Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ atstovams M. V. ir advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Aplinkos apsaugos agentūros atstovei A. K.-Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krisminda“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Krisminda“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, priteisti 18 038,50 Eur turtinei žalai, kildinamai iš neteisėtų Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir atsakovės atstovė) veiksmų, atlyginti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2010 m. balandžio 22 d. jai buvo išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-66, kuris buvo koreguotas 2012 m. sausio 18 d., 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. sausio 2 d. (toliau – TIPK leidimas). Remiantis TIPK leidimu, (duomenys neskelbtini) esančioje atliekų tvarkymo aikštelėje UAB „Krisminda“ surenka superkam, apdoroja ir laiko pavojingas bei nepavojingas atliekos. Ši veikla yra UAB „Krisminda“ pagrindinis pajamų šaltinis. Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (27)-A4-4254 „Dėl prieštaravimo naudojimui skirtų atliekų vežimui pagal pranešimą Nr. LV000457“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutarė prieštarauti tarpvalstybiniam pavojingųjų atliekų, žymimų atliekos kodu 16 06 01*, vežimui į UAB „Krisminda“. Bendrovė tvirtino, jog dėl šio Sprendimo ji neteko teisės įvežti 200 t akumuliatorių ir negavo 18 038,50 Eur pajamų.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5-662/2017 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos ministro įsakymo 2.3² punktas) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Dl-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms, o 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 panaikino Sprendimą. UAB „Krisminda“, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, teigė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. vasario 28 d. nutartimi konstatavus Aplinkos apsaugos agentūros priimto Sprendimo neteisėtumą, atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas šioje byloje papildomai neįrodinėtinas.

UAB „Krisminda“, pagrįsdama reikalavimą atlyginti turtinės žalą, nurodė, kad, jeigu Sprendimas nebūtų buvęs priimtas, jos ikimokestinis pelnas būtų buvęs 21 222,36 Eur, o atskaičius 15 procentų dydžio pajamų mokestį, būtų gavusi 18 038,50 Eur pajamų. Pareiškėja tvirtino, kad Aplinkos apsaugos agentūros neteisėtas prieštaravimas naudotų akumuliatorių įvežimui nulėmė tai, kad UAB „Krisminda“ negavo pajamų už įvežtus perdirbti naudotus akumuliatorius, t. y. atsakovės atstovės neteisėti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirta turtine žala. Dėl šios priežasties Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti Aplinkos apsaugos agentūros padarytą turtinę žalą.

Teismo posėdyje UAB „Krisminda“ atstovai advokatė Inga Maskoliūnaitė ir M. V. prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais bei išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pareiškėjos atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė, teikdama paaiškinimus, pabrėžė, kad UAB „Krisminda“ ūkinė veikla vyko normaliomis ekonominėmis sąlygomis, skunde yra pateiktas detalus prašomos priteisti turtinės žalos dydžio apskaičiavimas, žalai patvirtinti pateikti tinkami įrodymai.

UAB „Krisminda“ atstovas M. V. papildomai paaiškino, kad ginčo laikotarpiu švino plokštelių poreikis rinkoje buvo didelis, švino plokštelės buvo paklausi prekė, Bendrovė buvo viena iš trijų švino plokšteles pardavinėjusių įmonių. Tvirtino, kad, išardžiusi įvežtus švino akumuliatorius, Bendrovė būtų gavusi prašomo priteisti dydžio pajamas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu prašė UAB „Krisminda“ skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos agentūra paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tai, kad UAB „Krisminda“ išduotas TIPK leidimas laikomas negaliojančiu nuo 2016 m. sausio 1 d. Tokią išvadą Aplinkos apsaugos agentūra padarė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Aplinkos ministro įsakymas) 2.3² punktu ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 19¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą, 12 dalies 2 punktą, 13 dalies nuostatas. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 Aplinkos ministro įsakymo 2.3² punktas (redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) prieštaraujančiu konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms buvo pripažintas po Sprendimo priėmimo. Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 panaikino Sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad jis prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, bet ne dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Aplinkos apsaugos agentūra, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas, administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio. Teigė, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Pagal 2016 metais galiojusių Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25.3 punktą, atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – turėjo teisę panaikinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą, jeigu panaikinamas ar neatnaujinamas TIPK leidimas. Tvirtino, kad priimant Sprendimą, buvo vadovautasi galiojančiais teisės aktais, kurių teisėtumas negalėjo būti kvestionuojamas. Taigi, nesant civilinės deliktinės atsakomybės būtinosios sąlygos – Aplinkos apsaugos agentūros, kaip valdžios institucijos, veiksmų neteisėtumo, valstybei civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį negali būti taikoma.

Teismo posėdyje Aplinkos apsaugos agentūros atstovė A. K.-Ž. prašė atmesti skundą. A. K.-Ž., pagrįsdama prašymą, iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus bei rėmėsi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Skundas tenkinamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią ūkio subjektas kildina iš galimai neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, t. y. teismine tvarka panaikinto administracinio sprendimo, atlyginimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-131-320/2020 UAB „Krisminda“ skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros, dėl 18 038,50 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip

nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3604-624/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, jeigu nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos agentūros) neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

UAB „Krisminda“ skunde ir jos atstovai teismo posėdyje tvirtino, kad prašoma atlyginti turtinė žala padaryta Aplinkos apsaugos agentūrai 2016 m. balandžio 25 d. priėmus sprendimą Nr. (27)-A4-4254 „Dėl prieštaravimo naudojimui skirtų atliekų vežimui pagal pranešimą Nr. LV000457“, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019.

Bylos duomenimis, UAB „Krisminda“ yra ūkio subjektas, užsiimantis pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymu; šios veiklos vykdymui pareiškėjai 2010 m. balandžio 22 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-66, koreguotas 2012 m. sausio 18 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 2 d.

Byloje UAB „Krisminda“ ir Aplinkos apsaugos agentūra nekėlė ginčo dėl aplinkybės, kad norint į Lietuvos Respubliką įvežti pavojingas atliekas, žymimas kodu 16 06 01*, pagal TIPK taisyklių ir Taršos leidimų taisyklių reikalavimus, buvo privalu turėti galiojantį TIPK leidimą ar taršos leidimą.

Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. balandžio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriame suformulavo prieštaravimą tarpvalstybiniam pavojingųjų atliekų, žymimų atlieku kodu 16 06 01*, vežimui į UAB „Krisminda“ naudojimo operacijoms pagal pranešimą Nr. LV000457. Aplinkos apsaugos agentūra Sprendimą grindė tuo, kad numatomas atliekų gavėjas, t. y. UAB „Krisminda“, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalimi, 19² straipsnio 2 dalimi, Aplinkos ministro įsakymo 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-528 2.3² punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ( toliau – TIPK taisyklės) 1 priedo 5.6 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimų taisyklės) 1 priedo 3.1 punktu, neturėjo galiojančio TIPK ar taršos leidimo planuojamų vežti pavojingųjų atliekų apdorojimui ir planuojamas vežimas, remiantis 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamento Nr. 1013/2006) 2 straipsnio 35 dalies „e“ punktu, gali sudaryti situacija, kad atliekos bus panaudojamos pažeidžiant Europos Bendrijos taisykles ir prieštaraus su aplinkos apsauga susijusiems nacionaliniams teisės aktams.

Priimant Sprendimą, galiojęs Aplinkos ministro įsakymo 2.3² punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d.) nustatė, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai įsakymo 2.3 papunktyje nurodytu atveju negavus TIPK leidimo pagal TIPK taisyklių reikalavimus, TIPK leidimas, išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą, ir taršos leidimas, išduotas pagal Taršos leidimų taisykles (jei toks buvo išduotas), laikomas negaliojančiu. Atsakovės atstovė, priimdama Sprendimą, sprendė, kad, remiantis Aplinkos ministro įsakymo 2.3 punktu, dėl šio įsakymo 2.4 punkte nurodytų ūkinių veiklų ūkiniai subjektai privalėjo gauti naują TIPK leidimą, ir padarė išvadą, kad, remiantis Aplinkos ministro įsakymo 2.3² punktu, UAB „Krisminda“ pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą išduotas TIPK leidimas laikomas negaliojančiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 pripažinus, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3² punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 25 d. priimtas Sprendimas buvo panaikintas.

