- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- 1-102-1201/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Nukentėjusysis
- Č. S., A. J.
- Kaltinamasis
- Č. S., A. J.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas, Mykolas Girdiušas, Margarita Šibkova
kaltinamajam/nukentėjusiajam Č. S. ir jo gynėjams/atstovams advokatui Olegui Šibkovui, advokato padėjėjai Margaritai Šibkovai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje;
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Č. S. 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00–20.00 val., šalia sklypą (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja A. J., mušė nukentėjusiąją metaliniu strypu, suduodamas jai smūgius į abi rankas, petį, kojas, veidą, nugaros ir sėdmenų sritis, taip sukeldamas A. J. fizinį skausmą bei ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais padarydamas jai nosies nugarėlės nubrozdinimus, odos nubrozdinimus galvoje, rankose, dešiniame petyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje, ir taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Šiais savo veiksmais Č. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. A. J. 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00–20.00 val., šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, laikydama rankoje metalinį tuščiavidurį vamzdį, juo sudavė nukentėjusiajam Č. S. ne mažiau kaip 4 smūgius per abi rankas ir dešinę koją, tokiu būdu viso ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais pastarajam padarydama poodines kraujosruvas rankose ir dešinėje šlaunyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis/nukentėjusysis Č. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pastaruoju metu kaimynė A. J. ėmė sakyti, kad už jos tvoros esantis sklypas priklauso jai, nors pagal jų turimus dokumentus šis sklypas yra jų, ji nenorėjo, kad jie per miškelį eitų į savo sklypą, kildavo konfliktai. 2023 m. spalio 6 d. jis vakare uždarinėjo garažą, pamatė, kad A. J. juosia apsauginę juostą 2 m atstumu nuo savo tvoros, atsisukusi ji pasakė „aš jūsų sklypą padalinau ir dabar aš čia padarysiu atitinkamai pagal geodeziją“. Pamatė valstybinėje žemėje beveik vidury kelio kas 3–4 m stovinčius tris baltus tuščiavidurius metalinius 0,8–1 m ilgio strypus. Tam, kad būtų normalus pravažiavimas automobiliams, jis ištraukė pirmąjį strypą ir numetė į jos pusę prie tvoros, norėjo ir antrą bei trečią strypą numesti, bet pamatė, kad A. J., dešinėje rankoje laikydama jo numestą strypą, eina įstrižai link jo. Jis perėjo į kitą kelio pusę link savo pirties. Prieidama prie jo A. J. pasakė „ką tu darai“ ir to strypo galu sudavė į dešinės kojos vidinę šlaunies sritį, kur iki šiol yra kraujosruva, pradėjo mojuoti strypu, sudavė per rankas, dėl ko buvo pažeisti jo rankų sąnariai, jautė skausmą apie 3 mėnesius, tepė tepalais, po šio įvykio buvo paveiktas ir psichologiškai. Atvažiavus policijai, jo ranka buvo mėlyna, ant kairės rankos buvo kraujosruva, policijos pareigūnams rodė sužalojimus, jie juos fotografavo. Pirmą smūgį jam sudavė A. J., į tai reaguodamas jis, laikydamas du strypus, taip pat sudavė jai smūgius į abi rankas, petį, kojas, tikriausiai, buvo smūgis ir į nugarą bei sėdmenų sritis. Viskas vyko labai greitai. Negali prisiminti, ar sudavė jai į veidą, gal automatiškai buvo suduotas šis smūgis. Sutinka, kad ne mažiau nei 9 trauminiais poveikiais padarė A. J. kaltinime nurodytus sužalojimus ir sutrikdė jos sveikatą. Tiksliai įvykio jis negali prisiminti dėl patirto streso, jam taip nutiko pirmą kartą gyvenime. Kai ji parodė kraujo lašus iš kairės pusės prie nosies, viskas baigėsi, ji numetė strypą ir nuėjo prie savo tvoros, tikriausiai, paskambino policijai. Jis buvo streso būsenoje, jį buvo ištikęs šokas, išėjo namo, eidamas numetė strypus prie savo tvoros. Konflikto vietoje jokių liudytojų nebuvo, A. J. dukros taip pat nebuvo. Sutuoktinė iš namų matė, kas įvyko, nuėjusi pas A. J. paklausė, kas nutiko, ji atsakė, kad ilgai laukė to momento ir dabar jis „supus kalėjime“. Su A. J. susitaikė, žalą jai atlygino, jokių pretenzijų jai neturi, prašo bylą nutraukti.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo/nukentėjusiojo Č. S. gynėjas/atstovas advokatas Olegas Šibkovas pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaizdas nuo kelio iki Č. S. namų, vaizdas iš jo namų, vaizdas su atstumu nuo įvykio vietos iki liudytojo V. B. namų, vienoje iš nuotraukų Č. S. pažymėjo konflikto vietą, nurodė, kad eglė matomumui pro jo namo langą netrukdo (t. 5, b. l. 37–43).
