Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-08-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-287-729/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-287-729/2024Nutartis · 2024-08-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-181-1069/2024Nutartis · 2024-10-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
II-287-729/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00060-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
I. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Aleksander Višnevski
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-287-729/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00060-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 21.10.4; 1.4.8. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 1 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui I. J.,I. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Aleksander Višnevski,Klaipėdos apskrities VPK atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Aleksander Višnevski skundus dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-4804-2024 (ROIK: 24234873123).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4804-2024 (ROIK: 24234873123) I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį 950 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesiams ir automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, už tai, kad jis 2024 m. kovo 19 d., 10.56 val., Klaipėdos rajono sav., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 3 km, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta, ir tai padarė pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Tokiais veiksmais I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gauti pareiškėjo I. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato skundai, kuriais prašoma pakeisti nutarimą ir sumažinti paskirtą baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Dalyje dėl paskirtos baudos sumažinimo skunde nurodoma, jog I. J. paskirta 950 Eur bauda yra akivaizdžiai per griežta. Institucija skirdama baudą neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl šiuo atveju I. J. turėtų būti paskirta 800 Eur bauda. Dalyje dėl automobilio nekonfiskavimo skunduose nurodoma, jog automobilis priklauso ne I. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra jį įkeitusi kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiuo atveju I. J. padarė pažeidimą ne su jam nuosavybes teise priklausančia transporto priemone. Institucija, priimdama nutarimą, nesiaiškino, nutarime nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu yra konfiskuojamas ne pareiškėjui priklausantis turtas, t. y. nenustatė nei vienos imperatyviai įstatyme - ANK 29 straipsnio 4 dalyje - nurodytos sąlygos bei nepasisakė ir dėl sąlygų, kurias nustačius yra galimas ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundus, kuriame nurodė, kad su šiuo skundais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), AB „Regitra“ duomenimis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės vadovas R. B.. Administracinėje byloje ROIK:24231870551 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. B. el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com per ANR buvo išsiųstas raštas „Informacija apie automobilio vairuotoją“ bei per e.pristatymo sistemą išsiųsta registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) (siunta neatsiimta), kuriuo R. B. buvo informuotas, kad įmonės darbuotojas I. J. neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kuri jam atimta, ir taip pat buvo prašoma užtikrinti, jog I. J. nevairuotų bendrovei priklausančių transporto priemonių, už kurias kaip įmonės vadovas atsako R. B., tačiau R. B. šio įspėjimo nepaisė, žinojo, kad I. J. specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tačiau vis tiek neužtikrino, kad I. J. nevairuotų įmonei priklausančios transporto priemonės; ši aplinkybė buvo įvertinta taikant automobilio konfiskavimą. Be to, ruošiantis bylos nagrinėjimui, nustatyta, jog administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2017 m. liepos mėn. I. J. net 23 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Svarbu paminėti ir tai, jog 2019 m. gruodžio 24 d., 2022 m. liepos 24 d. ir 2023 m. kovo 12 d. I. J. baustas už sunkesnius nusižengimus, t. y. už transporto priemones vairavimą neblaiviam. I. J. už 2023 m. gruodžio 12 d. padarytus nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnio 6 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, kuriuos padarė su ta pačia transporto priemone, t. y. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), administracinėje byloje ROIK:23200554527 Vilniaus apskrities VPK nutarimu buvo paskirtas transporto priemonės vertės konfiskavimas – 129 660 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas po papildomų dokumentų pateikimo nustatė 104 925 Eur vertę, o konfiskuoti iš I. J. nusprendė 20 000 Eur (bylos Nr. II-551-1100/2023). Nepaisant to, I. J. po administracinių nusižengimų padarymo administracinėje byloje ROIK:23200554527 padarė dar 6 administracinius nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti. Administracinės nuobaudos galioja, nes jis paskirtų baudų nemoka, taip vengdamas atsakomybės už savo veiksmus. Visais atvejais automobilis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po teismo nutarties įsiteisėjimo I. J. padarė 4 administracinius nusižengimus, numatytus ANK 454 straipsnio 5 dalyje. Visos šios aplinkybės rodo, kad I. J. tinkamų išvadų nedaro ir elgiasi itin įžūliai, toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus KET pažeidimus, nepaisydamas visuomenėje priimtinų moralės ir elgesio normų. Akivaizdu, kad ankstesnės nuobaudos – baudos ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimai, kurios jam buvo taikytos ne kartą, bei 20 000 Eur vertės turto dalies konfiskavimas buvo nepakankamos, todėl į šias aplinkybes buvo atsižvelgta priimant sprendimą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Be to, skunde nurodoma, jog I. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai. 2024 m. kovo 19 d. nusižengimo padarymo metu buvo įsiteisėjęs 204 m. kovo 14 d. nutarimas administracinėje byloje ROIK:23224546350 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 454 straipsnio5 dalyje, todėl prašymas paskirti sankcijoje numatytą 800 Eur baudą turi būti netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu I. J. parodė, jog nusižengimo fakto neginčija. Nusižengimo padarymo išvakarėse pas jį buvo atvykęs R. B., su kuriuo jie išgėrė alkoholio. Kadangi R. B. nebegalėjo vairuoti, jis išsikvietė draugą ar taksi ir išvažiavo namo; automobilį, su kuriuo atvažiavo, paliko prie jo namų, tačiau automobilio raktą pasiėmė su savimi. Ryte I. J. norėjo automobilį nuvaryti R. B., todėl jį vairavo ir buvo sustabdytas. Kaip pas jį atsidūrė antras automobilio raktas neprisimena, gal turėjo pasiėmęs iš anksčiau, gal davė administratorė, jog perduotų R. B., nes automobiliu naudojasi dar keli žmonės. Kada jam administratorė galėjo perduoti raktą, neprisimena. Jis šio rakto R. B. neperdavė, nes pamiršo; apie tai, jog I. J. turi antrą raktą, R. B. nežinojo ir jo neprašė atiduoti; jeigu būtų paprašęs, I. J. būtų jį jam atidavęs. Suvokia, kad neturi teisės vairuoti automobilių, tačiau važiavo netoli, galvojo, kad nieko nenutiks, nes vairuoti puikiai moka. R. B. automobilio raktą turėjo savo, nes jis dažniausiai naudojasi tuo automobiliu. Aptariamu automobiliu I. J. praeityje yra padaręs keletą administracinių nusižengimų. Kai jį sustabdė pareigūnai, jam protokolas buvo surašytas ne iš karto, tik po kiek laiko, ne nusižengimo padarymo vietoje, jam jį atvežė pareigūnai pasirašyti. Su protokolu susipažinęs norėjo pateikti pastabas ir paaiškinimus, tačiau tai jam nebuvo leista padaryti. Institucijoje bylos nagrinėjime nedalyvavo, nutarimas, kurį gavo jam nėra aiškus; kartu su nutarimu jam nebuvo pateiktas garso įrašas. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktoriaus pavaduotoju, šios įmonės akcininku nėra; sprendimų priėmimui jam buvo išduodami akcininko įgaliojimai. Kitų sutarčių dėl automobilio naudojimo asmeniškai nėra sudaręs. Žino tik tiek, jog R. B., gavęs raštą iš policijos dėl automobilio negalėjimo perduoti jam (I. J.), buvo įspėjęs administratorę, jog ji saugotų raktą, taip pat buvo įspėjęs ir jį patį (I. J.), jog jis net nebandytų vairuoti automobilio. R. B. tikrai dėjo pastangas užtikrinti, kad I. J. nevairuotų to automobilio, nenorėjo problemų su policija. Administratorė greičiausiai užmiršo, jog ji negali perduoti jam (I. J.) automobilio rakto, tikriausiai jį perdavė jam todėl, kad atskirai nuo automobilio, negalvodama, kad turėdamas raktą I. J. ras progą pavairuoti tą automobilį. Mano, jog šiuo atveju būtų neteisinga konfiskuoti automobilį, nes R. B. pusės laisva valia neleido I. J. juo naudotis, pats I. J. pripažįsta, kad nesąžiningai ir aplaidžiai pasielgė įmonės atžvilgiu. Įstatyme kalbama apie automobilio konfiskaciją, kuri būtų galima, jei vadovas tam tikromis sąlygomis būtų perleidęs jam automobilį, tačiau to nebuvo. Institucijos atstovė daugiau kalba apie rakto neapsaugojimą, tačiau konfiskuotas buvo ne automobilio raktas, o automobilis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo I. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas abu skundus palaikė ir prašė tenkinti juose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas dviem prasmėm: visų pirma, nutarime yra nesilaikyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų, kada gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis turtas; jo nuomone, Institucija neįrodė, jog R. B. sąmoningai perdavė automobilį I. J. ir žinojo, jog jis juo naudosis padaryti administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės konfiskuoti automobilio už rašte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą. Šiuo atveju policijos pareigūnai interpretuoja situaciją, jog R. B. neva žinojo visas aplinkybes ir sąmoningai (tyčia) leido naudotis automobiliu I. J.. Dėl įpareigojimo neperduoti ir pasirūpinti, jog įmonei priklausančio automobilio nevairuotų asmenys neturintys teisės to daryti, atsakomybė galėtų kilti tik R. B., už tai iš įmonės negali būti konfiskuojamas automobilis. Antra, nutarime nėra nurodyti motyvai ir aplinkybės, kokiu pagrindu policijos pareigūnai konfiskavo automobilį; nurodyta, kad šio sprendimo pagrindimas yra vaizdo įrašo medžiagoje, tačiau tai vertintina kaip paties nutarimo trūkumas, sprendimo nepagrindimas ir asmenų, kurių interesus jis pažeidė, teisės būti tinkamai informuotiems pažeidimas. Pažymėtina, jog I. J. atžvilgiu yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam turėjo būti skiriama minimali sankcijoje nurodyta bauda.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė su skundais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Papildomai parodė, jog šiuo atveju skiriant automobilio konfiskavimą buvo įvertinta tai, jog I. J. aptariamu automobiliu naudojosi nuolat, yra daug kartų baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, taip pat ir naudojantis aptariamu automobiliu, paskirtų baudų nesumokėjęs, o R. B. ne kartą rašė prašymus ir atsiėmė aptariamą automobilį iš automobilių saugojimo aikštelės. Ankstesnėje byloje pareigūnas ėmėsi papildomų priemonių ir surašė raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui su įspėjimu, jog vadovas turi pareigą užtikrinti, jog automobiliu nesinaudotų I. J., kuris neturi teisės vairuoti. Teismo posėdžio metu R. B. patvirtino, jog šį raštą gavo ir įspėjo I. J., jog jis automobiliu nesinaudotų ir jo nevairuotų, tačiau I. J. automobiliu vis tiek naudojosi -taigi, R. B. neužtikrino, jog transporto priemonė nebūtų prieinama I. J.. Kaip galima spręsti pagal šioje byloje pareiškėjo ir liudytojo R. B. išdėstytus argumentus, jis neužtikrino ir antrojo rakto saugumo. R. B. žinojo, jog yra du veikiantys automobilio raktai, todėl privalėjo užtikrinti, jog nei vienas iš jų nepatektų į rankas I. J., tačiau to neužtikrino - vienas iš raktų buvo laikomas pas administratorę, pas kurią į kabinetą galėjo patekti visi įmonės darbuotojai, todėl I. J. galėjo jį bet kada pasiimti; jis užima šioje įmonėje vadovaujamas pareigas, todėl galėjo ir pasiimti tą raktą, abejotina ir administratorės galimybė neduoti jam šio rakto. I. J. parodymai apie aplinkybes, kuriomis jis vėl vairavo šį brangų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, neturėdamas tam teisės, vertintini kritiškai, kaip sukurta konfiskavimo išvengimui versija. Institucijos nuomone, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, automobilio konfiskavimas paskirtas teisingai, šio sprendimo motyvai buvo išdėstyti bylos nagrinėjimo metu, vaizdo įrašas yra pateiktas prie bylos. Transporto priemonės vertė buvo nustatoma pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad I. J. pažįsta, jie yra draugai, seniau kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, giminystės ryšys jų nesieja. Jis kovo 18 d. buvo nuvykęs pas I. J. į svečius, išgėrė alkoholio ir su taksi grįžo namo, automobilį paliko prie I. J. namų, tačiau automobilio raktą pasiėmė kartu su savimi. Kaip suprato ir kaip vėliau jam paaiškino I., jis turėjo antrą automobilio