Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2021 m. sausio 16 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš V. Ž. – V. Ž. apglėbus jį per pečius, tyčia užlipo jam ant dešinės pėdos, galva sudavė smūgį į veidą, V. Ž. jį paleidus, ne mažiau kaip du kartus smūgiavo kumščiais į veidą, susikibus ir abiem nukritus ant žemės, grumtynių metu sudavė nenustatytą smūgių kiekį į krūtinę ir įkando į kairės kojos kelį, tokiais savo veiksmais V. Ž. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, 11-to ir 13-to dantų šaknų lūžius, ir sukeldamas nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pripažįsta išmušęs V. Ž. dantis, tačiau tai buvo netyčinis veiksmas. 2021-01-16 apie 20 val. su savo drauge A. K. atvyko pas jos tėvus į namus (duomenys neskelbtini), švęsti gimtadienį. Gimtadienyje buvo draugės tėvai A. K. ir V. K., draugės sesuo I. K. ir jos draugas V. Ž.. Jie jau buvo gerokai išgėrę, jis atvyko blaivus. Vakaro metu jis taip pat vartojo alkoholį, išgėrė apie 300 g viskio. Jautėsi truputį apsvaigęs. Konfliktas prasidėjo jam susiginčijus su A. K., nes šis pasakė jam negražių žodžių, o jis atsakė atgal. Tuo metu V. Ž. sėdėjo ant sofos. Norėdamas sudrausminti ir nuraminti ant fotelio sėdintį A. K., priėjo arčiau jo, bet priėjus per metrą, jį netikėtai suėmė iš nugaros ir laikė apglėbtą rankomis per krūtinę. Kas jį laikė apglėbtą tuo metu nesuprato, bet suprato, kad ne moteris. Pajutęs, kad jį laiko apglėbtą, suko galvą pasižiūrėti kas jį laiko, ir tada galva atsitrenkė, kaip suprato, į V. Ž. dantis. Tada V. Ž. paleido jį ir kumščiu smogė jam į veidą. Po šio smūgio jis nugriuvo ant žemės, o V. Ž., turbūt neišlaikęs pusiausvyros, irgi nugriuvo, užgulė jį, smūgiavo jam į veidą. Jis rankomis dengėsi veidą ir bandė išsilaisvinti, nusistumdamas jį, iš išgąsčio galėjo įkasti V. Ž. į koją. Išsilaisvinęs bandė stotis, tada V. Ž. sudavė jam dar vieną smūgį ir jis, krisdamas galva atsitrenkė į sekciją. Truputį aptemo akyse, tada pasakė, kad baigiam tas nesąmones ir su savo drauge išvyko namo. Ryte apie 5 val. iš V. Ž. draugės I. K. į savo telefoną gavo žinutę, kad reikės sumokėti 3000 eurų dėl žalos ir dantų nuotrauką. Bandė tartis telefonu dėl žalos atlyginimo, siūlė V. Ž. važiuoti kartu pas odontologą, kad šis apžiūrėtų nuskeltus dantis ir įvertintų realią žalą, kurią jis atlygintų, tačiau V. Ž. nesutiko.

Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2021-01-16 po 18 val. kartu su savo drauge I. K. atvyko pas jos tėvus į namus (duomenys neskelbtini), pasveikinti jos tėvą A. K. su gimtadieniu. Visi vartojo alkoholį. Maždaug 20-21 val. atvyko ir kaltinamasis A. J. su A. K.. Kaltinamasis atvyko išgėręs. Jo manymu, konfliktas prasidėjo tada, kai tik atvykęs A. J. atsisėdo į A. K. vietą. A. K. tai nepatiko, kas matėsi iš jo žvilgsnio. Vakaro metu visi vartojo alkoholį. Po to prasidėjo žodinis konfliktas tarp A. J. ir A. K.. Gal A. J. įžeidė A. K. pasakyti žodžiai ir konfliktas pradėjo aštrėti. Jis stengėsi į jų konfliktą nesikišti, gulėdamas ant kilimo žiūrėjo televizorių. Įsikišo tik tada, kai A. K. pradėjo šauktis pagalbos ,,V. padėk, nes tas gaidys užmuš mane“ ir kai jo draugė I. prašė padėti, nes A. J. užmuš jos tėvą. Priėjus prie jų, A. J. jau buvo pasilenkęs prie ant fotelio sėdinčio A. K., judesiu rodė tarsi suduos A. K. pečiu, o A. K. nuo tokio judesio dengėsi. Jis negalėjo įlįsti tarp jų, todėl bandė A. J. patraukti nuo A. K. rankomis. A. J. atsitiesė ir apsiramino, o jis atsistojo tarp jų. Tuo metu A. K. pavadino A. J. gaidžiu ir A. J. vėl puolė. Jis įsiterpė tarp jų ir iš priekio per krūtinę apglėbė A. J., ramino jį, sakydamas jam ,,apsiramink, juk pas tėvus randamės“. Apglėbęs bandė jį nustumti toliau nuo tos vietos, kur sėdėjo A. K., A. J. šaukė A. K., kad ,,prišaudys jam kojas“ ir pats trypdamas kojomis, kulnu stipriai prispaudė jam dešinę pėdą. Šiek tiek pavyko nustumti A. J. į kambario vidurį ir laikė jį, kol šis apsiramins, bet A. J. supyko sakydamas ,,ką tu čia darai“ ir, stovėdamas veidu į jį, galva smūgiavo jam į veidą. Nuo smūgio pajuto karštį dešiniame žandikaulyje. Jis paleido A. J., ir paėjo kelis žingsnius nuo jo atgal. A. J. ėjo link jo ir tada jis sudavė A. J. vieną smūgį kumščiu į veidą. A. J. kumščiu smūgiavo jam į veidą 2-3 kartus, jautė smūgį ir į žandikaulį. Po šių smūgių jis vėl apsikabino A. J., stūmė jį į kambario vidurį, abu nugriuvo ant kilimo. Iš pradžių A. J. buvo ant jo viršaus, po to apsivertė. Nugriuvus grūmėsi, jis A. J. užspaudė į kampą, o šis iš nevilties, kad negali išsilaisvinti, įkando jam į kairį kelį. Jis sudavė kumščiu A. J. dar vieną smūgį į veidą, prispaudė jį prie žemės ir liepė apsiraminti. Po jo pasakymo, A. J. pasakė gerai, viskas baigiam. Tada jis paleido A. J., šis atsistojo ir išeidamas iš K. namų dar pagrasino. Jam išėjus jis pajuto, kad burnoje trūksta dantų. Tą vakarą policijos nekvietė, nes šis įvykis įvyko artomoje aplinkoje, tačiau įvertinęs kūno sužalojimus ir paskaičiavęs, kiek kainuos dantų atstatymas, kad reikės dėti implantus, 2021-01-17 parašė pareiškimą policijoje.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo dukros A. K. draugas, o nukentėjusysis – kitos jo dukros I. K. draugas. 2021-01-16 namuose šventė gimtadienį, apie 18 val. atvyko dukra I. su savo draugu V.. Apie 20-21 val. atvyko ir dukra A. su A.. Visi vartojo alkoholį. Buvo apgirtęs, todėl ne viską prisimena, tačiau konfliktas prasidėjo, kai jis susiginčijo ir susikoliojo su A., ir A. jam sėdinčiam sudavė smūgį į smilkinį. Nuo smūgio jam aptemo akyse. Šaukėsi V. pagalbos. V. jį užstojo, ramino A.. Kas įvyko tarp A. ir V. jis nematė, tik matė, kaip jiedu raičiojosi ant žemės. Kambaryje nukrito užuolaida, sudužo gėlių vazonas. A. išvažiavus namo, V. ant stalo padėjo 2-3 dantis, parodė, kad yra įkąsta jam į koją. Dukra A. kitą dieną telefonu mamai pasakė, kad A. yra mėlynė po akimi.

