra prižiūrimas, jokių įrodymų, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra keliama grėsmė mažamečiui vaikui, atsakovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti naują laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kadangi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai užtikrina, kad būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija. Situacijai pasikeitus, esant pagrindui, šalys gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.