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji/nukentėjusioji A. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jau 12 metų yra kaimyno persekiojama, taip pat praeityje buvo jo sumušta, bet tąkart ją apgynė, jų santykiai blogi, kaimynas yra „užkariavęs“ valstybinę žemę, jam viskas netinka, ji yra engiama kaip kitatautė ir t. t.. 2023 m. rugsėjo 6 d., po 20.00 val., su dukra ėjo pasivaikščioti, grįžtant praėjo pro savo teritoriją, pamatė vėl įlenktą tinklinę tvorą. Jau ne pirmas kartas, kai atvažiuojantys dideli automobiliai sugadina jos tvorą. Iš namų pasiėmė kelis metalinius surūdijusius tuščiavidurius strypus, juostą ir nuėjo aptverti. Du strypus įbedė apie 30 cm atstumu nuo savo tvoros ir tiesė juostą. Tai darė ne kaimyno teritorijoje. Nutiesus vieną juostelę, išgirdo „ką tu čia darai“, matyt, kaimynas eilinį kartą pro langą pamatė, kad ji darbuojasi, ir atbėgo, ištraukė du strypus, užbėgo į priekį ir kiekvienoje rankoje laikydamas po strypą pradėjo prieš ją „špaguotis“, smūgiavo jai į galvą, ji kažkiek dengėsi, kliuvo į ranką (laukia rankos operacija), petį, šlaunį, jautė smūgius ir kumščiu. Neskaičiavo, kiek smūgių jai sudavė, gal 10. Ant kairės rankos liko randai, dešinio peties raumuo buvo praplėštas, prie stuburo buvo nubrozdinimai, galvoje – didžiulė žaizda, prakirto lūpą, nosį kairėje pusėje, reikėjo siūti, stipriai kraujavo. Ji nusisukusi bėgo link savo vartų, bėgdama taip pat gavo smūgius. Tiksliai neprisimena, ar pati sudavė Č. S. smūgius per abi rankas ir į dešinę koją, bet sutinka, kad viskas galėjo būti taip, kaip nurodyta jai pareikštame kaltinime, sutinka, kad sudavė Č. S. ne mažiau kaip 4 smūgius tuščiaviduriu vamzdžiu. Konflikto eigos ji gali tiksliai neprisiminti dėl patirto streso, įtampos, šoko. Pasakė mažametei dukrai, kuri matė, kaip ją sumušė, kad neštų telefoną, dukra jį padavė, kaimynas tuo metu dingo. Spėjo išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, prieš tai paskambino kaimynei, pasakė, kad ją sumušė kaimynas ir paprašė, kad ateitų. Jautė, kad karšta ir „atsijungs“, kaimynė ją rado praradusią sąmonę, laikė ledą pridėjusi jai prie galvos, atsibudo, kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri ją nuvežė į ligoninę. Kaimynė ją nufotografavo, kai atvyko greitoji medicinos pagalba (t. 4, b. l. 33). Visa tai vyko apie 20.30 val. Po įvykio su taksi grįžo iš ligoninės, visą savaitę negalėjo vairuoti, su taksi vežiojo dukrą į mokyklą, pati važiavo į darbą, tačiau neturi tai įrodančių dokumentų, taksi skambindavo telefonu. Jos drabužiai buvo sudraskyti, jų vertę nustatė pagal rinkos kainą, gėrė raminamuosius vaistus, vaistus nuo skausmo, neišsaugojo jų pirkimo kvitų. Buvo didžiulis randas, konsultavosi su gydytoju plastinės chirurgijos centre Nemenčinės plente, sakė, kad reikės plastinės operacijos, kuri kainuoja 5 000 Eur, tačiau neturi dokumentų dėl tokios operacijos reikalingumo. Po įvykio patyrė baisius išgyvenimus, labai svaigo galva, buvo sunku dirbti pedagoginį darbą, buvo matomi sužalojimai ant galvos, nosies, rankų, skaudėjo raumenis, tačiau negalėjo būti nedarbinga, nes turi vaiką ir įsipareigojimus. Dukra taip pat labai išgyveno dėl įvykio, dabar bijo išeiti į kiemą, iki šiol turi ją migdyti, būti su ja, geria vaistus, todėl ieškinio sumą paskaičiavo visa tai įvertinus. Su Č. S. susitaikė, jai žala yra atlyginta, jokių pretenzijų jam neturi, prašo bylą nutraukti.
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios/nukentėjusiosios A. J. gynėjas/atstovas advokatas Mykolas Girdiušas pateikė įvykio vietoje darytas nuotraukas, kuriose matyti A. J. padaryti sužalojimai (t. 4, b. l. 33–36), taip pat po įvykio iš jos sklypo nuo jos tvoros palipus ant kopėčių darytas įvykio vietos nuotraukas, kur A. J. pažymėjo konflikto vietą (prie vartų, truputį žemiau) ir nurodė, kad didžiulė eglė užstoja vaizdą pro Č. S. langą, todėl O. S. negalėjo nieko matyti (t. 5, b. l. 32–36).
5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. S. parodė, kad Č. S. yra jos sutuoktinis, o A. J. – kaimynė. Sėdėjo namie pirmame aukšte prie nepilnai atidaryto lango ir matė, kaip apie 19.00 val. jos sutuoktinis nuėjo uždarinėti garažą ir pamatė A. J., kuri statė tris baltus strypus ir rišo juostą važiuojamojoje kelio dalyje. Juostą kaimynė rišo jau ne pirmą kartą. Tai nuo jos buvo apie 3–5 m atstumu, viskas labai gerai matėsi, matomumo niekas neribojo, tamsu nebuvo. Č. S. priėjo, ištraukė vieną strypą ir numetė prie kaimynės tvoros, tuomet dešine ranka paėmė du likusius strypus. Tuo momentu A. J. pakėlė strypą, buvusį prie tvoros, ir nuėjo įstrižai link Č. S. su ištiesta ranka, joje buvo strypas. Kažkuriuo momentu ji užsimojo tuo strypu ir pradėjo mosikuoti, sudavė jam į koją, iki šiol yra žymė apie 15 cm žemiau kirkšnies. Jis sudavė vienoje rankoje laikytais dviem strypais į jos laikomą strypą, atsimušinėjo, gynėsi ir tas strypas atšoko galbūt jai į veidą, į galvą. To nematė. Matė A. J. smūgiuojant du kartus. A. J. stovėjo veidu į jos sutuoktinį, o šis – veidu į ją (liudytoją). Ji matė A. J. šoną. Viskas truko gal 5–6 min. Tuomet ji išėjo į lauką, o Č. S. jau ėjo namo, numetė du strypus prie jų tvoros. Ji nuėjo pas A. J., kuri sėdėjo prie tvoros su telefonu rankose, dešinėje pusėje prie nosies buvo šiek tiek kraujo. Klausė, kas nutiko, kaip viskas įvyko. A. J. pasakė „aš seniai laukiau šio momento, dabar jis supus kalėjime“. Klausė gal jai padėti, tačiau A. J. pasakė, kad ji išeitų. Bendravo su ja gal 10 min., tuomet išėjo ir vėl atsisėdo prie praverto lango. Įvykio vietoje daugiau nieko nebuvo, A. J. dukros nematė, vartai buvo uždaryti. Atėjo kita kaimynė, matė, kad ji atnešė vandens, A. J. tuo metu sėdėjo. Gal po 5–7 min. nuo kaimynės atėjimo panašiu metu atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. A. J. iki tol sėdėjo, o kai tik važiavo greitoji medicinos pagalba, atsigulė ant žemės. Paskui policijos pareigūnai atėjo pas juos į namus. Jie pareigūnams parodė Č. S. ranką, ji buvo sužalota, šiek tiek patinusi, bet nebuvo mėlynės, ji atsirado tik kitą dieną. Pareigūnai nufotografavo ranką. Kitą dieną Č. S. pamatė, kad visa kairė ranka sužalota ir padurta koja. Pirmą dieną dėl streso to nepastebėjo, todėl pareigūnams nerodė. Č. S. buvo poliklinikoje dėl kojos ir rankos, kraujosruvas ant sutuoktinio kūno matė gal dvi savaites po įvykio. A. J. nenori, kad jie eitų per valstybinį mišką į savo sklypą, kuris yra už jos sklypo, dėl to konfliktas vyksta ir iki šiol.
6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., paskambino kaimynė A. J., nuo kurios gyvena „per kelią“, ir pasakė, kad gelbėtų, kad ją sumušė kaimynas Č., jai bloga, kad yra prie tvoros, prašė ateiti. Išsigando, paėmė puodelį vandens, po 10 min. nubėgo, kaimynę rado gulinčią už tvoros, ant galvos ir ant nosies, taip pat ant jos rankovių matė kraują, davė atsigerti, ji šiek tiek atsigavo, sakė, kad svaigsta galva. Atsinešė ledukų jai pridėti prie galvos. Kaimynė atsigulė ant žolės, kaip ir prarado sąmonę. Matė prie kaimynės tvoros gulėjusius strypus. A. J. dukros R. įvykio vietoje nematė. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija, kaimynė sakė, kad jai reikalinga pagalba, bet kad jos dukra yra neįgali, todėl negali jos palikti, todėl pareigūnei paprašius ji sutiko pabūti su dukra R., mergaitė tuo metu buvo namuose, buvo išsigandusi, kad su ja yra ji, o ne mama, kalbėjosi su sese telefonu, užsiminė apie kraują. Prabuvo pas kaimynę namuose iki 23.30 val., kol sulaukė kaimynės su dukra grįžtant po apžiūros. Kaip A. J. atrodė grįžusi, nežiūrėjo. Po to A. J. pasakojo, kad ją kaimynas užpuolė, kai už tvoros kalė kuoliukus, ji žino, kad tarp jų yra pykčiai, kaimynė nuolat skundžiasi, kad ją persekioja, bet ji jų konfliktų nėra mačiusi, nežino, kaip yra iš tikrųjų, pati su Č. S. ir jo šeima nebendrauja ir konfliktų neturi. Įvykio metu nuotraukų nedarė, buvo be telefono.
7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad kaimynai ilgus metus nesutaria, dar kai A. J. turėjo sutuoktinį, ją sekdavo, stebėdavo pro langus, yra girdėjęs daug istorijų. Jis su A. J. bendrauja daugiau nei su Č. S.. Dėl šio įvykio – viskas vyko prieš pusantrų ar dvejus metus, pavasarį, vidurdienį, apie 11.00–12.00 val. Iš pradžių neatkreipė dėmesio, kad kaimynai pykstasi, nes tai yra įprastas dalykas. Išvažinėdamas automobiliu iš savo kiemo pamatė, kad prie A. J. vartų, kurie yra į jo gyvenamosios vietos pusę, Č. S. smogė jai tamsiu, juodu, metaliniu strypu, kurį laikė turbūt dešinėje rankoje, nematė, ar pataikė, bet ji pradėjo šaukti ir verkti. Iš jo kiemo matosi A. J. kiemas. Nematė, kad A. J. kažką laikytų rankoje ar trenktų. Viskas vyko jo automobilio dešinėje, buvo 20–30 m atstumu nuo jų. Išlipo iš automobilio. Č. S. iš karto per miškelį į kairę pusę pabėgo link namų, o A. J. buvo panikoje, verkė, jos dukra R., stovėdama prie vartų, kurie buvo atidaryti, taip pat verkė, šaukė. A. J. ant veido bėgo kraujas, daugiau sužalojimų nematė. Klausė jos, ar viskas gerai, ji pasakė „skambinkit policijai“, tada pamatė, kad ji pati pradėjo skambinti, nežino, iš kur pas A. J. atsirado telefonas, gal R. padavė. Nei viename Č. S. namo lange tuo metu nieko nematė. Pagalvojo tegul aiškinasi patys ir įsėdęs į automobilį išvažiavo, skubėjo, nenorėjo kištis į tą reikalą, tuo metu gal į darbą važiavo, galėjo važiuoti detalę nupirkti ar automobilį pardavinėti. Kitomis dienomis kalbėjosi su A. J. apie konfliktą, nes matėsi, kad ji yra sudaužyta.
8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Č. parodė kad yra A. J. dukra. Dabar tuo adresu negyvena, anksčiau gyveno, su kaimynais nuo pat pradžių vyko konfliktai, buvo sudaužytas šuo, nes lojo, kaimynai skundėsi, kad pienių pūkai skrenda į kiemą, kad tvora ne tokio aukščio, kad per jos gimtadienį atvažiavo per daug automobilių ir pan. Įvykio nematė, bet tą dieną darbe, apie 20.00 val., pamatė daug praleistų skambučių, nesuprato, kas vyksta, gavo kaimynės L. B. dukros žinutę „tavo mama yra sumušta, kaimynas ją sumušė“ ir atsiųstą nuotrauką, ten mama buvo kruvina. Skambino mamai, bet ji neatsiliepė, paskambinus kitu nežinomu numeriu, atsiliepė policija, pareigūnai pasakė, kad yra įvykio vietoje, o A. J. – ligoninėje. Viską metusi važiavo į mamos namus pas nepilnametę sesę, kuri buvo su kaimyne, pareigūnų jau nebebuvo. Pas mamą namuose buvo gal po 40 min. ar 1 val. nuo skambučio. Išleido kaimynę namo ir visą vakarą ramino sesę, kuri matė konfliktą pro virtuvės langą, išgyveno, kad mamos nėra, kad mamą mušė dėdė ir bėgo kraujas. Sesė turi negalią, ji kiekvieną emociją išgyvena trigubai. Prisiskambino mamai, mama buvo šoke, sakė, kad ją pagrobė, pagalvojo, kad ji neteko sąmonės. A. J. grįžo naktį, apie 01.00–01.30 val., taksi, kaimynė to nematė, mamai buvo uždėti tvarsčiai ant rankos, nosies, drabužiai buvo kruvini, atrodė baisiai. Mama pasakojo, kad vaikščiojo po kiemą, prie tvoros buvo įsmeigti kuoliukai, žodinio konflikto su kaimynu metu jis stvėrė tuos kuoliukus ir ne vieną kartą jai trenkė. Mama nepasakojo, ar ji kažkokiais veiksmais gynėsi. Ji pati matė du metalinius sidabro spalvos strypus. Po įvykio mama nedirbo, bijojo vairuoti, savaitę–pusantros važiavo taksi arba ji ją vežiojo, sakė, kad tirpsta rankos, tirpsta kažkas galvoje, skauda, dėl šių priežasčių ėjo pas gydytojus. Ant nosies mamai liko randas, darželyje reikėjo paaiškinti vaikų tėvams, kas nutiko. R. yra jautrus vaikas, prisirišusi prie mamos, todėl A. J. kur nors išvažiuojant bijo, kad mamai kažkas atsitiks, jaučia stresą, naktimis po įvykio miega pas mamą.
9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. A. parodė, kad prisimena konfliktą tarp kaimynų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavo tarnybiniu automobiliu per 20 min. nuo iškvietimo, buvo dviese, atvykę turėjo įjungtas kūno kameras, rado gulinčią ant žemės moterį (dabar ją atpažįsta kaip A. J.), ant jos veido, galvos srityje buvo kraujas, moteris pasakojo, kad kaimynas (nurodė, iš kurio namo) su strypu, kuriuos ji dėliojo, jai sudavė. Ėjo pas kaimyną į namus. Tuo metu sužalojimų ant Č. S. kūno nematė, negali atsakyti, ar jis skundėsi A. J. padarytais sužalojimais, ar turėjo pretenzijų. Kaimynas papasakojo apie ilgalaikį konfliktą dėl žemių, kad susipyko dėl strypų, nes moteris kišo juos į žemę riboms pažymėti, aiškino, kad ji susižalojo pati, išprovokavo iškvietimą. Buvo dar jo sutuoktinė. Atvykę medikai moterį pristatė į gydymo įstaigą, sakė, kad jai nėra nieko rimto, tik nubrozdinimas. Skambino moters dukrai, kad atvyktų prižiūrėti nepilnamečio vaiko. Įvykio vietą fotografavo, užfiksavo vienintelį prie moters gulėjusį strypą, fotografavo ir vyro ranką. Tarnybinio pranešimo nerašė dėl patirties stokos.
10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad moteris kvietė policiją, nes ją metaliniu strypu sumušė kaimynas. Atvažiavo į įvykio vietą, dar buvo šviesoka, visą laiką buvo įjungtos kūno kameros. Moteris pasakojo, kad kažką darė lauke, atėjo kaimynas, įvyko konfliktas dėl žemės sklypo, jis čiupo strypą ir ją mušė. Neprisimena, kiek strypų buvo įvykio vietoje, jų buvo ne vienas, keli buvo įsmeigti, o keli – ištraukti gulėjo ant žemės, jais moteris žymėjo žemės ribą. Ant moters galvos buvo kraujas, iškvietė medikus, kurie pasakė, kad tai yra nubrozdinimai ir išsivežė ją į Lazdynų ligoninę. Jie susisiekė su moters dukra, nes buvo likusi nepilnametė dukra, nuėjo bendrauti su kaimynu į jo namus, buvo jo sutuoktinė, sakė, kad konfliktas vyksta dėl žemės, turės pretenzijų A. J., neprisimena, kuo kaimynas skundėsi. Asmeniškai jis nefotografavo, neprisimena, ar kolegė darė nuotraukas, ar rašė tarnybinį pranešimą. Iškvietimo kortelę pildo ne jie, iškvietimą gauna Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) budėtojai, gautą pirminę informaciją perduoda Vyriausiajam policijos komisariatui, jie kortelę tik papildo.
11. 2023 m. rugsėjo 8 d. įvykio kortelė (ROIK 0123000536261), iš kurios matyti, kad Č. S. pranešė apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00 val., kaimynė A. J. neteisėtai įkalė metalinius vamzdžius ant bendro kelio ir pradėjo tarp jų rišti juostą. Tokiais veiksmais ji norėjo apriboti jo vienintelį privažiavimą prie savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat pravažiavimą kitiems kaimynams. Paklausus, ką ji daro, atsakė, kad žymi savo sklypo ribas pagal geodezinius matavimus, o paklausus, kaip jiems privažiuoti prie savo sklypų, pasakė platinti bendro naudojimo kelią į kitą pusę. Jis pasakė, kad ji elgiasi neteisėtai ir ištraukė jos įkaltus vamzdžius – pirmą numetė prie kelio, o kitus du dar laikė rankoje. Pamatė, kad A. J. supyko, paėmė jo numestą vamzdį ir grasindama užpuolė jį, mušdama tuo vamzdžiu – kelis kartus smūgiavo per abi rankas, vieną kartą pataikė į dešinę koją. Jis pradėjo gintis, atmušdamas smūgius rankose laikomais vamzdžiais. Staiga ji nurimo ir pasakė, kad bėga kraujas. Jis nuėjo namo. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Policija jį apklausė ir nufotografavo jo sumuštą ranką. Savo veiksmais A. J. sukėlė jam fizinį skausmą, traumavo dešinę ranką (ištinusi, mėlynė, nubrozdinta), mėlynė ant dešinės kojos. Pro langą įvykį matė jo sutuoktinė O. S. (t. 1, b. l. 11).
12. 2023 m. rugsėjo 12 d. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad A. J. pareiškė, jog 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., kaimynas Č. S. lauke, prie jos tvoros, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pasiėmęs į abi rankas du metalinius strypus, ne mažiau 10 kartų sudavė jai į abi rankas, petį, kojas, veidą, nosį. Bandant išvengti smūgių, ji bėgo tolyn, tačiau Č. S. vijosi ir toliau smūgiavo į skirtingas kūno vietas ne mažiau 10 kartų. Po šių Č. S. veiksmų pajuto fizinį skausmą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai (t. 1, b. l. 71–75, t. 3, b. l. 10–18).
13. 2023 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Pakilus į įkalnę tiesiai matyti gyvenamieji namai, dešinėje pusėje – teritorija, kurią juosia tvora, ties tvoros viduriu matyti kabanti baltos spalvos juosta, kuri tęsiasi iki tvoros pabaigos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matyti pieva, šalia yra vartai, vedantys į gyvenamojo namo teritoriją, prie vartų matyti, be kita ko, baltos spalvos juosta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (t. 3, b. l. 19–23).
14. 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, pavadinimu „2023_09_06_20-19-50_37067474312“. Garso įraše girdėti pokalbis tarp BPC darbuotojos ir pranešėjos A. J., kuri nurodo, kad (duomenys neskelbtini), kuo skubiau reikalinga greitoji medicinos pagalba ir policija, nes kaimynas sumušė su metaliniais strypais, stipriai kraujuoja žaizdos (t. 1, b. l. 84–85, t. 3, b. l. 86–87).
15. 2023 m. lapkričio 13–14 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:
15.1. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230906-203818UTC+0300“, matyti tamsus paros metas, pareigūnai bendrauja su moterimi (kaip nustatyta, A. J.), kuri guli ant žemės, ji paaiškina, kad ją kaimynas Č. visur persekioja, ji norėjo užtverti tvorą, nes nuvažinėjo jos takelį, gali į tvorą atsitrenkti, jai metaliniu strypu (sudavė). Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bendrauja su A. J., įvykio vietoje yra ir kaimynė;
15.2. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230906-205409UTC+0300, matyti pareigūnai, einantys link gyvenamojo namo, pabeldžia į duris, jas atidaro senyvo amžiaus vyras (kaip nustatyta, Č. S.), name yra moteris (kaip nustatyta, O. S.). Č. S. paaiškina, kad uždarė garažą, pamatė, kad A. J. pastatė tris strypus, kabino juostelę ir pasakė, kad bus jos teritorija. Jis visus tris strypus išmetė, A. J. paėmė vieną strypą, jis – likusius, A. J. strypu jam trenkė per ranką, gal strypas atšoko, bet jis A. J. tikrai netrenkė. O. S. paaiškina, kad konfliktą stebėjo pro langą, buvo priėjusi prie A. J., kuri sėdėjo, o po to atsigulė, norėjo padėti, nesuprato, iš kur pas ją kraujas – iš nosies ar galvos, gal A. J. užsimodama strypu pati sau trenkė (t. 1, b. l. 82–83, t. 3, b. l. 88–90).
16. 2024 m. balandžio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad Č. S. įvykio vietoje patikslino savo duotus parodymus apie 2023 m. rugsėjo 6 d. įvykį. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), Č. S. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. uždarinėjo šalia jo gyvenamosios vietos esantį garažą (nuotrauka Nr. 8), kai išėjęs į lauką pamatė, kad kaimynė A. J. ant bendro naudojimo keliuko yra sukalusi šviesios spalvos strypelius ir ketina tempti šviesios spalvos juostą (nuotraukos Nr. 3, 4, 5, 7). Priėjęs prie strypų pradėjo juos traukti ir mesti ant žemės šalia jos sklypo (nuotrauka Nr. 6). Č. S. atsisukęs pamatė, kad A. J. puola jį su nuo žemės pakeltu sulinkusiu strypu, tuo metu jis rankoje laikė du kitus išrautus lygius strypus, kuriais gynėsi (nuotrauka Nr. 2). Šį įvykį pro gyvenamojo namo langą matė sutuoktinė O. S. (nuotraukos Nr. 11, 12, 13). Č. S. nurodo vietą, kur A. J. sėdėjo ir laukė specialiųjų tarnybų (nuotrauka Nr. 9), parodo tris metalinius tuščiavidurius strypus (nuotrauka Nr. 14) (t. 1, b. l. 41–53).
17. 2024 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti metaliniai strypai, paimti 2024 m. balandžio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Strypai yra metaliniai, šviesios spalvos, tuščiaviduriai, pažeisti korozijos. Strypo Nr. 1 ilgis – 955 mm, skersmuo – 25 mm; strypo Nr. 2 ilgis – 1060 mm, skersmuo – 20 mm; strypo Nr. 3 ilgis – 940 mm, skersmuo – 25 mm, yra sulinkęs ties 1/3 savo ilgio (t. 1, b. l. 54–59).
18. 2024 m. gegužės 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. J. el. paštu pateikė, be kita ko, įvykio metu patirtų sužalojimų nuotraukas (t. 1, b. l. 143–144, 147).
19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. G 2831/2023(01), iš kurios matyti, kad, vadovaujantis Č. S. apžiūros duomenimis, jam padarytos poodinės kraujosruvos rankose ir dešinėje šlaunyje kietu buku (kietais bukais) daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. rugsėjo 6 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 26, t. 3, b. l. 147).
20. VTMT Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. specialisto išvada Nr. pG 1188/2024(01), iš kurios matyti, kad, vadovaujantis pateiktais Č. S. medicininiais dokumentais, jam padarytos poodinės kraujosruvos rankose ir dešinėje šlaunyje kietu buku (kietais bukais) daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. rugsėjo 6 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 34–35).
21. VTMT Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. raštas Nr. (1.11)SD-01-500 dėl specialisto išvados Nr. pG 1188/2024(01) patikslinimo, kuriame nurodoma, kad Č. S. konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos rankose ir dešinėje šlaunyje – padaryti keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 36).
22. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. P. savo išvadą palaikė. Paaiškino, kad apžiūrėjo Č. S. jam atėjus savo noru, paskui – pagal užduotį. Tiriamasis sakė, kad kaimynė A. J. metaliniu vamzdžiu sudavė į rankas ir dešinę šlaunį. Visi sužalojimai gali būti padaryti ginantis nuo smūgių, keliais smūgiais galėjo pataikyti į tą pačią vietą. Duriant strypu į šlaunį sužalojimas negalėjo susiformuoti, turėtų būti nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sau šių sužalojimų strypais jis negalėjo pasidaryti. Tikėtina, kad jie susiformavo nuo smūgių. Neatmetama versija, kad ranka jis galėjo atsitrenkti į kitą žmogų, bet toje pačioje vietoje yra suduota ir pailgu, buku daiktu, palikusiu pailgą 12x8 kraujosruvą. Trenkdamas kitam asmeniui strypu, jis galėjo atsitrenkti į kito asmens laikomą tokį patį strypą. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Kiekvienas žmogus yra individualus, pas vienus kraujosruvos atsiranda per 3 paras, pas kitus – per 6–8 paras, jų spalva taip pat keičiasi individualiai. Teoriškai kraujosruvos pagal spalvą ir lokalizaciją pilnai atitinka įvykio laiką, gelsvos ir žalsvos kraujosruvos gali atsirasti nuo 3–4 iki 10–14 parų intervale. Dinaminis poveikis ir apsirengimas lėmė tai, kad tuo pačiu daiktu padaryti skirtingi sužalojimai, tačiau visi sužalojimai yra vienodi, padaryti tuo pačiu laiku. Č. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jam ant šlaunies yra likusi pigmentinė dėmė, bet tai tikrai nekeičia kvalifikacijos. Gydytojai medicininiuose dokumentuose rašo diagnozę, o diagnozė nėra sužalojimas. Sužalojimas turi pagrįsti diagnozę. Pavyzdžiui, asmens sumušimas: kraujosruva. Gydytojai parašo diagnozę ir nerašo sužalojimų. Tai reiškia, kad ten sužalojimų nebuvo.
23. VTMT Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvada Nr. G 2878/2023 (01), iš kurios matyti, kad, vadovaujantis A. J. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, jai nustatyti odos nubrozdinimai galvoje, rankose, dešiniame petyje, dešinėje kojoje ir poodinė kraujosruva dešinėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, mažai tikėtina, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimų padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 80–81, t. 3, b. l. 44–45).
Žemesnės instancijos teismas
24. Teisiamojo posėdžio metu specialistas S. L. savo išvadą palaikė. Paaiškino, kad sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu, į šį klausimą atsakyti nėra galimybės. Sužalojimai gali būti įvairūs, metro ilgio metaliniu vamzdžiu galima suduoti ir iš priekio, ir iš galo, ir iš šono. Nugaros apatinės dalies ir dubens, juosmens sumušimų išvadoje nėra, tai yra medicininių dokumentų duomenys. Tyrimas atliktas iš medicininių dokumentų, taip pat apžiūrėjus nukentėjusiąją. Apžiūros metu tokie sužalojimai nenustatyti, o medicininiuose dokumentuose paminėti sumušimai negali būti įvertinti. Išoriškai galima matyti tik trijų rūšių sužalojimus – kraujosruvas, nubrozdinimus ir žaizdas, o sumušimas nėra objektyvi ir apibrėžta sąvoka, todėl į išvadą nebuvo įtraukta. Sužalojimai gali atsirasti tiek ginantis nuo smūgių, tiek juos suduodant. Specialisto išvada nepaneigia, kad nukentėjusioji smūgius gavo nusisukusi nuo užpuoliko. „Nugriuvus ir atsitrenkus“ reiškia, kad dėl vieno veiksmo nugriuvus ir atsitrenkus tiek į kietus, bukus daiktus, tiek į plokštumas sužalojimų negalima pasidaryti, nes jie yra skirtingose kūno plokštumose. Neatmetama galimybė, kad dalis sužalojimų buvo padaryti ir griūnant, tačiau duomenų, kad buvo griuvinėjama nėra. Nuo to paties daikto gali susiformuoti kraujosruva, bet gali formuotis ir nubrozdinimas. Nubrozdinimai formuojasi, kai veikia kietas, bukas daiktas ir šlities (praslydimo) jėga.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
25. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
26. Pirmiausia, pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai nustatyti nusikalstamų veikų padarymo laiko, skirtingi duomenys liudija skirtingą laiką, tačiau iš šių duomenų visumos galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad konfliktas tarp Č. S. ir A. J. įvyko 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00–20.00 val., todėl tikslintinas abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikas, jį suvienodinant, nes akivaizdu, kad abi veikos buvo padarytos tuo pačiu metu.
27. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad Č. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su A. J. metu mušė ją metaliniu strypu, suduodamas smūgius į abi rankas, petį, kojas, veidą, nugaros ir sėdmenų sritis, taip sukeldamas A. J. fizinį skausmą bei ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais padarydamas jai nosies nugarėlės nubrozdinimus, odos nubrozdinimus galvoje, rankose (kaltinime nurodoma „rankoje“, tačiau ši nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė tikslintina, apie ką proceso dalyviai buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu), dešiniame petyje, dešinėje kojoje, poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje, t. y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamasis Č. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaimyne A. J. juos sieja ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, šįkart pamatęs, kad ji viduryje bendro kelio smeigia tris baltus tuščiavidurius metalinius strypus ir tiesia juostą, šiuos strypus ištraukė, siekdamas atlaisvinti pravažiavimą automobiliams, kaltinamasis pripažino, kad kilus žodiniam konfliktui jis, rankoje laikydamas du iš šių strypų, sudavė daugybinius kaltinime nurodytus smūgius į įvairias nukentėjusiosios A. J. kūno vietas – į abi rankas, petį, kojas, tikriausiai, ir į nugarą bei sėdmenų sritis, veidą, sutiko, kad jo smūgiai galėjo sukelti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus. Kaltinamojo Č. S. teigimu, dėl patirto streso jis tiksliai neprisimena konflikto eigos, todėl tiksliai negali nurodyti ir suduotų smūgių. Apklausta teisme nukentėjusioji A. J. patvirtino, kad su kaimynu Č. S. yra susiklostę ilgalaikiai įtempti santykiai, detalizuodama nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė, kad tą dieną po 20.00 val. kaltinamasis, paėmęs du metalinius strypus, pačios įsmeigtus į žemę, smūgiavo jai į galvą, bandant dengtis nuo šių smūgių, jai kliuvo į ranką, petį, šlaunį, buvo suduota apie 10 smūgių, ant kairės rankos liko randai, dešinio peties raumuo buvo praplėštas, prie stuburo buvo nubrozdinimai, galvoje – didžiulė žaizda, prakirsta lūpą ir nosis kairėje pusėje. Savo pareiškime nukentėjusioji taip pat nurodė, kad žodinio konflikto metu pasiėmęs į abi rankas du metalinius strypus Č. S. ne mažiau 10 kartų sudavė jai į abi rankas, petį, kojas, veidą, nosį, bandant išvengti smūgių, ji bėgo tolyn, tačiau Č. S. ją vijosi ir toliau smūgiavo į skirtingas kūno vietas ne mažiau 10 kartų, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Liudytoja kaimynė O. S. patvirtino, kad 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00 val., pro pravertą namų langą pamatė, kad tarp Č. S. ir A. J. įvyko konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą su metaliniais strypais, išėjusi į lauką pamatė savo sutuoktinį, kuris numetė strypus prie tvoros, matė ir kraujo pėdsakus ant A. J. veido. Liudytoja kita kaimynė L. B. nurodė įvykio dieną apie 20.30 val. sulaukusi A. J. skambučio, kad ją sumušė kaimynas Č. S., kad jai bloga, ji rado A. J. gulinčią prie tvoros, ant jos drabužių ir galvos bei veido buvo kraujo pėdsakai, skundėsi galvos svaigimu, po įvykio A. J. pasakojo, kad ją kaimynas užpuolė, kai už tvoros kalė kuoliukus, liudytoja ir pati juos matė įvykio vietoje prie A. J. tvoros. Nukentėjusiosios dukra liudytoja K. Č. nurodė įvykio dieną gavusi liudytojos L. B. dukros pranešimą, kad mama buvo sumušta kaimyno, o po vidurnakčio mama grįžo iš ligoninės sutvarstyta ranka, nosimi, kruvinais drabužiais ir papasakojo, kad žodinio konflikto su kaimynu metu jis stvėrė į žemę įsmeigtus kuoliukus ir ne vieną kartą jai trenkė, liudytoja pati matė tuos du metalinius strypus. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad A. J. kvietė policiją, nes buvo metaliniu strypu sumušta kaimyno, kilus konfliktui dėl žemės sklypo, patvirtino, kad ant moters galvos buvo matyti kraujas, o greitoji medicinos pagalba išvežė ją į ligoninę. Tai, kad Č. S. sumušė A. J., ji nurodė ir skambučio BPC metu, analogiški nukentėjusiosios paaiškinimai fiksuoti ir pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše („PSS-20230906-203818UTC+0300“), sužalojimų padarymo įrankiai užfiksuoti daiktų apžiūros protokole, o nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – jos pateiktose nuotraukose. Konflikto kilimo vieta buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, tos vietos nuotraukas pateikė ir A. J. bei Č. S.. Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, o specialisto išvada Nr. G 2878/2023 (01) patvirtina, kad A. J. buvo nustatyti ir odos nubrozdinimai galvoje, rankose, dešiniame petyje, dešinėje kojoje ir poodinė kraujosruva dešinėje kojoje, t. y. sužalojimai, padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, šią savo išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistas S. L.. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis Č. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
28. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, taip pat patvirtina, kad A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su Č. S. metu, laikydama rankoje metalinį tuščiavidurį vamzdį, juo sudavė Č. S. ne mažiau kaip 4 smūgius per abi rankas ir dešinę koją, tokiu būdu ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais jam padarydama poodines kraujosruvas rankose ir dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji šiuos savo neteisėtus veiksmus pripažino, sutiko, kad kaimynui padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Šiuo atveju nukentėjusysis Č. S. nurodė, kad įvykio dieną, kaltinamajai įsmeigus į žemę tris tuščiavidurius metalinius strypus, dėl ko neturėtų galimybės pravažiuoti automobiliai, jis juos ištraukė ir vieną iš jų numetė prie jos tvoros, o A. J. jį pakėlė ir ėmė juo mosikuoti, sudavė jam į dešinės kojos vidinę šlaunies sritį bei per rankas. Analogiškas nukentėjusiojo pasakojimas užfiksuotas ir įvykio kortelėje. Parodymų patikrinimo vietoje metu Č. S. nuosekliai nurodė 2023 m. rugsėjo 6 d. įvykio eigą, strypų sukalimo į žemę bei konflikto kilimo vietą, parodė ir metalinius strypus. Konflikto kilimo vieta buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, tos vietos nuotraukas pateikė ir A. J. bei Č. S.. Nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja O. S. patvirtino 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 19.00 val., pro savo gyvenamojo namo langą mačiusi konfliktą, kurio metu A. J. strypu sudavė jos sutuoktiniui į koją, matė ją smūgiuojant bent du kartus, po įvykio matė sužalojimus ir ant Č. S. rankos, ji buvo patinusi, vėliau ant rankos ir kojos atsirado kraujosruvos. Byloje esančiame vaizdo įraše „PSS-20230906-205409UTC+0300“ matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams Č. S. taip pat analogiškai paaiškina kilusią situaciją, nurodo, jog A. J. strypu jam trenkė per ranką, rodo ją pareigūnams, policijos pareigūnė ją nufotografuoja. Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – aptariami metaliniai strypai. Iš specialisto išvadų Nr. G 2831/2023(01), Nr. pG 1188/2024(01) bei rašto dėl specialisto išvados Nr. pG 1188/2024(01) patikslinimo matyti, kad Č. S. keturiais trauminiais poveikiais buvo padarytos poodinės kraujosruvos rankose ir dešinėje šlaunyje, o šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokias savo išvadas specialistas J. P. patvirtino ir teisme. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
29. Tiek Č. S., tiek A. J. nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine tyčia – esant konfliktiškiems tarpusavio santykiams, nagrinėjamu atveju kilus žodiniam konfliktui dėl menkavertės priežasties (strypų įsmeigimo į žemę), abipusių muštynių metu metaliniu tuščiaviduriu strypu smūgiuodami vienas kitą į įvairias kūno vietas, jie neabejotinai suprato šių veiksmų socialinę reikšmę (žalingumą), numatė galinčius kilti padarius jų abiejų sveikatai ir tokių padarinių norėjo, nors jie suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, tačiau tai nesulaikė jų nuo smurtinių veiksmų atlikimo.
I. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieškinių klausimas
17. BK 38 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
18. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 101–103). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo Č. S. atstovas advokatas O. Šibkovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 157–158).
19. Kaltinamasis Č. S. ir kaltinamoji A. J. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kurie yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Abu kaltinamieji kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teisiamojo posėdžio metu pripažino, patvirtino veikų padarymo aplinkybes ir kilusius padarinius.
20. 2025 m. gegužės 12 d. teismui pateiktas rašytinis susitarimas dėl susitaikymo, pasirašytas kaltinamojo/nukentėjusiojo Č. S. ir kaltinamosios/nukentėjusiosios A. J.. Įvertinęs tarpusavio padarytų žalų dydžius, Č. S. įsipareigojo atlyginti A. J. 1 500 Eur žalą, šią sumą sumokant susitarimo pasirašymo metu, A. J. pasirašydama susitarimą patvirtino, kad žala jai atlyginta. Susitarimu tiek Č. S., tiek A. J. pareiškė, kad daugiau jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio vienas kitam neturi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji/nukentėjusioji A. J. patvirtino, kad su Č. S. susitaikė, jai yra atlyginta padaryta žala, neturi jam jokių pretenzijų. Kaltinamasis/nukentėjusysis Č. S. teismui taip pat patvirtino, kad su A. J. susitaikė, padarytą žalą atlygino, pretenzijų jai neturi. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui, to paties prašė ir kaltinamųjų/nukentėjusiųjų gynėjai/atstovai. Kaltinamojo/nukentėjusiojo ir kaltinamosios/nukentėjusiosios pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo tvirtintinas, pripažintina, kad tarpusavio žalos atlyginimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje yra išspręstas, Č. S. su A. J. susitaikė.
21. Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 313,80 Eur už nukentėjusiosios A. J. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (kompiuterinės tomografijos, veido ir žandikaulio chirurgo, skubiosios medicinos gydytojo, otorinolaringologo, ortopedo traumatologo, radiologo paslaugos) kaina – 313,80 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 48–51). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir dėl nukentėjusiojo Č. S. gydymo. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos taip pat atlygintos iš PSDF biudžeto lėšų, suteiktos radiologo paslaugos kaina – 23,02 Eur. Analogiškai prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 106–109). Civilinė ieškovė į teisiamuosius posėdžius neatvyko, bet pateikė prašymus nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinius ieškinius palaikė (t. 2, b. l. 28, t. 4, b. l. 107).
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. J. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo Č. S. veiksmais, o nukentėjusiajam Č. S. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamosios A. J. veiksmais, jiems buvo suteiktos gydymo paslaugos, apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, nėra duomenų, kad žala būtų atlyginta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, iš Č. S. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 313,80 Eur žalai atlyginti, iš A. J. – 23,02 Eur žalai atlyginti. Taip pat atitinkamai priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai šiuo metu nėra atlyginta, taip pat nėra susitarimo dėl šios žalos atlyginimo. Visgi įvertinus tai, kad žalos dydžiai nėra dideli, kaltinamieji pripažįsta savo kaltę, kaltinamasis/nukentėjusysis Č. S. susitaikė su kaltinamąja/nukentėjusiąja A. J., tarpusavio žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas, teismui nekyla jokių abejonių, jog ir ši žala bus atlyginta. Taigi aplinkybė, kad ji šiuo metu dar nėra atlyginta, neeliminuoja galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, tai būtų formalu ir neteisinga. Tokios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-710-1020/2018, Nr. 1A-541-626/2018).
24. Č. S. neteistas, nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, Administracinių nusižengimo registro išrašo duomenimis, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka nebaustas, yra sulaukęs pensinio amžiaus. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors neigiami padariniai dėl jo neteisėtų veiksmų kilo, tačiau kaltinamasis padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino. Vertinant A. J. asmenybę pažymėtina, kad praeityje ji nėra teista, administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus bausta du kartus, paskirtos baudos yra sumokėtos. Kaltinamoji yra išsiskyrusi, augina nepilnametį vaiką, dirba pedagoginį darbą. A. J. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad nagrinėjamas įvykis yra kaltinamųjų/nukentėjusiųjų ilgamečių konfliktiškų tarpusavio santykių padarinys, jie yra kaimynai, iki šiol gyvenantys šalia vienas kito. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad Č. S. ir A. J. susitaikė, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamieji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis daugiau nei pusantrų metų besitęsęs baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamiesiems kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jų pasiryžimą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, gyventi taikiai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas Č. S. ir A. J. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.
V. Kiti klausimai
25. Ikiteisminio tyrimo metu Č. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
26. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmena su garso ir vaizdo įrašais, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) metaliniai strypai (3 vnt.), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone, konfiskuotini kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Č. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), jam susitaikius su nukentėjusiąja A. J., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), jai susitaikius su nukentėjusiuoju Č. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2025 m. gegužės 12 d. susitarimą dėl susitaikymo, pasirašytą Č. S. ir A. J..
Procesą dėl nukentėjusiosios A. J. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Procesą dėl nukentėjusiojo Č. S. atstovo advokato Olego Šibkovo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš Č. S. 313,80 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už A. J. gydymą“.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. J. 23,02 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už Č. S. gydymą“.
Č. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmeną, kurioje yra garso ir vaizdo įrašai, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2) metalinius strypus (3 vnt.), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone, konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankius.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.