Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1664-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
1-1664-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-4310-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1664-1072/2018Teisminio proceso Nr.1 -01-1-4310-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.2; (S) 1.2.4.6.2; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajai A. K.,gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, augina mažametį vaiką, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. K. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

ji, 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19 val. 11 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) matant ir girdint picerijos lankytojams ir darbuotojams, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 5 kartus sudavė savo sugyventiniui J. B. į veidą, o taip pat nagais apdraskė kairę ranką ir dešinį skruostą, tai yra, tokiu būdu nukentėjusiajam J. B. sukeldama fizinį skausmą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. K. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, parodė, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Prisipažino, jog 2018-08-21, apie 19.00 val., važiuodama (duomenys neskelbtini) picerija, pamatė ten stovintį savo vaiko tėvo - sugyventinio J. B. automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė sustoti ir patikrinti, su kuo jis leidžia laiką. Nors jie ir buvo apsipykę, tačiau vis tiek nusprendė patikrinti. Prie lauko staliuko sėdėjo jos sugyventinis kartu su jai pirmą kartą matoma moterimi. Ji daug kartų paklausė, paklausė, kas ta moteris. Moteris ir jos sugyventinis tylėjo. Tuo metu automobilyje buvusi mama atėjo prie jos kartu su D., laikydama jį ant rankų, ir padavė J.. Moteris, su kuria sugyventinis gėrė kavą, atsistojo ir išėjo. Tuomet ji (A. K.) paėmė iš J. rankų vaiką ir perdavė savo mamai. Po to, matant picerijos darbuotojoms, o taip pat kitiems picerijos lankytojams, sėdintiems prie dviejų staliukų, nesusivaldė ir prie visų jų trenkė J. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą dešinės rankos delnu, ir įdrėskė jam į kairę ranką, dėl ko jam galėjo likti įdrėskimo žymės. Ar jam liko žymės ant dešinio žando, neatkreipė dėmesio. Gal jų ir galėjo likti. Kažkuri iš picerijos lankytojų pasakė: „vyrai taip nesielgia. Tai elgiasi tik kiaulės“. J. B. - sugyventinis, kartu su juo turi 6 mėn. vaiką, vardu D.. Vaikui J. B. davė savo pavardę. Nuo vaiko gimimo, maždaug apie pusę metų, J. gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini) tik kuriam laikui buvo grįžęs į Lietuvą. Į Lietuvą ji grįžo 2018-08-20, tačiau apsistojo pas savo tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini), nes J. nespėjo suremontuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Planavo tuoktis per vaiko krikštynas šią vasarą, bet susipyko. J. atvykęs į vaiko krikštynas stengėsi jas sugadinti, teko kviesti policiją, kad jos įvyktų. Artimiausiu metu ji, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), planuoja grįš ten.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios A. K. duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-27 jos duotiems parodymams (b. l. 53-54).

Nukentėjusysis J. B. 2018-08-29 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti ir išnagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 90).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamosios kaltės pripažinimo dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jos kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis ir buvusi sugyventinė A. K. pragyveno kartu 4 metus. Gyveno vienerius metus (duomenys neskelbtini) ten susilaukė bendro vaiko D.B., gim. (duomenys neskelbtini). Šį pavasari jis grįžo į Lietuvą, ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) šią vasarą. Pabuvo kartu ir ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Santykiai tarp jų buvo normalūs. Būnant(duomenys neskelbtini) ji su juo nebendravo, kadangi jis buvo kelias dienas prieš tai dingęs. Tarp jų oficialių skyrybų nebuvo, bet jis iš jos veiksmų, nebendravimo, suprato, kad tarp judviejų viskas yra baigta, todėl pradėjo susitikinėti su kita moterimi, ieškoti pažinčių. 2018-08-21, apie 19 val. 11 min., (duomenys neskelbtini) atėjo A. K., o jis tuo metu buvo prie staliuko su kita moterimi G., tikslių duomenų nežino. Jis su ja susipažino per pažinčių programėlę internetu. A. K. viešoje vietoje, matant ir girdint picerijos lankytojams ir darbuotojams pradėjo su juo konfliktuoti, delnais nemažiau kaip penkis kartus sudavė jam per veidą, nagais apdraskė kairiąją ranką ir dešinįjį skruostą. A. K. jam sukėlė fizinį skausmą ir dėl jos veiksmų jautėsi įžeistas ir pažemintas kitų žmonių akivaizdoje. Konflikto metu taip pat picerijoje buvo jo uošvė V. K., ji rankose laikė jo ir A. K. bendrą vaiką D. B., kišo vaiką jam į rankas, kai A. K. prieš jį smurtavo. Be to, ji stumdydama išvartė picerijoje kėdes ir stalus. Tuo metu su J. B. buvusi mergina pabėgo iš kavinės ir su juo nebebendrauja. Konflikto metu jis buvo blaivus. Iš karto policijos nekvietė, nes nenorėjo tiesiog pyktis ir konfliktuoti, nes 2018-08-25 turėjo būti vaiko krikštynos. Į jas, kai atvyko, J. B. iškvietė policiją, nes jose buvo nepageidaujamas, todėl nusprendė nenutylėti A. K. padaryto nusikaltimo prieš jį ir 2018 -08-27 atėjo į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Prieš tai nuvyko į VŠĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė kairės rankos ir dešinio skruosto apdraskymą (b. l. 22-23).

