Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. ir J. M. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai T. M. ir J. M. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami: panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių; palikti pareiškėjams santuokines pavardes; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; netaikyti jiems taikinimo procedūros. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjų J. M. ir T. M. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu patenkino ir nutarė panaikinti pareiškėjų bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.Pareiškėjas T. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-4327-860/2017.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjui (apeliantui) T. M. buvo nustatytas terminas iki 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.Teismas nustatė, kad pareiškėjas T. M. pateikė apeliacinį skundą, tačiau jis nėra pasirašytas paties pareiškėjo (apelianto) T. M.. Taip pat nepateikta duomenų, kad apeliacinį skundą surašė advokatas, be to, jis nėra pasirašytas ir advokato. Pareiškėjo apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis pateikė V. K., tačiau teismui nepateikti duomenys, ar V. K. gali atstovauti pareiškėją.Advokatas V. K. 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo ir patikslintą apeliacinį skundą.Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo, nurodydamas, jog apeliacinis skundas nepasirašytas advokato ir teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad skundą surašė advokatas; prie pareiškimo pridėjo patikslintą apeliacinį skundą ir atstovavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo (apelianto) T. M. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir apeliacinį skundą grąžino apeliantui; pareiškėjui taip pat grąžino 32,00 Eur žyminio mokesčio.Teismas, įvertinęs pareiškėjo (apelianto) pateiktus dokumentus ir pareiškėjui (apeliantui) nustatytų apeliacinio skundo trūkumų pobūdį, darė išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) nustatyta tvarka ir terminu visų apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.Advokatas V. K. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, tačiau vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, tačiau patikslinto apeliacinio skundo nėra pasirašęs pats pareiškėjas (apeliantas) T. M..Be to, pasak teismo, nepateikti tinkami įrodymai, kad advokatas V. K. turi teisę veikti apelianto vardu: kartu su apeliaciniu skundu pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato V. K. ir pareiškėjo T. M., tačiau ji nėra pasirašyta nei advokato V. K., nei pareiškėjo T. M.. Taip pat atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatui V. K. pavedama atstovauti T. M. civilinėje byloje 1-osios instancijos teismuose dėl išlaikymo priteisimo su J. M., tačiau nenumatyta teisė atstovauti pareiškėją byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (apeliantas) teismo nutartyje nustatytu terminu visų apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui (CPK 316 str. 2 d.). Teismas, remdamasis CPK 87 str. 1 d. 3 p., pareiškėjui (apeliantui) T. M. grąžino sumokėtą 32 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas T. M. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.. Apeliacinį skundą, pateiktą 2017 m. rugsėjo 27 d., pasirašė advokatas elektroniniu parašu, jis nurodytas ir apeliacinio skundo tekste. Advokatas yra apeliacinį skundą paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, todėl elektroninis T. M. parašas nereikalingas, todėl teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad apeliacinio skundo nepasirašė T. M. ir tai sudaro procesinio dokumento trūkumus, nepagrįstas ir nemotyvuotas.. Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatui suteikiama teisė teikti ieškinį, atsiliepimus į ieškinį, prašymus, įrodymus, pripažinti ieškinį, atsisakyti nuo ieškinio, sudaryti taikos sutartį, apskųsti sprendimą apeliacine tvarka, atlikti kitus veiksmus, atstovaujamojo vardu pasirašyti, todėl Atstovavimo sutarties apimtis suteikia teisę skųsti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.. Teismas netinkamai aiškina CPK normą dėl apeliacinio skundo pasirašymo, nes advokatui bet kokiu atveju suteikta teisė vienasmeniškai pasirašyti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo juos pareiškėją pašalinti, o pareiškėjui jų neištaisius, apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Apeliaciniam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente, CPK 306 straipsnis reglamentuoja, kas be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnis).Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trūkumus apeliaciniam skundui, rėmėsi Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad apeliacinio skundo nepasirašė nei apeliantas, nei advokatas, kai tuo tarpu šį procesinį veiksmą turėjo atlikti ir apeliantas, ir jo atstovas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, kuria apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nurodė, kad pareiškėjas T. M., šalindamas trūkumus, nepasirašė apeliacinio skundo bei, kad nepateikta įrodymų, jog advokatas turi teisę veikti pareiškėjo T. M. vardu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad advokatas yra apeliacinį skundą paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, todėl elektroninis apelianto T. M. parašas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarytą ir pasirašytą apelianto T. M. ir advokato V. K. atstovavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad advokatui pavedama atstovauti pareiškėją civilinėje byloje 1-osios instancijos teismuose dėl išlaikymo priteisimo su J. M. su teise teikti ieškinį, atsiliepimus į ieškinį, prašymus, įrodymus, pripažinti ieškinį, atsisakyti nuo ieškinio, sudaryti taikos sutartį, apskųsti sprendimą apeliacine tvarka, atlikti kitus veiksmus, atstovaujamojo vardu pasirašyti. Taigi, sutiktina su apeliantu, kad atstovavimo sutarties apimtis suteikia jam teisę skųsti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo bei pasirašyti apelianto vardu (CPK 306 straipsnio 3 dalis).Papildomai pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimų, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teisme įstatyme nurodytus procesinius veiksmus iš byloje dalyvaujančio asmens yra reikalaujama atlikti privalomai atstovaujamam advokato, o apeliacinį skundą turi pasirašyti tiek jį paduodantis asmuo, tiek ir skundą surašęs asmuo, tikslas ‑ užtikrinti, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai būtų parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmenims teismo posėdžiuose atstovautų profesionalūs atstovai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą surašė pareiškėjo atstovas advokatas, į tai, kad advokatui atstovavimo sutartimi suteikta teisė atstovaujamojo vardu pasirašyti, taip pat į tai, kad pateiktą apeliacinį skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas V. K., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui pateiktas apeliacinis skundas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 306 straipsnis).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliantui pateikus tinkamai pasirašytą atstovavimo sutartį, jis pašalino apeliaciniam skundui nustatytus trūkumus, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo T. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo T. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.