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos dukros A. K. draugas, o nukentėjusysis – dukros I. K. draugas. 2021-01-16 atvyko dukra I. su V. pasveikinti su praėjusiu gimtadieniu. Jos vyras A. ir V. gėrė viskį, o dukra I. putojantį gėrimą. Ji pati beveik negėrė, per visą vakarą išgėrė taurę vyno. Apie 20 val. atvyko ir dukra A. su A.. A. taip pat vartojo putojantį gėrimą, o A. gėrė viskį. Daugiausia tą vakarą buvo išgėręs jos vyras A., mažiausiai ji. A. buvo išgėręs mažiau nei V.. Konfliktas įvyko tarp jos vyro A. ir A.. V. tuo metu gulėjo ant kilimo ir žiūrėjo televizorių. A. atsistojęs smogė sėdinčiam jos vyrui A.. Tada V. pradėjo sakyti vyrai ką jūs čia darot, raminkitės, pakilo ir už nugaros apkabino A. V. A. laikė, kad toliau nevyktų konfliktas. A., norėdamas išsilaisvinti, su galva smogė atgal, vožtelėjo galva. Ji labai išsigando, ne viską žiūrėjo ir atsimena tą epizodą, kai jie abu jau buvo ant žemės, A. gulėjo, o V. klūpojo. Konfliktas baigėsi, kai dukra I. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją ir paprašė, kad išvyktų A.. Konfliktui pasibaigus V. padėjo ant stalo dantis, parodė, kad yra įkąsta į koją, žaizda kraujavo. Ji davė dezinfekcinio skysčio žaizdai dezinfekuoti. A. su A. išsikvietė taksi ir išvažiavo. Jiems išvažiuojant matėsi, kad A. veidas buvo paraudęs, o kitą dieną dukra A. sakė, kad A. pamėlynavo pusę veido.

Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas, su kuriuo ji gyvena. 2021-01-16 vakare kartu su A. atvyko pas tėvus. Ten jau buvo jos sesuo I. su savo draugu V.. Ji nustebo pamačiusi tuščią 0,5 ar 0,7 l butelį viskio. Jos tėvas ir V. jau buvo apgirtę. Jie su A. taip pat vartojo alkoholį. Po atvykimo praėjus dviem valandom pradėjo tvyroti įtampa tarp jos tėvo ir A.. Išgėręs jos tėvas pasidaro priekabus, įžeidinėja žmones. Tą kartą įžeidinėjimai buvo jos atžvilgiu, jie buvo nepagarbūs ir A. tai nepatiko, todėl jie apsižodžiavo, tarp jų augo įtampa. Konflikto kulminacijos ji nematė, nes tuo metu su mama ir I. buvo virtuvėje. Išgirdusi rusiškus keiksmus ir iš balso tono ji suprato, kad turi eiti į kambarį. Iš paskos atėjo mama, ar atėjo sesuo, nepamena tiksliai. Atėjusi pamatė, kad V. laiko A. iš už nugaros apglėbęs. A. lyg tai suko galvą pasižiūrėti, V. jį paleido ir tada V. smūgiavo A. į akies zoną. Nuo smūgio A. krito ant žemės prie fotelio, galva kliudė sekciją. Ar V. nukrito kartu, neatsimena. Ji iš karto pribėgo prie A., išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Jau laptinėje matėsi, kad A. akis buvo patinusi, kraujavo lūpa. Dar neįsėdus į taksi, į jos telefoną per ,,Viber“ programėlę pradėjo eiti V. garsinančios žinutės. Tos žinutės ryte buvo ištrintos. Grįžus taksi namo, ir sesuo parašė įdomias žinutes. Naktį A. prabudo nuo galvos skausmo, ryte dar labiau išryškėjo sužalojimai ant veido. A. norėjo kreiptis į policiją, bet jai pavyko perkalbėti. Tą pačią dieną iš tėvo sužinojo, kad pas juos buvo atvykusi policija dėl V. parašyto pareiškimo. A. taip pat kreipėsi į policiją, bet ta byla buvo nutraukta dėl jai nežinomų priežasčių.