Iš VŠĮ Ukmergės ligoninės gydytojo įrašo (ligos istorijos Nr. 18PR-10933) matyti, kad . B. kairės rankos žasto lateralinėje srityje stebimas paviršinis odos sužalojimas-nagų žymės. veide, dešinio skruosto srityje taip pat neryškūs, panašūs į nagų žymes odos pažeidimai (b. l. 24).

Iš 2018-08-27 Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK RS tyrėjo V. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-08-27 nuvykus į (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė K. R. suteikė informacijos, kad jos darbuotoja E. I. dirbo 2018-08-21 d. Ji turėjo matyti kilusi konfliktą. Dar paaiškino, kad picerija dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi (b. l. 35).

Iš 2018-08-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) padalinio vadovė K. R. pateikė CD su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-40).

Iš 2018-08-28 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2018-08-27 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) picerija teritorija, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsidarius įrašą Nr. 1, matyti (duomenys neskelbtini) picerijos lauko teritorijos dalį, kurioje sustatyti lauko staliukai su kėdėmis. Dalis stalų ir kėdžių pastatyti lauke, o kita dalis - pavėsinėje. Prie vieno staliuko sėdi 2 lankytojai, viena moteris su vyru ir šalia stovi vaikiškas vežimėlis. Pavėsinėje stovintys 2 lauko staliukai užimti, juose sėdi vyras su moterimi, o prie kito - dvi moterys. Šalikelėje matomi sustatyti automobiliai, tačiau dėl blogos įrašo kokybės nėra galimybių įžiūrėti ir detaliau aprašyti. Valstybiniai numeriai ar kiti skiriamieji ženklai nėra matomi. Vaizdo įrašo dešinėje kampe matomas užrašas "2018-08-21 19.00.59 DST CH10". Vaizdo įrašo trukmė 38 s. 18 įrašo sekundę matoma, kaip moteris, vilkinti šviesios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę ateina nuo automobilių parkavimo aikštelės prie staliuko, prie kurio sėdi moteris ir vyras, ir atsisėda ant kėdės prie jų stalo. Vaizdo įrašas pasibaigia. Atsidarius įrašui Nr. 2, matome (duomenys neskelbtini) picerijos lauko teritorijos dalį, kurioje sustatyti lauko staliukai su kėdėmis. Dalis stalų ir kėdžių pastatyti lauke, o kita dalis - pavėsinėje. Prie vieno staliuko sėdi 2 lankytojai, viena moteris su vyru ir šalia stovi vaikiškas vežimėlis. Pavėsinėje stovintys 2 lauko staliukai užimti, juose sėdi dvi moterys, o prie kito - vyras su 2 moterimis. Vaizdo įrašo dešinėje kampe matomas užrašas "2018-08-21 19.01.32 DST CH10". Vaizdo įrašo trukmė 1 m. 55 s. 6 vaizdo įrašo sekundę matoma, kaip iš automobilių parkavimo aikštelės į kavinę ateina moteris, vilkinti šviesios spalvos drabužiais ir rankoje laikanti kūdikį. Moteris su vaiku ant rankų prieina prie staliuko, prie kurio sėdi vyras ir dvi moterys ir atėjusioji moteris paduoda vaiką vyrui į rankas. Vyras iš karto paima vaiką ir pradeda jį kelti į viršų, po nuleidžia žemyn ir taip kelis kartus iš eilės, o moteris, padavusi vaiką vyrui, nueina į šalį ir atsisukusi į staliuko pusę stebi situaciją. 32 vaizdo įrašo sekundę moteris, vilkinti šviesios spalvos kelnes ir tamsią striukę pakyla nuo kėdės ir iš vyro rankų paima vaiką, po ko iš karto prie jų priėjusi moteris, vilkinti šviesius drabužius, vaiką paima į savo rankas ir pasitraukia šiek tiek į šalį. Po to, moteris vilkinti šviesios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę, pradeda dešine ranka smūgiuoti nuo kėdės atsistojusiam vyrui. Kiek tiksliai suduodama smūgių nesimato dėl prastos vaizdo įrašo kokybės, tačiau moteris trenkia ne mažiau kaip penkis smūgius. Po to vyras sugriebia jį mušančiai moteriai už rankų, tačiau pastaroji jį nustumia nuo savęs, dėl ko jis nugriūva ant staliuko. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nesimato, į kurias kūno vietas pataiko smūgius suduodanti moteris. Tuo metu, kai vyksta konfliktas, moteris, kuri nuo pat pradžių sėdėjo su vyru, kurį muša kita moteris, atsistojo ir nuėjo. Konfliktą tarp moters ir vyro stebi visi picerijos lankytojai, atsisukę į jų pusę nuo savo staliukų. Po konflikto prie moters ir vyro priėjo moteris, vilkinti juodais drabužiais ir žiurstu, tačiau greitai išeina. Po konflikto, 1.19 vaizdo įrašo sekundę matyti, kaip konflikto dalyviai, t.y. moteris ir vyras išeina iš kavinės teritorijos pasukdami į skirtingas puses, o moteris, laikanti ant rankų vaiką, lieka stovėti, kol pasibaigia vaizdo įrašas. Daugiau naudingos tyrimui informacijos neužfiksuota (b. l. 41-42).

