Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-4039-918/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
e2-4039-918/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38319-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Atsakovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4039-918/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38319-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.1; 2.6.39.2.6.1.; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui G. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 213 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2020 m. sausio 8 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir UAB „Spazona“ 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz ML 270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė; sutarties galiojimo pabaiga – 2019 m. rugsėjo 13 d., 24.00 val. (el. b. l. 3-4). 2018 m. rugsėjo 27 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas G. J. prie pastato, esančio Česlovo Kudabos g. 21, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz ML 270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino. Po eismo įvykio G. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams G. J. atsisakė pasitikrinti blaivumą (el. b. l. 12-13) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-136-990/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 213 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 6-7, 13-14). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 213 Eur draudimo išmokos išieškojimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui jo reikalaujamą nuostolių atlyginimą nėra (el. b. l. 9) (CPK 178 straipsnis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas), padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas), padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (59.3 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (59.4 punktas). Aplinkybės, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas atsakovas nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-136-990/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtame nutarime taip pat konstatuota, jog atsakovas eismo įvykio padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti patirtus nuostolius, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovas turi teisę išsiieškoti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 213 Eur nuostolių atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (213 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminio mokesčio (el. b. l. 5) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui ieškovo Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, filialo kodas 302677744, naudai 213 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos skųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Aistė Petrevičienė