Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. rugsėjo 8 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ 2016 m. sausio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 196688 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Ferratum“ suteikė atsakovui 300 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, dalimis mokėdamas eilines įmokas, grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 300 Eur kreditą, taip pat sumokėti palūkanas, kurių metinė palūkanų norma 110,26 % (bendra atsakovo įsipareigota sumokėti suma mokant eilines įmokas – 402,00 Eur) ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Galutinis kredito grąžinimo terminas pagal sutartį – 2016 m. liepos 6 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui UAB „Ferratum“ pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė. Pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2016 m. liepos 22 d. sutarties dėl paskolų sutarčių perkėlimo pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą UAB „Ferratum Finance“, o pastaroji 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutarties pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą UAB „Credit day“, kuri 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2019 m. birželio 25 d. pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. birželio 25 d. pranešimu, taip pat jam įteiktas ieškinys su priedais, todėl laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradiniais kreditoriais (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 300,00 Eur negrąžinto kredito dalis bei 51,23 Eur bendros kredito kainos.

Ieškovė, taikydama 110,26 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui 912,56 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančias kompensuojamąsias palūkanas už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 110,26 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 200,77 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. liepos 6 d., nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sulygo dėl 110,26 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies <...>, kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą.

Pažymėtina, kad šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tiek dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų, išreikštų konkrečia suma, t.y. 912,37 Eur, tiek dėl periodinių 110,26 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200,77 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas pripažinus sutarties sąlygą dėl šių palūkanų negaliojančia.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 252,00 Eur (200,77 Eur + 51,23 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis, 121 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 147 Eur. Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 1 164,56 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 252,00 Eur sumai, t. y. tenkino 21,47 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 31,56 Eur (147 Eur × 21,47 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. 196688 sąlygą dėl 110,26 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų taikymo.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,77 Eur (du šimtus 77 ct) negrąžinto kredito, 51,23 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 23 ct) bendros kredito kainos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (252,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 31,56 Eur (trisdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.