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sesers A. K. draugas, o nukentėjusysis – jos draugas. Šių metų sausio 16 d. visi susirinko pas jos tėvus. Ji su V. pas tėvus atvyko apie 18 val., maždaugp po dviejų valandų atvyko ir sesuo A. su A.. Vakaro metu visi vartojo alkoholį, girčiausas gal buvo jos tėvas, o A. ir V. apylygiai. Prie stalo jos tėvas susiginčijo su A., kilo konfliktas. V. tuo metu gulėjo ant kilimo ir žiūrėjo televizorių, jos mama, sesuo ir ji sėdėjo ant lovos (vienu momentu buvo išėjusi iš kambario, bet vėl greitai grįžo). Išgirdusi, kad A. pasakė suduos tėčiui, ji pradėjo šaukti V. ir maldauti, kad jis ką nors darytų. V. atsistojo ir ėjo link jos tėvo, o A. tuo metu kumščiu sudavė jos tėvui į kairę veido pusę. V. priėjo prie A., jį apkabino per pečius iš nugaros pusės, kad šis nieko negalėtų daryti su rankomis ir pradėjo A. raminti, prašė A. apsiraminti. Kai V. laikė A., jos tėvas taip pat atsistojo ir rėkė, kad A. baigų, mama bandė stoti tarp tėvo ir A.. Mama pradėjo verkti, prašė kad pabaigtų, ji labai jautriai sureagavo į tai. Ji su A. tai pat prašė, kad A. nusiramintų. Kai V. laikė A., A. buvo veidu į jos tėvą. A. bandė išsilaisvinti iš V., muistėsi, kilnojo rankas, spardėsi kojomis, porą kartų trenkė galva V. į veidą, kiek kartų pataikė, tiksliai pasakyti negali – arba vieną, arba du kartus. Tada V. paleido A., nežino ar neišlaikė jo, ar nuo suduoto smūgio (-ių) galva į veidą. Kai V. paleido A., A. dar bandė suduoti jos tėvui, bet suduoti nepavyko, nes tarp jos tėvo ir A. atsistojo V.. Kai A. smūgiavo jos tėvui, jis du-tris smūgius pataikė V. į ranką į krūtinę. Kadangi A. neapsiramino, tai V. jam porą kartų sudavė delnu per veidą, kad A. atsipeikėtų ir susivoktų ką daro. Tačiau A. nenusiramino ir prasidėjo muštynės tarp A. ir V.. Kai A. ir V. mušėsi, vienas kitam smūgiavo, tačiau kuris, į kur ir kiek kartų sudavė ji pasakyti negali, nes namuose buvo chaosas, mama verkė. Gali tik pasakyti, kad smūgiai labiau buvo viršutinę kūno dalį, veidą, galvą. Muštynių eigoje V. nugriovė A., paguldė ant žemės ir laikė prirėmęs jį prie grindų. Kai A. krito, jis griebėsi už užuolaidų, sudaužė vazonus su gėlėmis ir nukrito už fotelio. V. taip bandė jį nuraminti, tačiau A. nenurimo, jis muistėsi ir bandė ištrūkti ir bandydamas ištrūkti A. V. įkando į kojos kelį, nes V. kažkuri koja buvo prie A. veido. V. ne kartą sakė A. raminkis. Tik po kurio laiko, A. pakėlė rankas į viršų iš ko buvo galima suprasti, kad pasiduoda ir V. jį paleido. Kai V. A. paleido, jis atsistojo, priėjo prie prie stalo, ji pasakė, kad paliktų namus ir kad daugiau jo nenori matyti. A. su sese A iš namų išėjo ir kaip suprato išvažiavo į Prienus. Tuo metu, kai viskas vyko, jos sesė A. sėdėjo ant lovos ir nieko nedarė, gal kelis kartus pasakė, kad baigtų A.. Prieš A. ir A. išeinant matė, kad A. praskelta lūpa ir kažkur ant veido mėlynė. Po viso šio įvykio V. kažkurioje veido pusėje buvo išmušti trys priekiniai dantys, du dantys labiau išmušti, trečio gal tik pusę, ant kūno viršutinėje dalyje įvairios mėlynės, įkąstas kelis, ištinusi ir pamėlusi kažkurios kojos pėdos viršutinė dalis ir buvo patinęs bei skaudėjo dešinės pusės žandikaulis. Tą patį vakarą V. policijos nekvietė, nes viskas įvyko jos šeimoje, buvo išgėrę, galvojo, gal pavyks viską išspręsti be policijos ir susitarti gražiuoju, tačiau kitą dieną, t.y. 2021-01-17 pabudus V. įsivertino, kad dėl išmuštų dantų bus didelis nuostolis, todėl paskambino 112 ir parašė pareiškimą.

2021-01-17 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–21).

2021-01-25 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. Ž. pateikė kelnes, kurias apžiūrėjus, 2021-03-05 užpildytas apžiūros protokolas pažymint, kad kairėje kelnių klešnėje apie 55 cm atstumu nuo liemens ir apie 47 cm atstumu nuo apačios matomos dvi išplėštos skylutės (1 t., b. l. 85; 89–93).

