Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajono savivaldybėje atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei V. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Globos įstaigos (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovė socialinė darbuotoja N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta E., su juo bendrauja globos įstaigoje. Jo ir mamos ryšys yra stiprus, tačiau mano, jog ryšys nebūtų toks artimas, jei pats vaikas nerodytų dėmesio mamai, jis savo iniciatyva skambina mamai, ja domisi. Mama globos įstaigoje yra aplankiusi sūnų du kartus. Galimybė susitikti mamai ir vaikui yra, turi sodybą Pasvalio r., kurioje gyvena V. G. sesuo, ji priimdavo E. pasisvečiuoti, įstaiga manė, jog į sodybą atvyks ir mama. Vieną kartą vasarą mama buvo atvykusi, tačiau E. pasakojo, jog mama tą kartą vartojo alkoholį. Džiaugiasi, jog E. lanko broliai ir sesuo, jie labai domisi ir rūpinasi broliu. Labai artimas ir šiltas ryšys tarp brolių, sesers ir E. E. labai klauso brolių, didžiuojasi jais. Iš mamos norėtųsi daugiau iniciatyvos, bendravimo su socialiniais darbuotojais. Dažnu atveju mama paskambinus būna irzli, darbuotojai daro prielaidą, jog V. G. būna išgėrusi. Vaikas bijo, kad nežino, kas bus, jei mama vėl pradės vartoti alkoholį. Vaikui sunku suvokti, kodėl mama dažnai keičia gyvenimo partnerius. Mano, jog jei mama ir toliau nerodys iniciatyvos palaikyti ryšį su sūnumi, būtų tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią vaiko atžvilgiu. E. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose jaučiasi šiek tiek nepatogiai, vaikas dažnai nori pabūti vienas, globos įstaigoje daug veiklos, tačiau E. nenori nieko veikti. Mėgsta keliauti, penktadienį buvo išvykęs į Vilnių, su mama susitikęs nebuvo. Vaikas nenori gyventi globos įstaigoje, nori grįžti namo. Kelia nerimą vaiko baimė, nes jis nurodo, kad bijo, jog mama vėl gers.

Nepilnametis E. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog nori gyventi kartu su mama. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose jaučiasi gerai, bet nuolat galvoja apie mamą, apie šeimą. Jam mama skambina, kartais skambina ir jis. Dažnai bendrauja su mama telefonu. Mama paskutinį kartą buvo atvykusi liepos mėnesį. Nežino, kodėl mama dažniau neatvažiuoja, norėtų, jog ji atvažiuotų dažniau. Jei jis grįš namo, mama pasikeis, jei mama negertų, viskas būtų gerai. Nežino, ar šiuo metu mama vartoja alkoholį. Mano, kad jei jis grįš namo, viskas bus gerai. Nurodė, jog gali pasilikti globos namuose iki jam sukaks aštuoniolika metų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu laikinai apribota motinos V. G. valdžia jos nepilnamečio sūnaus E. G. atžvilgiu, iš motinos priteistas išlaikymas nepilnamečiui (b. l. 5-8). Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nepilnamečiui nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju ir jo turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta šioje rūpybos įstaigoje, įstaiga paskirta nepilnamečio išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (b. l. 9-12). Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovė motinos valdžios tinkamai neįgyvendino: nesirūpino vaiko poreikiais, jo priežiūra ir sveikatos būkle, nesudarė jam tinkamos aplinkos augti ir vystytis, savo elgesiu darė žalingą įtaką vaiko fiziniam, emociniam doroviniam vystymuisi, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, tai yra vengė atlikti savo pareigas vaikui, vaikas daugiau kaip pusantrų metų gyveno pas rūpintoją – vaikų globos namuose, vaikui išlaikymo neteikė, jo faktiškai nelankė, motina piktnaudžiauja alkoholiu, daugiau nei pusantrų metų teiktos socialinės paslaugos nebuvo efektyvios. Kita vertus, teismas taip pat vertino, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad V. G. darytų ypatingą žalą sūnui ir juo visiškai nesirūpintų, V. G. nėra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų vykdymo, vaikas išreiškė norą gyventi su motina, yra duomenų, jog padėtis gali keistis – V. G. dirba, turi gyvenamąjį plotą, tarp jos ir sūnaus emocinis ryšys nėra nutrūkęs, įsipareigojo baigti pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimus. Teismas pažymėjo, jog tikslinga taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio atžvilgiu, kaip prevencinę priemonę, kad motina pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą – nustotų piktnaudžiauti alkoholiu, pagaliau priimtų specialistų pagalbą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė V. G. nuo teismo sprendimo laikinai apriboti jai motinos valdžią sūnų aplankė du kartus, du kartus pervedė pinigų nepilnamečio išlaikymui, palaiko ryšį su sūnumi telefonu. Iš byloje esančio VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio 2019 m. gegužės 29 d. „V. G. pagalbos plano“ Nr. 509 matyti, jog 2018 m. lapkričio 9 d. buvo nuspręsta V. G. šeimai taikyti atvejo vadybos metodą ir teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, 2019 m. gegužės 29 d. nuspręsta V. G. šeimai tęsti atvejo vadybos proceso taikymą bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą. 2019 m. gegužės 29 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atsakovė V. G. nurodė, jog alkoholio ji nevartoja, tad jai pagalbos šiuo klausimu nereikia, taip pat nurodė nenorinti lankyti psichologo konsultacijų (b. l. 13-18). Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-141 nurodyta, jog atvykęs į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus nepilnametis E. G. neturėjo higienos, savarankiško gyvenimo, darbo įgūdžių. Šiuo metu nepilnametis jau pats rodo norą maudytis, su pagalba įsijungia į buities ir lauko darbus. Nuo atvykimo dienos nepilnamečio mama buvo du kartus atvykusi jo aplankyti, paskutinį kartą 2019 m. liepos 10 d., atvežė vaikui arbatos, sausainių. Motina su nepilnamečiu nuolat bendrauja telefonu, pokalbių metu mama nepilnamečiui aiškina, jog jį pasiims iš globos namų. Nepilnametis labai pasitiki mama, ja tiki. Motina noriai bendrauja su globos namų darbuotojais, prisideda prie sūnaus išlaikymo (du kartus pervedė po 30 Eur). Stiprus nepilnamečio E. ryšys su broliais ir seserimi, kurie atvažiuoja į globos namus berniuko aplankyti, jį apiperka. E. reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų pagalba (b. l. 20-21). Byloje esančiame VšĮ „SOS vaikų kaimas“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas Nr. SK-1346 „Dėl informacijos pateikimo apie V. G. šeimą“, nurodyta, jog V. G. gyvena su sugyventiniu nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, būstas tvarkingas, palaikoma švara. Pasak V. G., su sugyventiniu jie planuoja persikelti į jo tetai priklausantį trijų kambarių butą. V. G. dirba (duomenys neskelbtini), V. G. pajamos per mėnesį yra apie 920 Eur. 2019 m. gegužės 29 d. pagalbos plano peržiūros metu, V. G. atsisakė spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, teigdama, jog alkoholio ji nevartoja, atsisakė lankyti ir tėvystės įgūdžių užsiėmimus, teigdama, jog neturi poreikio lankyti šiuos užsiėmimus. Pati V. G. nurodė, jog nori susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau abejoja, ar jai pavyks. Pažymėta, jog V. G. bendradarbiauja sus socialine atvejo vadybininke (b. l. 24).

Byloje taip pat pateiktas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nepilnamečio E. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog nori gyventi su mama (b. l. 19). Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 5 d. „Vaiko nuomonės išklausymo akto“ taip pat matyti, jog nepilnametis E. G. išreiškė norą gyventi su mama, jo teigimu mama pasikeitė ir gali juo tinkamai pasirūpinti (b. l. 22-23), tą nepilnametis nurodė ir teismo posėdžio metu, globos įstaigos darbuotoja taip pat nurodė, jog vaikas išreiškia akivaizdų norą grįžti namo. 2019 m. gruodžio 13 d. Pasvalio (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės pranešime nurodyta, jog E. G. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą socialinių įgūdžių ugdymo klasėje, jo lankomumas geras, vaiko motina V. G. 2018 – 2019 metais lankėsi mokykloje kelis kartus, kelis kartus yra skambinusi klasės vadovei ir socialinei pedagogei, domėjosi sūnaus gyvenimo bendrabutyje sąlygomis, elgesiu, mokslu, 2019 – 2020 m. V. G. buvo atvykusi į mokyklą vieną kartą, bendravo tik su sūnumi, V. G. ryšys su mokykla silpnas, mažai domisi sūnaus pasiekimais (b. l. 54-55). 2019 m. gruodžio 11 d. VšĮ „SOS vaikų kaimas“ pranešime nurodyta, jog nuo 2019 m. spalio mėn. V. G. kartu su sugyventiniu persikėlė į trijų kambarių butą, priklausantį sugyventinio tetai, namuose palaikoma tvarka. Nurodyta, jog gauta informacija, kad V. G. bendrauja su sūnumi telefonu retai, nevažiuoja jo aplankyti, daug žada sūnui, nenoriai bendrauja su globos įstaigos darbuotojais, mažai palaiko ryšį su sūnaus mokymo įstaiga. Sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemą, V. G. nurodė, jog priklausomybės neturi. V. G. vieną kartą buvo nuvykusi pas priklausomybių psichologę, pasak psichologės, ji buvo nusiteikusi priešiškai, reagavo gynybiškai, priklausomybės problemą neigė. Lankantis pas V. G. pasitaiko atvejų, kad kažkas prieina prie durų akutės, tačiau durų neatidaro. V. G. atvyksta į konsultacijas, palaiko kontaktą telefonu, tačiau platesnės specialistų pagalbos atsisako. V. G. buvo informuota apie galimybę vaikui svečiuotis pas ją savaitgalį, atostogų metu, tačiau moteris tokios galimybės atsisakė, nurodydama, jog dėl atstumo būtų sunku apsilankymą suorganizuoti (b. l. 56-58).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Įstatyme nustatyta neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Pabrėžtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2A-2620-803/2018).

Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos ypatingos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas sprendžia, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad motinos ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs – motina su sūnumi nuolat bendrauja telefonu, ką patvirtino ir rūpintoju paskirtos globos įstaigos darbuotoja savo pranešime, taip pat socialinė darbuotoja teismo posėdžio metu, pats nepilnametis E. nurodė, jog mama dažnai jam skambina, be kita ko, atvejo vadybininkė nurodė, jog motina noriai bendradarbiauja, sūnus reiškia norą bendrauti su mama, nori su ja gyventi, motina kelis kartus aplankė sūnų, nurodė norinti jį susigrąžinti. Nepaisant to, jog vėlesniame atvejo vadybininkės pranešime nurodyta, kad V. G. atsisako rimtesnės specialistų pagalbos, atsisakė galimybės sūnų pasiimti atostogų metu, taip pat vertinant ir globos įstaigos darbuotojos teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes ir nuomonę, jog vaiko mama nerodo pakankamos iniciatyvos bendravime su vaiku, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi, bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir jos sūnaus socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai nėra nutrūkę, nepaisant to, jog atsakovei ir trūksta socialinių įgūdžių ir realaus situacijos suvokimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir jos veiksmus laikino jos kaip motinos valdžios apribojimo metu, atsakovė reiškia norą auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, bendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis, lankė tėvystės įgūdžių gerinimo kursus, teismo posėdžio metu nurodė norinti susigrąžinti sūnų, tiesiog nežinojo, kokių veiksmų turi imtis. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė dirba, gauna nuolatines pajamas, nuomoja gyvenamąjį būstą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus E. atžvilgiu, nėra pagrindo.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog nepilnametis E. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) jam sukanka 18 metų. Teismas iš byloje esančių įrodymų, ieškovo atstovės, atsakovės, globos įstaigos atstovės paaiškinimų nenustatė daromos ypatingos žalos vaikui, nėra duomenų, jog motina visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, todėl pagrindo likus mažiau nei metams iki E. G. pilnametystės neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio atžvilgiu, nėra. Tuo pačiu teismas sprendžia, jog atsižvelgiant ir į tai, kad motina nesigydė nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, o toks planas jai buvo sudarytas, globos įstaigos darbuotojos teigimu, vaikas išreiškia baimę, jog mama gali vėl piktnaudžiauti alkoholiu, atsakovė rodo nepakankamai pastangų ir noro susigrąžinti vaiką į šeimą, nors bendrauja su vaiku telefonu, tačiau jį aplankė tik du kartus per metus, nepakankamai domisi jo ugdymu ir pasiekimais, taip pat tik du kartus po 30 Eur pervedė išlaikymą sūnui, tikslinga pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei V. G. nepilnamečio E. G. atžvilgiu iki jo pilnametystės, tai yra iki jam 2020 m. rugpjūčio 22 d. sukaks 18 metų.

Nepilnamečio E. G. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, rūpintojo paskyrimo klausimai išspręsti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ir 2019 m. kovo 29 d. nutartimi. Anksčiau nustatyta rūpyba, gyvenamosios vietos nustatymas bei išlaikymo priteisimas nepilnamečiui lieka nepakeisti.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pratęsti atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-847/2019, taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.