- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-4-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, M. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Pareiškėjas
- S. N.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-4-544/2021
teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00675-2016-7
2021 m. rugsėjo 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus (iki teisų perėmimo buvusio Utenos skyriaus) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-22-228/2017 pagal pareiškėjos S. N. bankroto administratoriaus M. B. prašymą, esant suinteresuotiems asmenims M. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (iki teisių perėmimo – Utenos skyriui), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl bankrutuojančios S. N. bankroto proceso pabaigos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos S. N. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, prašydamas priimti nutartį baigti bankrutuojančio asmens S. N. bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. teismas nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, pagal kurį bankrutuojantis asmuo S. N. įsipareigojo atlikti plane nurodytus mokėjimus. 2019 m. lapkričio 18 d. teismas nutartimi patvirtino patikslintus bankrutuojančio asmens finansinius reikalavimus. Kreditoriams liko nepadengta: Luminor Bank AS – 18 897,30 Eur, VSDFV Utenos skyriui – 10 935,02 Eur, VSDFV Kauno skyriui – 5 157,49 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė baigti fizinio asmens S. N. bankroto bylą ir nurašyti antros eilės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus – 10 935,02 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 5 157,49 Eur kreditorinius reikalavimus.
4. Teismas, be kita ko, remdamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio nuostata, nutarė kreditorių reikalavimus – antros eilės kreditorių VSDFV Utenos skyriaus – 10 935,02 Eur ir VSDFV Kauno skyriaus – 5 157,49 Eur – nurašytini, motyvuodamas tuo, kad jie nepatenka į FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytus atvejus bei nėra susiję su reikalavimais dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimais, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (buvęs Utenos skyrius) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria teismas nurašė antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 10 935,02 Eur kreditorinį reikalavimą, ir išspręsti klausimą iš esmės.
6. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pareiškėją S. N. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 35 MGL (4 550 Lt) dydžio baudą, taip pat priteisė VSDFV Utenos skyriui 54 061,82 Lt (15 657,39 Eur) turtinės žalos atlyginimui. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį ir sumažino priteistą sumą žalos atlyginimui iki 41 961,27 Lt (12 152,82 Eur). Taigi, pareiškėja S. N. nurodytą turtinę žalą VSDFV Utenos skyriui padarė nusikalstama veika, todėl VSDFV Utenos skyriaus 10 935,02 Eur kreditorinis reikalavimas negali būti nurašytas.
7. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT5-N4/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja S. N. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodo, kad galiojančios FABĮ nuostatos pasibaigus bankroto procesui leidžia nurašyti Plano vykdymo laikotarpiu nepadengtus kreditorių reikalavimus. FABĮ nenumato išimčių, jog VSDFV kreditorinis reikalavimas negali būti nurašytas – jis nėra bauda.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad iki šiol galiojančioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijoje imperatyviai nurodyta, kokie reikalavimai negali būti nurašyti baigus fizinio asmens bankroto bylą. Šiuo atveju bankrutuojančio asmens prievolė kreditoriui VSDFV Utenos skyriui yra kilusi ne dėl paskirtos baudos nesumokėjimo, o dėl VSDFV administruojamų permokų sugrąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta nurašyti antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 10 935,02 Eur kreditorinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-10/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją gali būti nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, nustatęs, jog 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą byloje Nr. 12/2016-13/2016, dėl kurios nagrinėjimo buvo sustabdyta ši byla.
15. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
16. Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė baigti S. N. bankroto bylą. Baigiant fizinio asmens bankroto bylą yra išsprendžiamas klausimas dėl nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurašė S. N. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus – 10 935,02 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 5 157,49 Eur kreditorinius reikalavimus.
17. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius skundžia nutarties dalį, kuria nurašytas visas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 10 935,02 Eur kreditorinis reikalavimas. Motyvuoja tuo, kad pareiškėja S. N. nurodytą turtinę žalą VSDFV Utenos skyriui padarė nusikalstama veika, todėl VSDFV Utenos skyriaus šis kreditorinis reikalavimas neturi būti nurašytas. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi suinteresuotą asmenį VSDFV Utenos skyrių pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėju VSDFV Panevėžio skyriumi.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, pažymi, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalies normos dėl nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašo reglamentavimas kito. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatą (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2000 redakcija kartu su pakeitimais, priimtais 2015 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XII-2108; 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XII-2235; 2016 m kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2286) į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą buvo įtraukti reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Taigi, į šį sąrašą nebuvo įtraukti kreditorių reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Konstituciniam Teismui 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažinus, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata buvo pakeista, į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukiant ir reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1154 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. gegužės 29 d. ir galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2226 pakeitus FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, šioje teisės normoje vėl neliko nuostatos, kad iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, nenurašomi. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.
19. Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį nuo 2013 m. kovo 1 d. (nuo FABĮ įsigaliojimo) iki 2018 m. gegužės 28 d., į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą nebuvo įtraukti iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai, pagal teisinį reguliavimą, galiojusį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tokie reikalavimai buvo įtraukti, ir galiausiai pagal teisinį reguliavimą, galiojantį nuo 2020 m. sausio 1 d., nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas vėl neapima šių reikalavimų.
20. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto byla laikoma iškelta nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, sprendžiant kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą turi būti taikoma teisės norma, galiojusi nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėja per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (FABĮ 6 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021).
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai bankroto byla buvo iškelta 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 22 d. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant kreditorės VSDFV Utenos skyriaus reikalavimo (ne)nurašymo klausimą turėjo būti taikoma 2015 m. gruodžio 1 d. FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo dieną. Kaip nurodyta šios nutarties 18 – 19 punktuose, tuo metu galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija numatė, jog į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą buvo įtraukti reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
22. Be to, kaip matyti, 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2021, Nr. 2021-11041) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija, TAR, 2019-06-27, Nr. 10340) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
23. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos sampratos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies aspektu pažymėtina, kad tam, jog reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą būtų pripažintas kaip fizinio asmens bankroto bylos kreditinis reikalavimas, būtinas teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuota, kad žala atsirado dėl nusikalstamų kaltininko veiksmų, t. y. tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Toks sprendimas priimamas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus sprendimą.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-167/2012 S. N. pripažino kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2007 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus dokumentus: 2007 m. birželio 6 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 8 d. prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320 Lt taikymo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2007 m. spalio 8 d. prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320 Lt taikymo, suklastojimas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus 2008 m. kovo 13 d. prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320 Lt taikymo), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus 2008 m. gegužės 16 d. prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320 Lt taikymo, įgyjant didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 105 050,59 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. N. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d., bei įgyjant didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39 864,33 Lt biudžeto lėšų), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2008 m. gegužės 16 d. prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320 Lt taikymo, suklastojimas), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 41 586,10 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. N. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d.). S. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda. Taip pat priteista iš S. N. atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 54 061,82 Lt turtinės žalos. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-300/2013 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeitė, sumažindamas iš S. N. priteistą civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai iki 41 961,27 Lt.
25. Vertinant išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antros eilės kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas nėra susiję su reikalavimais dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimais, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021 pateiktus išaiškinimus bei vadovaudamasis 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus reikalavimo (ne)nurašymo klausimas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad prie nenurašomų kreditorių reikalavimų yra priskirtinas ir iš nusikalstama veika padarytos žalos kilęs reikalavimas. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį ir vertinti, kad, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditorės VSDFV Utenos skyriaus (dabar – Panevėžio skyriaus) finansinis reikalavimas, t. y. 10 935,02 Eur turtinė žala, neturėtų būti nurašyta. Dėl to keistina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta nurašyti VSDFV Utenos skyriaus 10 935,02 Eur finansinį reikalavimą, paliekant šį VSDFV Utenos skyriaus finansinį reikalavimą nenurašytą.
26. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (buvusio Utenos skyriaus) atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus finansinio reikalavimo keistina, paliekant nenurašytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus finansinį reikalavimą 10 935,02 Eur sumai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria nurašytas antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 10 935,02 Eur finansinis reikalavimas, panaikinti, paliekant nenurašytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 10 935,02 Eur finansinį reikalavimą.
Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.