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo stenogramoje užfiksuota, jog 2021-01-17 13.30 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. pranešė, jog vakar naktį (duomenys neskelbtini), jo merginos sesers draugas (sugyventinis) išmušė dantis ir padarė kitus kūno sužalojimus (1 t., b. l. 46–48).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog V. Ž. konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, 11-to ir 13-to dantų šaknų lūžiai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus veidą, dešinį dilbį, krūtinę, dešinę pėdą, kairį kelį, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2021-01-16. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu, t. y, suduodant smūgius galva, kumščiais, koja ar pan. (1 t. b. l. 28–30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), pareikštas A. J., pasitvirtino.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl tyčinio V. Ž. sveikatos sutrikdymo nepripažino, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog neneigia išmušęs dantis V. Ž., tačiau tai nebuvo tyčinis veiksmas – konflikto su A. K. metu pajutęs, kad jį laiko apglėbtą, suko galvą pasižiūrėti kas jį laiko, ir tada galva atsitrenkė, kaip suprato, į V. Ž. dantis. Vertinant kaltinamojo parodymus viso proceso metu pažymėtina, jog jie nebuvo nuoseklūs, kas kelia abejonių dėl jų objektyvumo. 2021-01-22 apklausiamas įtariamuoju A. J. teigė iš viso neatlikęs jokių veiksmų ir nesudavęs nei vieno smūgio V. Ž.. 2021-03-09 akistatos metu tvirtino neprisimenantis galva sudavęs V. Ž. į veidą. 2021-04-09 apklausiamas įtariamuoju A. J. parodė, kad konfliktuodamas su A. K. pajuto, kaip kažkas sugriebė jį iš už nugaros, apglėbė per pečius. To apkabinimo nesitikėjo ir, siekdamas išsivaduoti, nevalingai sukosi atlenkdamas galvą, pajuto, kad į kažką atsitrenkė, jei V. Ž. buvo išmušti dantys, tai galėjo atsitikti tuo metu.

Tuo tarpu nukentėjusysis V. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad prasidėjus konfliktui tarp A. J. ir A. K., šiek tiek pavyko nustumti A. J. į kambario vidurį ir laikė jį, kol šis apsiramins, bet A. J. supyko sakydamas ,,ką tu čia darai“ ir, stovėdamas veidu į jį, galva smūgiavo jam į veidą. Prieš tai A. J. kulnu stipriai užmynė jam ant dešinės pėdos. Po smūgio galva į veidą jis pajuto karštį dešiniame žandikaulyje. Jis paleido A. J., ir paėjo kelis žingsnius nuo jo atgal. A. J. nenusiramino, ėjo jo link ir tada jis sudavė A. J. vieną smūgį kumščiu į veidą. A. J. kumščiu smūgiavo jam į veidą 2-3 kartus. Po šių smūgių jis vėl apsikabino A. J., stūmė jį į kambario vidurį, abu nugriuvo ant kilimo. Nugriuvus grūmėsi, jis A. J. užspaudė į kampą, o šis iš nevilties, kad negali išsilaisvinti, įkando jam į kairį kelį. Vertinant nukentėjusiojo V. Ž. parodymus būtina pažymėti, kad jie buvo nuoseklūs ir iš esmės vienodi viso proceso metu.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Kad nukentėjusiajam V. Ž. buvo padaryti kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, 11-to ir 13-to dantų šaknų lūžiai – patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad tokie sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, suduodant smūgius galva, kumščiais, koja ar pan.

Toks kūno sužalojimų kiekis ir jų išsidėstymas nukentėjusiojo kūne neginčijamai patvirtina, kad A. J. sudavė ne vieną smūgį V. Ž. ir kartu paneigia kaltinamojo versiją, jog nukentėjusiajam dantis išmušė netyčia. Anot kaltinamojo, pajutęs, kad yra laikomas apglėbtas, suko galvą pasižiūrėti kas jį laiko, ir tada galva atsitrenkė į V. Ž. dantis. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad įvykio metu bute ((duomenys neskelbtini)) svetimų asmenų nebuvo, iš viso buvo trys vyrai ir trys moterys ir, konfliktuodamas su A. K., kaltinamasis suvokė, kad jį apglėbtą laiko būtent V. Ž., nes ir pats pripažino supratęs, kad jį laiko ne moteris. Teisiamajame posėdyje aiškinantis dėl ko V. Ž. laikė apglėbęs A. J., nustatyta, kad V. Ž. tokiu būdu siekė nutraukti konfliktą tarp A. J. ir A. K.. Pats kaltinamasis pripažino buvus konfliktą tarp jo ir A. K., o liudytojai A. K. ir I. K. patvirtino prašę V. Ž. padėti apginant ant fotelio sėdėjusį A. K. nuo A. J. agresijos ir smurto, liudytoja V. K. patvirtino, kad V. Ž. pradėjo sakyti ,,vyrai ką jūs čia darot, raminkitės“, ir iš už nugaros apkabinęs A. J. laikė jį, kad toliau nevyktų konfliktas. Taigi, tokioje situacijoje apglėbimas ir laikymas kaltinamajam nebuvo netikėtas. Priešingai, stengdamasis išsilaisvinti nuo V. Ž. apglėbimo ir laikymo