Nagrinėjant ginčą administracinėje byloje Nr. eI2-131-320/2020, pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendime, atsižvelgęs į tai, kad Sprendimas buvo priimtas iki oficialaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 paskelbimo, padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasis Aplinkos ministro įsakymo 2.3² punktu, veikė teisėtai, nes Sprendimo priėmimo metu šis punktas buvo galiojantis ir nepanaikintas, tik vėliau jis buvo pripažintas prieštaraujančiu konstituciniams principams ir aukštesnės galios teisės aktui, bei konstatavo, kad, CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, nėra valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendime pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl neteisėtu pripažinto teisės akto, t. y. Aplinkos ministro įsakymo 2.3 punkto, taikymo momento, 2019 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 konstatavo, jog nagrinėtu atveju taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 118 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės išimtis, teisės aktas laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo, priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas, remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis; tai nebūtų teisinga bei nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendime vertino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 panaikindamas Sprendimą, jo neteisėtumą siejo ne su tam tikrais Aplinkos apsaugos agentūros neteisėtais veiksmais, o išimtinai su Aplinkos ministro įsakymo 2.3² punkto pripažinimu neteisėtu teismo sprendimu, priimtu norminėje administracinėje byloje, iškeltoje kitoje – administracinio teisės pažeidimo – byloje.

ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 25 d. priimto Sprendimo, kaip CK 6.246 straipsnyje apibrėžto viešojo administravimo subjekto veiksmo, teisėtumo, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3604-624/2020 suformuluotais išaiškinimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-131-320/2020 teisėtumą ir pagrįstumą, 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų (neveikimo), atliktų priimant Sprendimą, teisėtumo CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 panaikino Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 25 d. Sprendimą kaip neteisėtą iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, bei, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, konstatavo, jog Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų, atliktų priimant Sprendimą, su kuriuo nagrinėjamoje administracinėje siejamas prašomos atlyginti žalos atsiradimas, neteisėtumas yra nustatytas kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (39 punktas).

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018 konstatavo, kad UAB „Krisminda“ savo galimai pažeistas teises galėjo ginti tik pateikdama skundą teismui dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (27)-A4-4426 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ panaikinimo individualioje administracinėje byloje ir joje reikšti prašymą dėl Įsakymo 2.3² punkto (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.), pagal kurio nuostatas jam išduotas TIPK leidimas Nr. TU(2)-66 laikomas negaliojančiu, bei kuris iš esmės ir sudarė prielaidas priimti ginčijamą Sprendimą, teisėtumo ištyrimo, todėl argumentai, kad ši teisės norma negali būti taikoma tik nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. I-5-662/2017 dėl šio norminio administracinio akto dalies pripažinimo neteisėtu, nėra pagrįsti, nes taip būtų paneigta pareiškėjos teisė ginti savo pažeistas teises, o teismui – vykdyti teisingumą (48 ir 49 punktai).

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 25 d. priimtas Sprendimas, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-591-662/2019 panaikino kaip neteisėtą iš esmės, yra neteisėtas valstybės institucijos neteisėtas aktas, patenkantis į CK 6.271 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą akto sąvoką, ir yra atliktas neteisėtas veiksmas CK 6.246 straipsnio prasme.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinį ryšį, nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, nustatoma, pirma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi; antra, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.

UAB „Krisminda“ skunde nurodė, kad jeigu Aplinkos apsaugos agentūra nebūtų priėmusi Sprendimo, Bendrovė per 2016 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 2 d. laikotarpį iš Latvijos Respublikos būtų įvežusi 200 t naudotų akumuliatorių, kuriuos buvo galima nupirkti už 151 580 Eur (200 000 kg x 0,7579 Eur); iš 200 t naudotų akumuliatorių yra išgaunama 165 000 kg švino plokštelių, 11 000 kg plastiko ir 24 000 kg elektrolito; 2016 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 2 d. laikotarpiu vidutinė 1 kg švino plokštelių kaina buvo 1,0273 Eur, vidutinė 1 kg plastiko kaina buvo 0,5001 Eur; už 165 000 kg parduotų švino plokštelių Bendrovė būtų gavusi 169 504,50 Eur pajamų (165 000 kg x 1,0273 Eur; už parduotus 11 000 kg plastiko būtų gavusi 5 501,10 Eur (11 000 kg x 0,5001 euras); 24 t elektrolito utilizavimas Bendrovei būtų kainavę 590,88 Eur; 200 t akumuliatorių būtų išardyta per 17 darbo dienų, ardymo procese dalyvautų 3 darbuotojai; 2016 m. kovo 3 d. - 2017 m. kovo 2 d. laikotarpiu UAB „Krisminda“ vieno darbuotojo minimalaus darbo užmokesčio sąnaudos per mėnesį buvo 498,48 Eur, trijų Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos per 17 darbo dienų sudarytų 1260,60 Eur; akumuliatorių išardymo linijos nusidėvėjimas per 17 darbo dienų sudarytų 202,36 Eur. Pareiškėja teigė, kad, išardžius 200 t naudotų akumuliatorių, būtų gauta 175 005,60 Eur pajamų, šioms pajamoms uždirbti būtų patyrusi 153 783,24 Eur dydžio išlaidas, kurias sudaro 151 580 Eur už 200 t akumuliatorių įsigijimą, 590,88 Eur elektrolito utilizavimui, 1 210 Eur darbuotojų darbo užmokesčiui, 202,36 Eur akumuliatorių ardymo staklių nusidėvėjimas ir apie 200 Eur galimos papildomos išlaidos. Bendrovės ikimokestinis pelnas būtų buvęs 21 222,36 Eur, o atskaičius 15 procentų dydžio pajamų mokestį, pareiškėja būtų gavusi 18 038,50 Eur pajamų.

UAB „Krisminda“ reikalavimui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus apie planuotą 200 t švino akumuliatorių įvežimą 2016 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 2 d. laikotarpiu iš Latvijos Respublikos pagal pranešimą Nr. LV000457; vykdytą pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą patvirtinančius dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/08-20 su UAB „Bateris“ dėl plastiko atliekų pirkimo, sutartį Nr. 61 su AB „Lifosa“ dėl panaudoto atskirai surinktų baterijų ir akumuliatorių sieros rūgšties elektrolito tiekimo; sutartį Nr. 2012/03/12-002 su UAB „Baltforgė“ dėl atliekų, žymimu kodu 19 12 11* (kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos(įskaitant medžiagų mišinius), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų), Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pirkėjams UAB „Bateris“ , UAB Baltforgė“, akumuliatorių apskaitos dokumentus.

Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime, nurodžiusi, kad nesant jos, kaip valstybės institucijos, neteisėtų veiksmų, dėl prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio paaiškinimų neteikė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3604-624/2020 panaikinus Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Aplinkos apsaugos agentūra raštu papildomų paaiškinimų dėl prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio nepateikė. Teismo posėdyje Aplinkos apsaugos agentūros atstovė A. K.-Ž. detalesnių argumentų dėl prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio irgi neteikė, iš esmės apsiribojo apibendrinto pobūdžio teiginiais, jog UAB „Krisminda“ nurodytas turtinės žalos dydis neįrodytas, o kainos – nepagrįstos.

Teisminėje praktikoje negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas, ir turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas, o nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, o hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012); patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012); negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014); remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).

Teismas, atsižvelgęs į UAB „Krisminda“ pateiktus negautų pajamų apskaičiavimus ir pateiktus rašytinius dokumentus, daro išvadą, kad, nagrinėjant bylą, nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti pareiškėjos nurodytu negautų pajamų dydžiu. Teismo vertinimu, pareiškėjos apskaičiuotas turtinės žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, dydis apskaičiuotas, atsižvelgus į realiai buvusias pareiškėjos, kaip ūkio subjekto, verslo sąlygas – anksčiau sudarytas sutartis, iš ūkinės veiklos gautas pajamas, patirtas įvairaus pobūdžio išlaidas. Be to, sprendžiama, kad UAB „Krisminda“ pagrindė, jog, remiantis planuotu 2016 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 2 d. laikotarpiu 200 t švino akumuliatorių įvežimu iš Latvijos Respublikos pagal pranešimą Nr. LV000457, buvo pagrįstai numatyta gauti pajamų už parduotas švino plokšteles ir plastiko atliekas, gautas išardžius švino akumuliatorius; šias pajamas pareiškėja, kaip veikiantis ūkio subjektas, pagrįstai tikėjosi gauti iš normaliomis sąlygomis vykdytos pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos; pajamų buvo negauta dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 25 d. priimto Sprendimo, kuris užkirto kelią 200 t švino akumuliatorių įvežimui iš Latvijos Respublikos. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovei atstovaujanti Aplinkos apsaugos agentūra nepateikė jokių tinkamų įrodymų, galinčių paneigti nurodytas išvadas.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas pagrindžiančius įrodymus, daroma išvada, kad Lietuvos valstybė privalo atlyginti UAB „Krisminda“ neturtinę žalą – 18 038,50 Eur negautų pajamų, kurių pareiškėja negavo, Aplinkos apsaugos agentūrai 2016 m. balandžio 25 d. priėmus sprendimą Nr. (27)-A4-4254 „Dėl prieštaravimo naudojimui skirtų atliekų vežimui pagal pranešimą Nr. LV000457“, teismine tvarka panaikintą kaip neteisėtą administracinį aktą.

