Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo T. M. (T. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. ir J. M. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai T. M. ir J. M. kreipėsi į teismą prašydami: panaikinti santuokos, sudarytos 2013-06-15 Švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijoje, 2013-06-18 apskaitos akto įrašą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1876; patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių; palikti pareiškėjams santuokines pavardes; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; netaikyti jiems taikinimo procedūros. Prašyme nurodė, kad jų santuokinis gyvenimas yra galutinai iširęs dėl nesutampančių charakterio savybių, jau daugiau kaip vienerius metus santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda. Gyvenant santuokoje šalims 2013-11-12 gimė sūnus D. M.. Patvirtino, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje. Sutartyje aptarti visi klausimai, susiję su santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu prašymą tenkino. Panaikino pareiškėjų J. M. ir T. M. bažnytinės santuokos, sudarytos 2013-06-15 Švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijoje, 2016-06-18 apskaitos akto įrašą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1876, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo paliko pareiškėjams santuokines pavardes, pareiškėjai – „M.“, pareiškėjui – „M.“. Patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.Teismas nustatė, jog pareiškėjai 2013-06-15 Švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijoje sudarė bažnytinę santuoką, kuri 2016-06-18 buvo apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1876. Pareiškėjai turi nepilnametį vaiką D. M., gim. 2013-11-21. Pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėjų vardu transporto priemonių nėra registruota. Pareiškėjai nurodė, kad neturi bendrų arba asmeninių paskolų arba kitų turtinių įsipareigojimų. 2017-07-22 pareiškėjai sudarė sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutikimu teisinių pasekmių. Pateikta sutartis patvirtina, kad pareiškėjai visus klausimus, susijusius su santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimu, išsprendė taikiai. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 str.) nuostatos. Tad šiuo atveju teismas nurodė, jog yra pagrindas, tenkinant prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikinti akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išspręsti kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 str.)).Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 1 dalimi, santuoka laikoma iširusia, jei sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, išsaugoti šalių santuokos ir atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą nėra įmanoma, pareiškėjai prašė nenustatyti jiems termino susitaikymui, todėl atsiranda pagrindas panaikinti jų bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.).Teismas nurodė, jog pateikta sutartis, kurioje aptariamos bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmės, atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų interesų, todėl tvirtintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog prieš pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jam nebuvo išaiškinta sutarties detalės ir kiekvieno punkto reikšmė. Sutartį rengė pareiškėjos atstovė, o jis pats pagalbos į teisininkus nesikreipė. Sutartis buvo pasirašyta skubotai ir sutarties nuostatų apeliantas nesuvokė. Nurodo, jog pasirašyta sutartis neatitinka jo tikrosios valios dėl išlaikymo vaikui dydžio, nes jo pajamos yra nedidelės, darbo užmokestis siekia tik minimalų atlyginimą, todėl sutartyje nurodytas išlaikymo dydis pažeidžia jo (kaip sutuoktinio) teises ir interesus. Be to, nurodo, jog sutartyje nėra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Be to, teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir tokiu būdu nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, nepatikrino, jog sutuoktinių apsisprendimas nutraukti santuoką yra apgalvotas ir atitinka jų valią.Pareiškėja J. M. atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš apelianto jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismui pateiktas apeliacinis skundas yra abstraktaus pobūdžio ir jo motyvai nesudaro pagrindo teismo sprendimo panaikinimui. Pareiškėja nurodo, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos apeliantui buvo gerai žinomos, jis su sutartimi susipažino. Pareiškėjas sutartį pasirašė tik po to, kai buvo suderintos jos sąlygos ir atitiko šalių valią. Nurodo, jog sudarant sutartį apeliantas nereiškė jokių pageidavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp šalių niekada nebuvo, todėl šalys susitarė dėl bendravimo bendru sutarimu, nes taip yra patogiau. Būtinumo nustatyti bendravimo tvarką nagrinėjamu atveju nėra, nes nėra ginčo tarp šalių. Nurodo, jog šalių susitartas išlaikymo dydis nėra neproporcingai per didelis. Vien tai, jog po sprendimo priėmimo apeliantas pakeitė savo nuomonę dėl teiktino vaikui išlaikymo, nesudaro pagrindo sprendimo naikinti. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka rašytiniame posėdyje, nepadarė pažeidimo. Patikrino, ar šalių pasirašytos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymams ir šalių bei vaiko interesams ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėja prašo skirti baudą apeliantui, nes šis teikia akivaizdžiai nepagrįstą skundą ir tuo siekia kuo ilgiau nemokėti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Baudos dydį prašo nustatyti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos neatitinka tikrosios jo valios ir pažeidžia jo interesus. Taip pat apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka pažeidė proceso teisės normas. Santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str. 2 d.). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų ir sutuoktinių interesams (CPK 538–541 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant dalyvaujančius byloje asmenis. Iki teismo posėdžio pareiškėjai nepateikė prieštaravimų ar prašymų, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pačiame teismui pateiktame pareiškime dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutarties patvirtinimo pareiškėjai buvo nurodę prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir netaikyti taikinimo procedūros. Pareiškimą teismui ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pats pareiškėjas. Pareiškėjas to neginčija. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių buvo aptartos visos sąlygos, sutartis abiejų šalių pasirašyta, pareiškėjai pareiškime prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, prieš teismo posėdį nebuvo gauta jokių prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs pareiškėjų nurodytas pareiškime aplinkybes, konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, išsaugoti šalių santuokos ir atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą neįmanoma, nes pareiškėjai prašė nenustatyti jiems termino susitaikymui. Taip pat teismui pateikta sutartis, kurioje aptariamos bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmės, atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų interesų, todėl buvo pagrįstai patvirtinta. Iš byloje esančios šalių pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog šalys buvo sutarusios dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio – periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį, t.y. šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymui tėvas T. M. įsipareigoja iki vaiko pilnametystės mokėti po 230 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, indeksuojant nurodytą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant šias lėšas į motinos J. M. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Swedbank banke, iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos. Kolegija nurodo, jog tokio dydžio išlaikymas nėra laikytinas neprotingu ar neproporcingai dideliu. Apelianto argumentai, jog tai neatitinka jo valios, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjai teismui pateikė tvirtinti abiejų šalių pasirašytą sutartį. Joje yra susitarta dėl išlaikymo vaikui dydžio. Sąlyga dėl išlaikymo mokėjimo yra aiški ir nedviprasmiška. Vien tai, jog apeliantas po teismo sprendimo priėmimo nesutinka su tokia sąlyga, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo. Apeliantas pateikė duomenis apie savo darbo užmokestį už 3 mėnesius. Tokie duomenys nėra pakankamas pagrindas spręsti apie apelianto turtinę padėtį. Be to, apeliantas nenurodo, kokio dydžio išlaikymą jis galėtų teikti. Pareiškėjas yra veiksnus asmuo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl išlaikymo dydžio yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška; apeliantas neginčija, jog jis tokią sutartį pasirašė, todėl kolegija nurodo, jog apelianto pozicijos pasikeitimas jau po teismo sprendimo priėmimo negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą. Kolegija pažymi, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui dydžio neįgyja res judicata galios ir šalys, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes jame nėra išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties, kurią teismas patvirtino, šalys susitarė, jog T. M. ir J. M. susitaria, jog nepilnamečio sūnaus D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta lieka su motina J. M., tėvui T. M. turint teisę matytis su sūnumi pagal bendrą susitarimą, suderinus su motina J. M.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu. Teismas nustato bendravimo tvarką, jei šalys negali susitarti pačios.Nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos, t. y. jog tėvas su vaiku bendraus bendru šalių susitarimu. Kaip nurodė pareiškėja atsiliepime tarp šalių nebuvo ir dabar nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku. Apeliantas skunde taip pat nenurodo, jog su pareiškėja būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Be to, apeliantas nenurodo, kokia tvarka turėtų būti nustatyta ir atitiktų jo valią, todėl kolegija sprendžia, jog šalys sudarė susitarimą dėl bendravimo su vaiku ir ji atitiko esamą situaciją.Kolegija nurodo, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas galioti. Pareiškėja prašo apeliantui skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta teise kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.Pareiškėja nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apelianto T. M. apeliacinį skundą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.