raktą, todėl kitą rytą ir vairavo tą automobilį. Antras raktas buvo saugomas ofise pas administratorę, R. B. nepastebėjo, kad jis buvo paimtas ir išvis apie tą antrą raktą buvo pamiršęs, nes visada naudojosi pirmuoju. Kaip paskui išsiaiškino, administratorė raktą laikydavo stalčiuje, į jos kabinetą galėjo patekti kiti asmenys, jis nebūdavo rakinamas. Mano, jog kiti kolegos matė, jog yra du automobilio raktai. Automobilio rakto I. J. neperdavė, tačiau supranta, kad nesugebėjo apsaugoti rakto, kad jis jam nepatektų. Pats I. jam apie tai, kad turi pasiėmęs antrą automobilio raktą, nesakė. Iš policijos kovo mėnesio pradžioje jis buvo gavęs raštą dėl automobilio negalėjimo perduoti I. J.; I. J. buvo įspėjęs, jog jis negali naudotis automobiliu. Ar administratorė galėjo perduoti I. raktą, jis nieko nežino. Apie tai, jog buvo gavęs iš policijos raštą administratorės nebuvo informavęs, nes antrą raktą pamiršo ir nepagalvojo, kad I. galėtų juo pasinaudoti. Automobiliu taip pat naudodavosi ir kolega, raktą jam perduodavo pats R. B.. I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriaus pavaduotoju. Sprendimus juridinio asmens vardu priiminėdavo kartais jis, kartais I. ar akcininkas, tam būdavo išduodami įgaliojimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 25 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, tačiau pareiškėjai prašo sumažinti paskirtą baudą iki sankcijoje nurodytos minimalios bei netaikyti administracinės poveikio priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų.

Teismo vertinimu, I. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo advokato argumentu, jog I. J. turėjo būti paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur, nes jo atžvilgiu buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš bylos duomenų matyti, jog 2024 m. kovo 19 d. nusižengimo padarymo metu buvo įsiteisėjęs 2024 m. kovo 14 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Taip pat anksčiau I. J. daug kartų baustas administracine tvarka, per pastaruosius penkis metus – 23 kartus, tris iš jų už vairavimą neblaiviam, paskirtų baudų nesumokėjęs. Visą tai neigiamai charakterizuoja I. J. ir tai rodo, kad jo 2024 m. kovo 19 d. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos jam teigiamo poveikio nepadarė, jis dėl to reikiamų išvadų nepadarė ir toliau daro administracinius nusižengimus. Teismo manymu, I. J. nutarimu paskirta sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra adekvačios jo padarytam pažeidimui. Paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu paskirta skundžiamu nutarimu, šio daug kartų švelnesnėmis nuobaudomis bausto asmens atžvilgiu nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo švelninti Pareiškėjui Institucijos paskirta baudą net ir vadovaujantis humaniškumo principu.

Dėl automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo

ANK 29 straipsnio 2 dalis nurodo, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu atitinka šioje dalyje nurodytas sąlygas. Esant ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sąlygoms – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, – teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pareiškėjui I. J. buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 7, 8 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašė nekonfiskuoti minėto automobilio, kadangi jis priklauso ne I. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įmonės vadovas apie tai, jog I. J. savavališkai pasiėmė automobilį ir juo naudojosi, nežinojo, automobilio jam vairuoti neperdavė. Tai patvirtino ir I. J., ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas R. B. ir teismas, išnaudojęs visas galimybes surinkti papildomus įrodymus, neturi pagrindo motyvuotai paneigti šiai jų vieningai pateiktai versijai.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kada už administracinio nusižengimo (tame tarpe ir numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, buvęs administracinio nusižengimo įrankiu; 1) kai perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims jo savininkas žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) kai turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) kai turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui; 4) kaip turtas jam buvo per leistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) kai įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis(...).

Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, nei vienas iš šių pagrindų, įgalinančių konfiskuoti ne pažeidėjui I. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nors šios įmonės vadovas R. B. buvo įspėtas neperduoti šio automobilio šios įmonės direktoriaus pavaduotoju dirbančiam I. J., informuojant jį, kad I. J. neturi teisės vairuoti ir šis automobilis jo gali būti naudojamas tik kaip administracinio nusižengimo įrankis, o ne kokiu nors teisėtu būdu, byloje nesurinkta įrodymų, kad R. B. būtų perdavęs I. J. šį automobilį su galimybe jį vairuoti. Perdavimas šiuo atveju yra sąmoningas, tyčinis veiksmas, kurį atliekantis asmuo suvokia, kad perduoda transporto priemonę, kurią galima vairuoti (važiuojančią ir su užvedimo rakteliais), nes tik iš tokio veiksmo atlikimo gali būti kildinama jį atlikusio fizinio asmens ar, kaip šiuo atveju, juridinio asmens vadovo atsakomybė už priemonės administracinio nusižengimo padarymui suteikimą, sudaranti pagrindą šios priemonės konfiskavimui pagal ANK 29 straipsnio 5 dalies 1,2,3,4 punktų nuostatas. Vien to, kad R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad į I. J., taip pat dirbančio šioje įmonėje vadovaujamą darbą, rankas vienu metu nepatektų ir šis automobilis, ir jo užvedimo rakteliai, nesudaro pagrindo konstatavimui, kad jis perleido šiuos objektus pažeidėjui. Kitų ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų visumos bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta – I. J. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis ne mažiau kaip 50 proc. akcijų; jo pareigos šioje bendrovėje – direktoriaus pavaduotojas, įvertinant dar ir tai kad UAB statusą turinčios įmonės turtas yra atskirtas net nuo jos savininko turto, nesuteikia teisinio pagrindo konfiskuoti natūra šio įmonei priklausančio turto už I. J. padarytą juo pasinaudojus administracinį nusižengimą. Klaipėdos AVPK pareigūno pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tuo metu buvusiam R. B. buvo teisėta, civilizuota ir korektiška priemonė kiek įmanoma apriboti I. J. galimybę daryti naujus pažeidimus, vairuojant šį jo darbovietei priklausantį automobilį, tačiau, nenustačius čia aptarto sąmoningo šios transporto priemonės perdavimo fakto, negali būti pagrindu konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie I. J. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, jo ankstesnį baustumą administracine tvarka, teismas nusprendžia, kad jo atžvilgiu taikytina administracinio poveikio – automobilio Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant jo rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis Institucijos pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė su PVM yra 118 120 Eur.

ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Vertinant analogijos prasme, t. y. BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo nuostatas, pagal jas turi būti įvertinamas išieškojimo vertės proporcingumas, t. y. teismo prerogatyva spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

Teismo vertinimu, daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Šiuo atveju I. J. pakartotinai padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, tačiau tai savaime nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėtos pinigų sumos konfiskavimas, įvertinus teisės pažeidimo rūšį (administracinis nusižengimas, už kurį numatyta bauda nuo 800 iki 1000 Eur), būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. Kadangi I. J. sistemingai daro administracinius nusižengimus, šioje byloje aptariamas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarytas pakartotinai, ir I. J. jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 20 000 Eur konfiskavimas, o pareiškėjas vėl tuo pačiu automobiliu padarė naują (šį) administracinį nusižengimą, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš I. J. šiuo atveju išieškotina automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertės dalį atitinkanti pinigų suma - 25 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp I. J. padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-4804-2024 administracinio nusižengimo byloje keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nurodant konfiskuoti iš I. J. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5651 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto I. J. ir pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-44804-2024 dalį dėl administracinio poveikio priemonės ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą vietoje administracinio poveikio priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo, paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant iš I. J. transporto priemonės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė