Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-136-990/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
A15.-136-990/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
G. J.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo G. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugsėjo 27 d., administracinio nusižengimo teisenos metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 17.29 val., prie pastato, esančio Č. K. g. 21, Vilniuje, G. J., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino. Po eismo įvykio G. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams G. J. atsisakė pasitikrinti blaivumą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

G. J. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau nurodytu laiku į teismą jis neatvyko, teismui elektroniniu paštu jis pateikė savo paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (b. l. 36-37), nurodęs, kad į teismo posėdį atvykti negalės, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta G. J. nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo teisenos metu G. J. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. jis buvo namuose, esančiuose Č. K. g. 19, Vilniuje. Apie 12.00 val. jam paskambino iš transporto kompanijos ir pranešė, kad jam atveš krovinį. Kieme stovėjo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį reikėjo patraukti, kad krovininis automobilis įvažiuotų į kiemą ir iškrauti prekes. Kadangi nieko namuose nebuvo, jis sėdo už minėto automobilio vairo ir atbuline eiga išvažinėjo iš kiemo. Bevažiuodamas jis nepastebėjo kaimyno tvoros stulpelio ir pastarąjį kliudė. Įskilo jo vairuojamo automobilio galinis žibintas ir bamperis, kaimyno tvorai žala padaryta nebuvo. Kai krovinys buvo iškrautas, jis automobilį įvarė į kiemą. Kadangi kaimyno, kurio tvoros stulpelį jis apgadino, namuose nebuvo, jis su kaimynu apie šį įvykį nekalbėjo. Vairuodamas automobilį jis buvo blaivus, vėliau, apie 16.00- 16.30 val. jis namie išgėrė alaus. Apie 17.00- 17.30 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie jį informavo atvykę dėl to, kad padaryta žala kaimyno tvorai. Policijos pareigūnai taip pat norėjo patikrinti jo blaivumą. Kadangi įvykis įvyko apie 12.00 val., o pareigūnai atvyko po 17.00 val., jis, nematydamas būtinybės pasitikrinti blaivumą, tai daryti atsisakė (b. l. 30, 36-37).

Administracinio nusižengimo teisenos metu N. A. paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 17.20 val. jis pastebėjo apgadintą kiemo tvoros kampą ir kelis tvoros segmentus. Ties tvora mėtėsi automobilio žibinto šukės, ant apgadinto tvoros stulpelio matėsi dažų ir automobilio žibintų smulkios dalelės. Apžiūrėjęs gatvėje ir kaimyniniuose kiemuose stovinčius automobilius jis pastebėjo pastato, esančio Č. K. g. 19, kieme stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galiniai žibintai buvo išdaužti, taip pat sulaužytas galinis bamperis. Vizualiai automobilio apgadinimai atitiko prie tvoros rastas žibinto dalis. Nuostolį jis vertina apie 500 eurų (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. 2018 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 17.29 val. patruliavimo metu gavęs pranešimą, kad prie pastato, esančio Č. K. g. 21, Vilniuje, apgadinta tvora, jis nuvyko į įvykio vietą, kur į jį kreipėsi pareiškėjas N. A., kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 17.20 val. jis pastebėjo apgadintą savo sklypo tvorą. Apžiūrėjęs kaimynų kiemus jis pamatė namo, esančio Č. K. g. 19, kieme stovintį apgadintą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtarė, kad būtent šio automobilio vairuotojas galėjo pagadinti jo tvorą. Apžiūrėjęs įvykio vietą prie tvoros jis rado automobilio žibinto šukes ir bamperio dangtelį. Nuėjęs į namo, esančio Č. K. g. 19, kiemą jis pamatė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis kairės pusės žibintas bei galinis bamperis buvo apgadinti. Prie tvoros rastos šukės tiksliai atitiko šio automobilio apgadinimus. Automobilyje už vairo sėdėjo G. J., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli). G. J. paaiškino, kad minėtą automobilį šią dieną vairavo tik jis, tačiau jokio eismo įvykio jis nepadarė. Paklaustas, kur buvo apgadintas automobilis, G. J. atsakė, kad tai yra seni apgadinimai. Paprašytas pasitikrinti blaivumą G. J. griežtai atsisakė tai daryti, paaiškindamas, kad šiuo metu jis yra išgėręs, bet yra savo kieme ir ką nori, tą daro (b. l. 9, 17-21).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad apgadinta pastato, esančio Č. K. g. 21, Vilniuje, tvora, prie jos mėtosi automobilio šukės. Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės žibintas apgadinti(b. l. 12-13).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Spazona“ (b. l. 15).

Išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu G. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda- 1 158 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams (b. l. 5-8).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 27 d., administracinio nusižengimo teisenos metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 17.29 val., prie pastato, esančio Č. K. g. 21, Vilniuje, G. J., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino. Po eismo įvykio G. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams G. J. atsisakė pasitikrinti blaivumą.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Minėta, kad G. J., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino, t. y. G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, dėl ko buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Kelių eismo taisyklių 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Minėta, kad sukėlęs eismo įvykį G. J. po eismo įvykio gėrė alkoholį. Administracinė atsakomybė už po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo alkoholį vartojusių asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taigi G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma,- policijai. Minėta, kad G. J. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tokiu būdu buvo padaryta apie 500 eurų dydžio, t. y. neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala, po eismo įvykio G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taigi G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

G. J. taip pat kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta teisinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokius dar Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, padarė G. J.. Teismas pažymi, kad ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, dėl ko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisena nutrauktina.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

V. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda- bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Be to, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta administracinė nuobauda- bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o vadovaujantis to paties straipsnio 8 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 5-8), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu G. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek jo vairuojamas automobilis, tiek kitam asmeniui priklausantis turtas. Minėtu nutarimu G. J. buvo skirta administracinė nuobauda- 1 158 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 450 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Taip pat nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 1 303 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti blaivumą G. J. tai daryti atsisakė, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu, G. J. skirta administracinė nuobauda- 1 180 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 1 300 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti blaivumą G. J. tai daryti atsisakė, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 1 400 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko policijos pareigūno 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 450 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, dėl ko 2018 m. balandžio 19 d. policijos pareigūno nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 600 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko policijos pareigūno 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 600 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Nepaisydamas jam skirtos nuobaudos G. J. dar kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko policijos pareigūno 2018 m. birželio 8 d. nutarimu jam skirta administracinė nuobauda- 600 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, kad G. J. yra visiškai indiferentiškas jam skiriamoms nuobaudoms bei administracinio poveikio priemonėms ir nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų: periodinis G. J. traukimas teisinėn atsakomybėn už analogiškus neteisėtus veiksmus, viena vertus, patvirtina jo polinkį daryti analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, kita vertus, neleidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. J. nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Taigi teismas nenustatė G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas pažymi ir tai, kad ANK 40 straipsnyje nurodyta, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu G. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti blaivumą G. J. tai daryti atsisakė, t. y. G. J. pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, ir administracinius nusižengimus, analogiškus nagrinėjamiems šios administracinio nusižengimo teisenos metu, ir jam skirta administracinė nuobauda- 1 400 eurų dydžio bauda. Skirtos baudos G. J. nesumokėjo, taigi G. J. administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, kas laikytina G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. J. skirtinų administracinių nuobaudų- baudų dydis nustatytinas lygus ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų dydžių vidurkiui ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą G. J. skirtina vieno tūkstančio trijų šimtų eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. J. skirtina vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir G. J. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda- vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų dydžio bauda.

Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė G. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, G. J. yra visiškai indiferentiškas jam skiriamoms administracinėms nuobaudoms bei administracinio poveikio priemonėms, G. J. skirtina administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam penkerių metų terminui.

Minėta ir tai, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas. Teismas pažymi, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamų įvykių metu priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo gauta duomenų, kad egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pagrindai, taigi ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 34, 38 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 635- 637 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti G. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio trijų šimtų eurų dydžio baudą.

Pripažinti G. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų dydžio baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir G. J. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą- vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų dydžio baudą.

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, teiseną G. J. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, požymių.

Išaiškinti G. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 18092414046. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti G. J. administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą penkeriems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas