- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-28419-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22352-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4001,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu M. G. buvo nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, dėl ko jis neteko didelės dalies darbingumo bei nukentėjusiam asmeniui iš M. G. priteista 696,35 Lt (201,67 Eur) turtinė žala ir 30 000,00 Lt (8688,60 Eur) neturtinė žala. Kadangi nebuvo objektyvių galimybių išieškoti teismo nuosprendžiu priteistą žalą iš M. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34)7R-5350, dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, pagal kurį buvo kompensuota žala asmeniui, dėl ko ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėtos žalos iš M. G..
Taip pat nurodė, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Neatsiradus įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės įmonės (tolia – VĮ) „Turto bankas“, priėmė palikimą. Pažymėjo, kad palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2017 m. sausio 19 d. Taigi šiuo atveju ieškovė objektyviai negalėjo pareikšti reikalavimo atsakovei per 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo M. G. mirties, kadangi palikimas buvo priimtas beveik po metų nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl 3 mėnesių terminas turi būti atnaujinamas. Be to, ieškovei asmenys, priėmę M. G. palikimą tapo žinomi tik 2019 m. liepos 16 d., todėl terminas reikalavimams reikšti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada ieškovei tapo žinomas palikimą priėmęs asmuo.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, būtent atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kyla pareiga atsiskaityti su mirusio asmens, kurio palikimą priėmė, kreditoriais, nepaisant to, ar paveldėtas turtas yra realizuotas, ar ne.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė nurodė, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo kreditoriai reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto turėjo pareikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Trejų metų naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus M. G. įpėdiniams pasibaigė (duomenys neskelbtini). Ieškovė su prašymu atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, į teismą kreipėsi 2019 m. liepos mėnesį, t. y. jau praleidusi trejų metų naikinamąjį terminą. Be to, ieškovė apie M. G. mirtį žinojo dar 2016 m. birželio 2 d. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (1.34)7R-5350 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Šiame sprendime nurodyta, kad 2016 m. birželio 2 d. buvo gautas V. B. 2016 m. gegužės 31 d. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kartu su šiuo prašymu pateiktas mirties liudijimas, patvirtinantis, jog M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė elgėsi pasyviai, žinodama apie M. G. mirtį, nesidomėjo, ar yra priimtas palikėjo palikimas, nepareiškė reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams, teisme nepareiškė ieškinio dėl paveldimo turto.
Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4001,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, neatsižvelgiant į paveldėto turto vertę. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad M. G. turėjo ir kitų kreditorių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, išieškojimą iš M. G. palikimo vykdo ir kiti kreditoriai – Vilniaus rajono savivaldybės administracija (vykdomojo dokumento suma – 1324,47 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (vykdomųjų dokumentų sumos – 976,00 Eur ir 2296,58 Eur), V. B. (vykdomojo dokumento suma – 8890,28 Eur), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 215,25 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. G. priklausė 2 kambarių butas ir 1/16 ūkinio pastato, kurių vidutinė rinkos vertė nurodyta 7250,00 Eur ir 818,75 Eur, tačiau tikroji šio turto vertė yra ženkliai mažesnė. Priteisus iš atsakovės 4001,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovės naudai, neatsižvelgiant į paveldėto turto tikrąją vertę, būtų pažeisti ne tik valstybės, kuri už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto tikrąja verte, bet ir kitų M. G. kreditorių interesai.
Taip pat nurodė, kad nei ieškinyje, nei jo prieduose nėra nurodyta, kad ieškovės 2016 m. liepos 11 d. sprendimas buvo įvykdytas, todėl negalima nustatyti ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžios. Ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2019 m. liepos 25 d. Teismui nustačius, kad ieškovės 2016 m. liepos 11 d. sprendimas buvo įvykdytas iki 2016 m. liepos 25 d., atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4001,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, neatsižvelgiant į paveldėto turto vertę. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad M. G. turėjo ir kitų kreditorių. Priteisus iš atsakovės 4001,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovės naudai, neatsižvelgiant į paveldėto turto tikrąją vertę, būtų pažeisti ne tik valstybės, kuri už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto tikrąja verte, bet ir kitų M. G. kreditorių interesai.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir laiko nepagrįstais atsakovės teiginius. Nurodė, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), tad 3 mėnesių terminas suėjo (duomenys neskelbtini), t. y. tada, kuomet dar nebuvo asmens, priėmusio mirusios asmens turtą, nes Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ palikimą priėmė 2017 m. sausio 9 d. Šiuo atveju 3 mėnesių terminas reikalavimui pareikšti suėjo, kai dar nebuvo žinomas asmuo, priėmęs skolininko palikimą, tad per įstatyme įtvirtintą terminą pareikšti reikalavimus nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių. Taip pat nurodė, kad 3 metų terminas suėjo (duomenys neskelbtini), nors ieškovei, apie tai, koks asmuo priėmė palikimą tapo žinoma tik 2019 m. liepos 16 d., tad šiuo atveju nebuvo galimybės pareikšti reikalavimo ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Be to, ieškovė 2016 m. gegužės 4 d. gavo notaro Edgaro Normanto raštą, kad po M. G. paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Pažymėjo, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo išieškojimą išieškotojo V. B. naudai iš skolininko M. G., kurio dydis – 8890,28 Eur, t. y. vykdo išieškojimą visai teismo nuosprendžiu priteistai sumai, nors ieškovė 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5350 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kompensavo V. B. 4001,38 Eur. Be to, sprendimo, kuriuo buvo kompensuota žala, kopija buvo išsiųsta taip pat ir antstoliui. Todėl teigtina, kad nagrinėjamu atveju mirusio asmens turtą priėmęs asmuo įstatyme nustatytu terminu buvo informuotas apie kreditorinį reikalavimą, atsiradusį teismo nuosprendžio pagrindu.