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo

UAB „Krisminda“ prašė atlyginti turėtas atstovavimo ir vertimo išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme (2 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad priteisiamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-449-492/2019 ir kt.).

UAB „Krisminda“ atstovavo advokatė I. Maskoliūnaitė pagal 2019 m. gegužės 2 d. atstovavimo sutartį.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 20 d. prašymu galutinai prašė atlyginti 1 761 Eur dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 511 Eur už skundo surašymą, 500 Eur už 4 valandų trukmės pasiruošimą administracinės bylos Nr. eI-131-320/2020 nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 250 Eur už 2 valandų trukmės pasiruošimą administracinės bylos Nr. eI-3632-283/2021 nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, 90,75 Eur už teismui pateiktų dokumentų apie planuotą švino akumuliatorių įvežimą patvirtinančių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą vertimą. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė advokatės I. Maskoliūnaitės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, UAB „GURU GROUP“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už vertimą, paslaugų apmokėjimo dokumentus.

UAB „Krisminda“ sumokėjo 90,75 Eur už teismui teiktų dokumentų – Pranešimo Nr. LV000457, Sutikimo dėl tarpvalstybinio atliekų pervežimo (siuntimo), Sprendimo dėl atliekų gabenimo – vertimą į lietuvių kalbą sumokėjimą UAB „GURU GROUP“.

UAB „Krisminda“ skundas administraciniam teismui surašytas ir teismui paduotas 2019 m. gegužės 9 d. (paslauga suteikta 2019 m. II ketvirtyje), sumokėta 511 Eur atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio; apeliacinis skundas surašytas ir teismui paduotas 2020 m. vasario 3 d.( paslauga suteikta 2020 m. I ketvirtyje), sumokėta 500 Eur atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto dydžio.

Be to, advokatė I. Maskoliūnaitė dalyvavo 1 val. 21 min. trukmės 2019 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje ir 6 min. trukmės 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje (atstovavimo paslaugos suteiktos 2019 m. IV ketvirtyje; 20 min. trukmės 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje ir 1 val. 21 min. trukmės 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje (paslaugos suteiktos 2021 m. II ketvirtyje).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad pasirengimas teismo posėdžiui vertinamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2463-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS-554-525/2019). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai atskirai neatlyginamos turėtos išlaidos už jos atstovės pasiruošimą dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, įvertinus tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžiai bei 2021 m. balandžio 23 d. ir 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdžiai vyko tais pačiais ketvirčiais, sprendžiant dėl atlyginimo už advokatės darbą juose, atstovavimo laikas 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. bei 2021 m. balandžio 23 d. ir 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdžiuose sumuojamas ir vertinamas atitinkamai kaip 1 val. 27 min. bei 1 val. 41 min. trukmės atstovavimo teisme paslaugos.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimalūs priteistino atlyginimo už atstovavimą teismo posėdžiuose dydžiai atitinkamai yra 128,90 Eur (1 289,0 Eur x 0,1 x 1 val.) ir 304,84 Eur (1 524,2 x 0,1 x 2 val.).

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, priteisiamų turėtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 480,65 Eur ((511 Eur + 500 Eur + 128,90 Eur + 250 Eur atstovavimo išlaidų ) + 90,75 Eur vertimo apmokėjimo išlaidų).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ skundą tenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei „Krisminda“ priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, 18 038,50 Eur (aštuoniolika tūkstančių trisdešimt aštuonis eurus ir 50 euro centų) turtinei žalai ir 1 480,65 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 65 euro centus) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.