A. J. užmynė nukentėjusiajam ant dešinės pėdos ir galva smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, be to, net ir paleidus kaltinamąjį iš glėbio, šis dar sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą, o abiem nugriuvus ant grindų, smūgiavo į krūtinę bei įkando į kairį kelį. Toks veiksmų, atliktų prieš nukentėjusįjį, kiekis patvirtina, kad kaltinamasis veikė kryptingai – siekdamas išsilaisvinti iš nukentėjusiojo glėbio ir nepaklusdamas raginimui nusiraminti, jis tyčia smūgiavo jam į veidą, krūtinę, koją. Be to, įkandimas nukentėjusiajam į kairį kelį taip pat parodo, jog kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Vertindamas kaltinamojo A. J. atliktus veiksmus, gynėjas prašė teismo pripažinti, jog A. J. gynėsi nuo V. Ž. veiksmų, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nustatytų privalomųjų būtinosios ginties sąlygų. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus buvusią situaciją nenustatytas pavojingas kėsinimasis į A. J. gyvybę, sveikatą ar turtą. Iš nukentėjusiojo V. Ž., liudytojų A. K., I. K., A. K., V. K. parodymų nustatyta, jog pirmiausiai žodinis konfliktas prasidėjo tarp A. J. ir A. K., ką beje, pripažino ir A. J. bei A. K.. Kaltinamasis A. J. patvirtino ėjęs prie sėdinčio A. K., norėdamas jį sudrausminti ir nuraminti, o kai priėjo maždaug per vieną metrą, pajuto, kad jį kažkas apglėbė ir laiko. Liudytoja A. K., kuri yra kaltinamojo draugė, teisme paliudijo, jog įtampa tarp jos draugo A. J. ir jos tėvo A. K. augo, būdama virtuvėje iš rusiškų keiksmažodžių ir balso tono suprato, kad reikia eiti į kambarį, į kurį atėjusi pamatė, kad V. Ž. laiko A. J. iš nugaros apglėbęs. Akivaizdu, kad nukentėjusysis V. Ž. apglėbdamas ir laikydamas kaltinamąjį, siekė jį sulaikyti nuo pavojingo kėsinimosi į A. K., o ir nukentėjusiojo V. Ž. atlikti veiksmai (apglėbimas ir laikymas) nekėlė jokio realaus pavojaus A. J. gyvybei, sveikatai ar turtui. Taigi, šioje situacijoje A. J. nebuvo nuo ko gintis ir smūgį galva nukentėjusiajam V. Ž. jis sudavė tyčia, norėdamas išsilaisvinti iš V. Ž. glėbio. Šio konflikto aplinkybės rodo, jog A. J. suvokė, jog smūgiuodamas gali padaryti sužalojimus V. Ž. ir to norėjo, tai yra, V. Ž. jis sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia.

Įvertinus kaltinamojo A. J. tyčiniais veiksmais sukeltus padarinius – nežymiai sutrikdyta V. Ž. sveikata – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Teismas A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant A. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino reikalavimų, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Kaltinamasis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gauna darbines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad A. J., teisiamam pirmą kartą, netikslinga skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kadangi jis yra dirbantis asmuo, taip pat neskirtina arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra, nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką ir paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. J. skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 76,24 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52–53). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad V. Ž. buvo suteiktos medicininės paslaugos – vidaus ligų gydytojo ir radiologo konsultacijos dėl krūtinės ląstos sumušimo – kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina – 76,24 eurai. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, konkrečiai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, tai yra, asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajam A. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius (1 t., b. l. 54), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiojo V. Ž. atstovas prašė teismo iš kaltinamojo A. J. priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas bei pinigų priėmimo kvitus: serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančius, jog V. Ž. advokatui D. S. sumokėjo 800 eurų ir 400 eurų (2 t., b. l. 95–97). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių (keturi), kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamasis A. J. yra dirbantis ir darbingo amžiaus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką (1000 eurų) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. J. 76,24 eurus turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. J. nukentėjusiojo V. Ž. patirtas 1200 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.