Taip pat nurodė, kad nagrinėjamojo byloje nėra sprendžiama, kuri valstybės institucija turi administruoti valstybės paveldėtą turtą, o sprendžiamas klausimas, kuri valstybės institucija turi pareigą atsiskaityti su mirusio asmens kreditoriais. Tad šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga padengti mirusio asmens skolas, neviršijant paveldėto turto vertės. Pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymais Nr. 23965 ir Nr. 23966 vykdant sprendimą Nr. 7R-5350 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ nukentėjusiam asmeniui V. B. buvo išmokėta 4001,38 Eur kompensacija. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutinka. Nurodė, kad ieškovė yra valstybės institucija, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje dirba savo srities profesionalai ir, kaip nurodė pati ieškovė, dalyvauja ne vienoje teisminėje byloje, todėl jai negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip fiziniams asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais. Tai, kad trūksta darbuotojų funkcijoms vykdyti, nėra pakankamas pagrindas pripažinti svarbia priežastimi praleidus įstatymo nustatytą terminą daugiau nei 3 metus. Ieškovė jokių kitų svarbių, nuo jos valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Atsakovės nuomone, ieškovės nurodomos priežastys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas.
Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji savo teises ginti galėjo tik sužinojusi, kas priėmė M. G. palikimą. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pratęsimo ir tuomet, kai M. G. palikimas buvo nepriimtas. Pažymėjo, kad valstybė M. G. palikimą priėmė 2017 m. sausio 9 d., tačiau net ir paaiškėjus M. G. palikimą priėmusiems asmenims, ieškovė į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik po 18 mėnesių.
2019 m. spalio 10 d. buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė kaip papildoma ieškinio dalyką nurodė reikalavimą pripažinti ieškovės teisę reikalauti 4001,38 Eur iš atsakovės.
Atsiliepimas
Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, prašo jį atmesti ir išdėstė tuos pačius nesutikimo motyvus, kaip ir teiktus prieš tai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Pažymėtina, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, kurios turi egzistuoti tik termino eigos metu bei vertintini termino tikslai, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims.
Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trejų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad 2013 m. balandžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis M. G. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismas minėtu nuosprendžiu iš dalies patenkino nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį ir priteisė iš M. G. 696,35 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5350 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjo ir iš dalies patenkino nukentėjusiojo V. B. 2016 m. gegužės 31 d. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei išmokėjo nukentėjusiajam V. B. 4001,38 Eur kompensaciją (201,68 Eur už turtinę žalą ir 3800,00 Eur už neturtinę žalą).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. G.. Nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje trejų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 5.63 straipsnio 4 dalį, trejų metų naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus M. G. įpėdiniams pasibaigė (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad apie M. G. mirties datą bei apie tai, kad likęs turtas, nesant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių, paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, sužinojo tik 2019 m. liepos 16 d., gavus Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Lietuvos klientų aptarnavimo centro testamentų registro išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad M. G. turtą po jo mirties 2017 m. sausio 19 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.
Ieškovė teigė, kad minėtas trejų mėnesių terminas buvo praleistas dėl to, kad asmenys priėmę M. G. palikimą tapo žinomi tik 2019 m. liepos 16 d., todėl terminas reikalavimams reikšti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada ieškovei tapo žinomas palikimą priėmęs asmuo. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras trejų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, o CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus trejų metų naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendimu nurodyta mirties data (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-687/2019). Remiantis nurodytu, teismas laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, kad terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2019 m. liepos 16 d., t. y. nuo tada, kada ieškovei tapo žinomas palikimą priėmęs asmuo, kadangi tiek CK 5.63 straipsnyje, tiek jau minėtoje teismų praktikoje yra įsakmiai nurodyta, kad trejų mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos – nuo palikėjo mirties momento. Taigi šiuo atveju teigtina, kad ieškovė praleido trejų mėnesių terminą, kuris baigėsi (duomenys neskelbtini) (M. G. mirė (duomenys neskelbtini)), bei naikinamąjį trejų metų terminą, kuris baigėsi (duomenys neskelbtini).
