Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-947-654/2011 (ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-02326-10), -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-947-654/2011, kurioje E. K. kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d., V. K. kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d.

E. K. ir V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. kaltinami tuo, kad 2010-09-28 apie 21 val., (duomenys neskelbtini) namo, laiptinėje, Vilniuje, veikdami kartu, savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos vykdant savo ginčijamą, bet nerealizuotiną tariamą teisę į 500 Lt, panaudodami fizinę prievartą, tuo metu, kai V. K. iš nukentėjusiojo G. Š. reikalavo minėtų pinigų, E. K. sudavė nukentėjusiajam G. Š. ne mažiau trijų kartų kumščiu į veidą, po ko V. K. taip pat sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trijų kartų kumščiu į veidą bei iš nukentėjusiojo rūbų kišenių ištraukė elektroninį visuomeninio transporto važiavimo bilietą, 128 Lt vertės, prekybos centro „Maxima" nuolaidų kortelę, neturinčią turtinės vertės, prekybos centro „Rimi" nuolaidų kortelę, neturinčią turtinės vertės, po ko visiems išėjus iš minėtos laiptinės ir atsisėdus ant suoliuko, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, V. K., toliau reikalaudamas iš nukentėjusiojo 500 Lt, peiliu dūrė nukentėjusiajam G. Š. vieną kartą į kairės kojos šlaunį, kuo nukentėjusiajam buvo padaryta durtinė žaizda kairėje šlaunyje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko abu pasišalino, tokiu būdu E. K. ir V. K. įvykdė savavaldžiavimą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo G. Š. atžvilgiu ir įgijo svetimą pastarajam priklausantį 128 Lt vertės turtą.

Baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. yra nurodyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Pagal BPK 219 str. 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje 1N-28/2009). Pagal BPK 219 str. 1 d. 5 p. kaltinamajame akte turi būti nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme nėra ištaisomi ir jie trukdo nagrinėti bylą. Aprašant veiką turi būti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006). Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininkų poelgį ir šis turinys turi būti aiškiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamiesiems netektų spėlioti dėl požymio turinio.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. E. K. ir V. K. kaltinami tuo, kad nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodami fizinę prievartą. Kvalifikuojant pagal šį BK straipsnį būtina aprašyti visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, t.y. tiek požymius apibūdinančius ginčijamos, bet nerealizuotos teisės turinį, tiek fizinės prievartos panaudojimo aplinkybes. Savavaldžiavimo esmė yra ta, kad kaltininkas vykdo nukentėjusiojo ginčijamą arba pripažįstamą teisę, tačiau pasirenka neteisėtus šios teisės vykdymo būdus. Būtent šis požymis ir atskiria savavaldžiavimą nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Be to, veikdamas neteisėtai, kaltininkas panaudoja fizinį smurtą. Smurto panaudojimas nėra tik savavaldžiavimo sudėties požymis, o ir plėšimo požymis. Kaltininko veiksmų turtinis interesas irgi yra plėšimo požymis, tačiau jei savavaldžiavimo atveju kaltininkas vykdo ginčijamą arba pripažįstamą teisę, tai plėšimo atveju jis neturi jokios teisės į turtą. Todėl tik tinkamas kitų požymių (be fizinio smurto panaudojimo) aprašymas kaltinamajame akte užtikrina tiek tinkamą bylos nagrinėjimo teisme ribų nustatymą, tiek teisę į gynybą.

Šiuo atveju, nusikalstama veika aprašyta netinkamai. Kaltinamajame akte konkrečiais požymiais apibūdintas tik fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, o teisės į 500 Lt turinys visiškai neatskleistas, nurodytas tik formalus aprašymas, atitinkantis BK 294 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje išdėstytus požymius. Iš esmės veika aprašyta kaip plėšimas. Jei šį teisė yra ginčijama, tačiau nerealizuota, tai kaltinamajame akte neatskleista, kokiomis aplinkybėmis buvo įgyta teisė į 500 Lt skolą, kada ši teisė atsirado ir kiti BK 294 str. požymiai. Iš nusikalstamos veikos aprašymo net nėra aišku, kuriam iš kaltinamųjų nukentėjusysis galimai skolingas. Dabartinėje situacijoje susidaro įspūdis, kad abu kaltinamieji reikalavo jiems abiem neva priklausančios skolos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos aprašymas, susijęs su fizinės prievartos panaudojimu, surašytas iš esmės remiantis nukentėjusiojo G. Š. parodymais, kurie prieštarauja kaltinamųjų pateiktai versijai. Ir atvirkščiai, aprašant aplinkybes, susijusias su ginčijamos tariamos 500 Lt skolos buvimu, vadovaujamasi kaltinamųjų parodymais. Todėl, kyla klausimas, kodėl prokuroras, visiškai patikėjęs nukentėjusiojo parodymais susijusiais su fizinio smurto jo atžvilgiu panaudojimu, atmeta G. Š. paaiškinimus dėl skolos kaltinamiesiems nebuvimo.

BPK 219 straipsnio 4 punkte numatyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiuo atveju kaltinant E. K. ir V. K. BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, iš kaltinamojo akto turi būti aišku, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas, kad kaltinamieji savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo ginčijamą, bet nerealizuotiną tariamą teisę į 500 Lt. Tokie duomenys kaltinamajame akte nenurodyti.

Teismas priimdamas tiek išteisinamąjį, tiek apkaltinamąjį nuosprendį remiasi teisme ištirtais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia kaltinamajame akte aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl netikslus, nekonkretus kaltinamasis aktas apsunkina teismui tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimą, tiek nuosprendžio surašymą, jo motyvavimą. Be to, tai sunkina teisės į gynybą realizavimą.

Šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, kadangi netinkamai aprašius nusikalstamą veiką kaltinamajame akte, teismas neturi galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, numatyti proceso dalyviams užduodamus klausimus.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, baudžiamoji byla perduotina prokurorei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-947-654/2011 (ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-02326-10), kurioje E. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., perduoti Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorei.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos BPK X dalyje numatyta tvarka gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.