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).

Kaltinamoji prisipažino, kad pamačiusi sugyventinį sėdintį kavinėje su nepažįstama moterimi, jam neatsakius, kas ji, sujaudinta tokio jo elgesio, tyčia sudavė sugyventiniui J. B. ne mažiau kaip penkis kartus, tuo sukeldama jam fizinį skausmą ir šiuos veiksmus atliko picerijoje „Focus“, matant ir girdint prie dviejų staliukų sėdėjusiems lankytojams. Fizinio skausmo sukėlimas viešoje vietoje pažeidžiant viešą tvarką ir rimtį kvalifikuojamas tik pagal BK 284 str.1 d., papildomai pagal BK 140 str.1 d. nėra kvalifikuojamas. Šiuo atveju kaltinamoji viešoje vietoje sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą esant kvalifikuojančiam požymiui – fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Šio kvalifikuojančio požymio nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis neapima, todėl kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų BK 140 str.2 d., 284 str. sutaptį. Teismų praktikoje fizinio smurto, nesant tarpasmeninių santykių, panaudojimas viešoje vietoje sprendžiant iškilusias konfliktines situacijas, prilyginamas įžūliam elgesiui, ir vertinamas viešosios tvarkos sutrikdymu, bei laikoma, kad tokie panaudoti veiksmai automatiškai sutrikdo viešą tvarką ir rimtį, kadangi kiekvienas žmogus būdamas viešoje vietoje turi teisę į saugumą jausmą, galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi, sprendžia iškilusius konfliktus pagal įstatymus ir visuomenėje vyraujančias moralės normas. Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamoji panaudodama fizinį smurtą prieš savo sugyventinį picerijoje, suprato, kad savo veiksmus atlieka viešoje vietoje, tuo pažeisdamas viešą rimtį ir tvarką. Kad ji sukėlė nukentėjusiajam - savo sugyventiniui fizinį skausmą, be jos ir nukentėjusiojo parodymų, taip pat įrodo visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tai yra, tarnybinis pranešimas (b. l. 35) daiktų apžiūros protokolas (b. l. 41-42), gydytojo įrašas ligos istorijoje (b. l. 24), kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamoji A. K. 2018-08-21 smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventiniui J. B., suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, suprato, kad savo veiksmus atlieka viešoje vietoje, suvokė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį, todėl kaltinamosios A. K. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.).

Kaltinamoji padarė du baigtinius nesunkius tyčinius nusikaltimus tiesiogine tyčia. Nusikaltimo motyvas buvo šeimyninio konflikto sprendimas, panaudojant smurtinius veiksmus. Tikslas - panaudoti smurtą prieš šeimos narį – sugyventinį, sprendžiant konfliktą dėl jo santykių su kita moterimi. Kaltinamoji anskčiau neteista (b. l. 70), administracine tvarka bausta vieną kartą už KET pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 79). Deklaravo išvykimą iš Lietuvos, gyvena Vokietijoje (b. l. 71). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. K. gyvena Vokietijoje, augina mažametį vaiką (b. l. 71). Iki tol dirbo Vokietijos įmonėje pardavėja, duomenų, kad būtų gydyta psichiatro ar būtų įrašyta į gydytojo narkologo įskaitą nėra (b. l. 53-54).