Ieškovė taip pat nurodė, kad objektyviai negalėjo pareikšti reikalavimo atsakovei per 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo M. G. mirties, kadangi palikimas buvo priimtas beveik po metų nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl 3 mėnesių terminas turi būti atnaujinamas. Teismas šį argumentą taip pat laiko nepagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kaip per įstatyme nustatytą terminą nepaaiškėja palikimą priėmusieji įpėdiniai ir nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui ir vertintinas kaip CK 5.63 straipsnio reikalavimus atitinkanti informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016, 17 punktas). Šiuo atveju teigtina, kad ieškovė 2016 m. birželio 2 d. sužinojusi apie M. G. mirtį (minėtą aplinkybę, kad ieškovė jau tuo momentu žinojo, kad M. G. yra miręs, patvirtina kartu su nukentėjusiojo V. B. prašymu ieškovei pateiktas M. G. mirties liudijimas bei Vilniaus rajono 6– jo notaro biuro notaro Edgaro Normanto pranešimas, kad po M. G. mirties, Vilniaus rajono 6-ame notaro biuro paveldėjimo byla iki 2016 m. gegužės 4 d. neužvesta) galėjo kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo ir tuomet, kai M. G. palikimas buvo nepriimtas arba pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydama patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą, tačiau minėtų veiksmų ieškovė neatliko. Teismas laiko teisiškai nereikšmingu ieškovės teiginį, kad jei ieškovė būtų aktyviai domėjusi, kas priėmė palikimą, asmens nebūtų pavykę nustatyti, nes ieškovė buvo gavusi 2016 m. gegužės 4 d. notaro Edgaro Normanto raštą, kad po M. G. mirties paveldėjimo byla iki 2016 m. gegužės 4 d. nebuvo užvesta, kadangi ieškovė, nepaisant to, kad nebuvo pradėta paveldėjimo byla, galėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą ir taip patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Šiuo atveju teigtina, kad ieškovė turėjo galimybę ginti savo, kaip kreditorės teises, kitais CPK numatytais būdais, tačiau pasirinko mažiau efektyvesnį ir sunkiau įgyvendinamą teisių gynimo būdą, esant byloje nustatytoms aplinkybėms.
Pažymėtina, kad šiuo atveju neteiktinas prioritetas tai aplinkybei, kad sprendžiamas valstybes kreditorinio reikalavimo patenkinimo klausimas, nes valstybei tokio pobūdžio ginčuose pagal kasacinio teismo praktiką nesuteikiamas išskirtinio subjekto vaidmuo.
Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo išieškojimą išieškotojo V. B. naudai iš skolininko M. G., kurio dydis – 8890,28 Eur, t. y. vykdo išieškojimą visai teismo nuosprendžiu priteistai sumai, nors ieškovė 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5350 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kompensavo V. B. 4001,38 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės sprendimas, kuriuo buvo kompensuota žala, kopija buvo išsiųsta taip pat ir antstoliui. Ieškovė atlyginusi nukentėjusiajam asmeniui dalį žalos įgijo teisę regreso tvarka reikalauti piniginių lėšų sumokėjimo iš kalto asmens, todėl teigtina, kad asmuo, priėmęs mirusio asmens palikimą, buvo laiku informuotas apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio pagrindu atsiradusį 8890,28 Eur kreditorinį reikalavimą, kuriuo dalį kompensavo ieškovė ir regreso tvarka įgijo teisę reikalauti dalį išmokėtos kompensacijos. Tačiau iš vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/02619, esančių rašytinių duomenų, nustatyta, kad minėtas sprendimas Nr. (1.34)7R-5350, antstoliui nebuvo išsiųstas. Antstolis Rimantas Vižainiškis iki šiol vykdo 8890,28 Eur išieškojimą iš M. G. turto, kuris perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“. Be to, nei viename antstolio Rimanto Vižainiškio priimtame procesiniame dokumente (patvarkyme, pranešime ir kt.) nėra nurodyta, kad išieškojimas yra vykdomas taip pat ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ nebuvo žinoma ir pranešta, kad ieškovė turi reikalavimą M. G. įpėdiniams, kadangi tokių duomenų vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/02619, nebuvo nustatyta.
Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Byloje nenustačius duomenų, kurie leistų teigti, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (per trejų mėnesių laikotarpį) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (per trejų metų laikotarpį) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdiniams, teismas neturi pagrindo atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų mėnesių termino, kai yra praleistas trejų metų naikinamasis terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas atnaujinti praleistą terminą atmestinas.
Dėl skolos priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkina ieškovės prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, ieškovės reikalavimas priteisti susidariusią 4001,38 Eur skolą atmestinas.
Remiantis nurodytu, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, kurios leistų atnaujinti terminą palikėjo kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą ir priteisti susidariusią skolą, ieškovės ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo atmesti.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.