Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Viktorija Vėliuvienė, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Klaipėdos keleivinis transportas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2023 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S-23162-14077, kuriuo antstolė netenkino pareiškėjo R. P. skundo dėl vykdomųjų bylų Nr. 0162/12/00404, Nr. 0162/11/02949, Nr. 0162/11/02877, Nr. 0162/12/00950, Nr. 0162/12/00883, Nr. 0162/12/00406, Nr. 0162/12/01295, Nr. 0162/13/02290, Nr. 0162/13/01045 nenutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui, priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad minėtų vykdomųjų bylų vykdymo senatis yra 5 metai, todėl suėjus šiam terminui, jos turi būti nutrauktos. Prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo grindžia tuo, kad vykdomieji dokumentai (nutarimai), kuriuos vykdo antstolė, priimti 2011-2013 metais, todėl senaties eiga nustatoma pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusį ATPK, kuriame nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Antstolė Viktorija Vėliuvienė netikrino, ar nepraleistas trijų mėnesių įstatymo nustatytas vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, nustatė, kad nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolio kontora dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, tačiau konstatavo, jog pareiškėjas sąmoningai vengė mokėti baudas, todėl vykdymo senaties eiga sustojo. Tokią išvadą antstolė padarė motyvuojant, kad pats geranoriškai baudų nesumokėjo ir nepateikė antstolei baudų mokėjimo grafiko ir terminų. Antstolė patvarkyme nenurodo, nuo kurio laikotarpio laiko, jog senaties terminas sustojo. Pareiškėjas visų vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpiu neatliko veiksmų, kuriems esant galima būtų daryti išvadą, kad jis siekė išvengti baudų mokėjimo, todėl vykdymo procesas minėtose vykdomosiose bylose turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, 2023 metų gegužės 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 14 straipsnio 7 dalies pakeitimas, numatantis, kad „už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą), 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 108-112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Kadangi MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už administracinius nusižengimus ANK nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi pakeitimai, bei kadangi 93 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad mokestinė prievolė pasibaigia, kai suėjo mokestinės nepriemokos išieškojimo terminas, bei kadangi MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, todėl ir pagal kitą teisės aktą, t. y. MAĮ 2012-2014 metais paskirtų baudų išieškojimas turi būti nutrauktas, suėjus priverstinio išieškojimo terminui. Todėl antstolė, gavusi pareiškėjo prašymą, turėjo kreiptis į išieškotojus ir vykdomąsias bylas nutraukti išieškotoju gautu atsakymu dėl senaties termino suėjimo. Tai buvo kitas teisinis pagrindas vykdomąsias bylas nutraukti, tačiau to neatlikusi antstolė pasielgė neteisėtai ir vykdomųjų bylų nenutraukė.

2023 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-162-14077 antstolė Viktorija Vėliuvienė netenkino pareiškėjo 2023 m. birželio 7 d. prašymo dėl nurodytų vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui. Pareiškėjui pateikus skundą dėl minėto patvarkymo, antstolė skundą su vykdomosiomis bylomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Viktorija Vėliuvienė pareiškėjo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas:1) Nr. 0162/12/00404, pradėtą vykdyti pagal 2012 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 063558 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį dėl 20,27 Eur (70 Lt) baudos išieškojimo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai (vykdomosios bylos (toliau – vykd. b.) bylos lapas (toliau – b. l.) 1); 2) vykdomąją bylą Nr. 0162/11/02949, pradėtą vykdyti pagal 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-5099-549/2011 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo VMI naudai (vykd. b. l. 2); 3) vykdomąją bylą Nr. 0162/11/02877, pradėtą vykdyti pagal 2011 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2- 5041-769/2011 dėl 57,92 Eur (200 Lt) baudos išieškojimo VMI naudai (vykd. b. l. 2); 4) vykdomąją bylą Nr. 0162/12/00950, pradėtą vykdyti pagal 2012 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-1099-323/2012 dėl 173,77 Eur (600 Lt) baudos išieškojimo VMI naudai (vykd. b. l. 1); 5) vykdomąją bylą Nr. 0162/12/00883, pradėtą vykdyti pagal 2012 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-760-158/2012 02-22 dėl 188,25 Eur (650 Lt) baudos išieškojimo VMI naudai (vykd. b. l. 1); 6) vykdomąją bylą Nr. 0162/12/00406 pagal 2012 m. sausio 5 d. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas nutarimą Nr. 63396, dėl 23,17 Eur (80 Lt) ATPK baudos išieškojimo (vykd. b. l.1) ; 7) vykdomąją bylą Nr. 0162/12/01295, pradėtą vykdyti 2012 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-1663-606/2012 dėl 173,77 Eur (600 Lt) baudos išieškojimo VMI naudai (vykd. b. l. 2-3); 8) vykdomąją bylą Nr. 0162/13/02290, pradėtą vykdyti pagal 2013 m. liepos 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-3067-328/2013 dėl 202,73 Eur baudos išieškojimo VMI naudai pagal (vykd. b. l. 2); 9) vykdomąją bylą Nr. 0162/13/01045, pradėtą vykdyti pagal 2013 m. kovo 23 d. VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas nutarimą Nr. 068289 dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo (vykd. b. l. 3).

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Taigi administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo.

Šiuo atveju nustatyta, kad administracinės nuobaudos pareiškėjui paskirtos laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 metų, todėl paskirtų administracinių nuobaudų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Teismas įvertinęs vykdomosiose bylose Nr. 0162/12/00404, Nr. 0162/11/02949, Nr. 0162/11/02877, Nr. 0162/12/00950, Nr. 0162/12/00883, Nr. 0162/12/00406, Nr. 0162/12/01295, Nr. 0162/13/02290, Nr. 0162/13/01045 esančius įrodymus konstatuoja, jog visi vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dieną galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino. Taip pat nenustatyta, kad vykdomosiose bylose būtų praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių būtų neatlikusios jokių vykdymo veiksmų dėl nuobaudos vykdymo. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.

Sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktai).

Šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog visų vykdymo procesų metu neatlikęs veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jis siekė išvengti baudų mokėjimo. Tačiau pareiškėjui nenurodant konkrečių veiksmų, kokiais jis siekė įvykdyti savo prievoles sumokėti jam skirtas baudas, toks pareiškėjo teiginys laikytinas deklaratyviu. Teismo vertinimu, pareiškėjas žinojo apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, kad jis nėra šių baudų sumokėjęs, todėl privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtas baudas. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi pakankamų veiksmų, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad skunde pareiškėjo minima aukštesnės instancijos teismų praktika šiuo atveju yra neaktuali, nes joje nagrinėjami vykdomieji dokumentai nėra to paties laikotarpio kaip šiuo atveju.

Teismui įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog vykdomosiose bylose Nr. 0162/12/00404, Nr. 0162/11/02949, Nr. 0162/11/02877, Nr. 0162/12/00950, Nr. 0162/12/00883, Nr. 0162/12/00406, Nr. 0162/12/01295, Nr. 0162/13/02290, Nr. 0162/13/01045 nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudas arba kitų valdžios institucijų, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko vykdymo veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo, taip pat yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas vengė sumokėti paskirtą baudą, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės neteisėtų veiksmų yra nepagrįstas ir atmetamas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0162/12/00404, Nr. 0162/11/02949, Nr. 0162/11/02877, Nr. 0162/12/00950, Nr. 0162/12/00883, Nr. 0162/12/00406, Nr. 0162/12/01295, Nr. 0162/13/02290, Nr. 0162/13/01045 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.