Gynyba iškėlė klausimą dėl galimybės pripažinti nusikalstamas veikas mažareikšmiškomis. Atkreiptinas dėmesys, kad menkiausias fizinės jėgos panaudojimas kito asmens atžvilgiu pažeidžia žmogaus kūno neliečiamybę ir orumą. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Fizinės prievartos panaudojimo atveju veika negali būti laikoma mažareikšme. Teisė negali atleisti nusikaltimų dėl to, kad žala yra nedidelė, bet žalos dydis yra svarbus skiriant bausmę. Vertinant aplinkybių visumą, tai, kad A. K. veiksmai buvo tyčiniai ir kryptingi (penki smūgiai, rankos apibraižymas supykus, siekiant išreikšti pyktį J. B. atžvilgiu ne tik žodžiais), o ne nedidelis, atsitiktinis fizinis kontaktas, o sprendžiant iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo (b. l. 41-42), picerijos darbuotoja buvo priėjusi prie konflikto dalyvių, lankytojai buvo atsisukę į konflikto dalyvius, remiantis kaltinamosios parodymais, buvo ir komentarų, taigi, teismas vertina, jog visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, ir vertinti A. K. veikų kaip mažareikšmiškų, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negalima.

Gynyba išreiškė poziciją, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog J. B. atliko teisei priešingus veiksmus. Kaltinamoji parodė, kad sugyventinis elgėsi amoraliai, nes gėrė kavą su nepažįstama moterimi. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kaltinamosios parodymus, nenustato nukentėjusiojo elegsyje teisei priešingų veiksmų, todėl kaltinamosios susijaudinimo nevertina kaip jos atsakomybę lenginančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už jos padarytus nusikaltimus skirtinos bausmės artimos minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui, tai yra, už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. skirtina bausmė - 51 MGL dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 284 str.1 d. padarymą skirtina bausmė - 2 mėnesiai viešųjų darbų. Kadangi yra šių nusikaltimų idealioji sutaptis, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., taikytinas bausmių apėmimas. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., kai bausmės apimamos, skirta griežtesnė bausmė (BK 42 str.) - 51 MGL dydžio bauda apima švelnesnę - 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, ir kaltinamajai paskirtina subendrinta 51 MGL dydžio bauda. Kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė 1/3 sumažintina ir skirtina 34 MGL dydžių bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

2018-08-27 A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktinis įrodymas - kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD), paliktinas saugoti byloje.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur, kuriame nurodė, jog dėl A. K. veiksmų patyrė moralinę žalą (t. 1., b. l. 25). Neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis nepagrindė.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajam J. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, kadangi jam, remiantis teisme ištirtais įrodymais, buvo kaltinamosios ne mažiau 5 kartų suduota į veidą, nagais apdraskyta kairė ranka ir dešinys skruostas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją, jam konstatuoti paviršiniai odos sužalojimai, gydymas neskirtas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama viešoje vietoje, picerijoje, stebint jos lankytojams, kas matyti pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole (b. l. 41-42), draugės akivaizdoje, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties J. B. patyrė pažeminimą. Vis tik, teismo vertinimu, šis sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-68/2014) nurodoma, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšminga aplinkybė – nukentėjusiojo nedarbingumo laikas, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. A. K. šiuo metu nedirba, augina bendrą su J. B. mažametį vaiką, gimusį 2018-02-08 (b. l. 71).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam J. B. nustatytinas vieno šimto penkiasdešimt eurų (150 Eur) atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 str. ir BK 140 str. 1-2 d., tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, 2K-648/2015).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei skirti jai 51 MGL dydžio baudą.

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje bei skirti jai 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 2 dalimi, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, subendrinti bausmes, taikant bausmių apėmimą, tai yra, skirta griežtesne 51 MGL dydžio bauda apimti švelnesnę 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, ir skirti A. K. subendrintą 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti A. K. nuteista 34 MGL (1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) metus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 straipsnis).

2018-08-27 A. K. skirtą kardomąją priemonę – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiajam J. B. priteisti vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktinį įrodymą - kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė