- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eA2-9342-600/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- D. P., R. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- D. P., R. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. P. ir R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams D. P. ir R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023, tenkino ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams D. P. ir R. P. dėl skolos už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 083,29 Eur skolą už šilumos energiją, 26,79 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 509,79 Eur skolą už šilumos energiją, 12,61 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės 6,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 19 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai (atsakovai) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023 ir pakeisti teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą, t. y. atmesti 1/3 dalį ieškovės finansinio reikalavimo dėl karšto vandens tiekimo. Pareiškėjai teigia, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Be to, anot pareiškėjų, jiems buvo užkirstas kelias pateikti apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo.
3. Pareiškėjai būtinybę atnaujinti procesą byloje argumentuoja tuo, kad teismas neteisingai apskaičiavo atsakovams taikytiną karšto vandens sunaudojimo normą. Pasak pareiškėjų, už suvartotą karštą vandenį atsakovai turi atsiskaityti pagal normatyvus, nustatytus vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26, vienam žmogui. Žmonių skaičius nustatomas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 187 punkte nustatyta, kad skaičiuojant sunaudojimą pagal normas, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių. Bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu yra deklaravę ir faktiškai gyveno tik du žmonės, t. y. pareiškėjai, o suinteresuotas asmuo (ieškovė) skolos susidarymo laikotarpiu skaičiavo, kad ginčo bute gyvena 3 žmonės. Dėl to, pasak pareiškėjų, iš jų buvo priteista nepagrįstai didelė suma už sunaudotą karštą vandenį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo.
5. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo kontrolės forma, todėl turi būti taikomas tik išskirtiniais atvejais. Pasak suinteresuoto asmens, šiuo atveju teismas pareiškėjų ginčijamame sprendime tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjai pateiktu prašymu iš esmės siekia dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ir tokiu būdu vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėjai nepateikė į bylą įrodymų, kad skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., ginčo bute savo gyvenamąją vietą būtų deklaravę 2 asmenys, todėl suinteresuotas asmuo (ieškovė) pagrįstai skaičiavo mokestį už karštą vandenį, remdamasi duomenimis, kad ginčo bute gyvena 3 asmenys.
6. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjams kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose buvo aiškiai išdėstytos mokėtinos sumos, todėl, pareiškėjams nesutinkant su priskaičiuotų mokesčių dydžiais, jie galėjo kreiptis į suinteresuotą asmenį paaiškinimo, tačiau iki pat pareiškėjų atsiliepimo į suinteresuoto asmens ieškinį pateikimo jokių pretenzijų dėl apskaičiuotų sumų galimo neteisingumo pareiškėjai nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
8. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023, tenkintas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys atsakovams D. P. ir R. P. dėl skolos priteisimo. Teismas minėtu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 083,29 Eur skolą už šilumos energiją, 26,79 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,39 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 509,79 Eur skolą už šilumos energiją, 12,61 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 6,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovai teikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, tačiau 2024 m. sausio 2 d. atsakovų pateiktas apeliacinis skundas buvo jiems grąžintas, apeliantams nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų. Dėl teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties atsakovai teikė atskirąjį skundą, kuris buvo netenkintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi.
12. Iš civilinės bylos Nr. e2-14695-820/2023 duomenų nustatyta, kad pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovai iš dalies nesutiko su ieškiniu ir prašė atmesti 1/3 dalį ieškinio reikalavimų. Atsakovai teigė, kad mokestis už jų suvartotą karštą vandenį turi būti skaičiuojamas ne 3, o 2 asmenims, nes savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaruoja tik 2 žmonės, t. y. atsakovai. Ieškovė nesutiko su tokia atsakovų pozicija ir teigė, kad atsakovai duomenis apie pasikeitusį bute gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių skaičių pateikė teismui tik 2023 m. liepos 25 d. Taip pat ieškovė akcentavo, kad atsakovų pateiktoje pažymoje nurodytas deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičius 2023 m. liepos 13 d., t. y. o ši data yra vėlesnė, nei skolos susidarymo laikotarpis, todėl atsakovų teiginiai, kad ginčo laikotarpiu bute gyveno mažesnis asmenų skaičius, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
13. Teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime konstatavo, kad:
„Atsakovų pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 13 d. pažyma patvirtina, kad 2023 m. liepos 13 d. duomenimis ginčo bute deklaruoti 2 asmenys. Tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ginčo bute ginčo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. gyvenamąją vietą būtų deklaravę 2 asmenys, o ne trys, todėl atsakovų atsikirtimai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. pagrįstai skaičiavo mokestį atsakovams už 3 ginčo bute deklaruotus asmenis. Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, mokestis už suvartotą karštą vandenį buvo skaičiuojamas remiantis duomenimis, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra deklaruoti 3 asmenys ir taip buvo daroma visu ginčo laikotarpiu, nes atsakovai kitokių duomenų iki šios bylos iškėlimo ieškovui nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateiktos sąskaitos iš kurios matyti, kad mokestis skaičiuojamas 3 asmenims.“
14. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai nesudarė ieškovei galimybių pakeisti vandens apskaitos įrenginių ginčo bute, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šilumos tiekėja, t. y. ieškovė, įgijo teisę atsakovų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. kovo 10 d. nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 patvirtino ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą metodiką, tai yra nustatė karšto vandens suvartojimo normatyvus. Pagal metodiką, žmonių skaičius nustatomas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 187 punktą, skaičiuojant sunaudojimą pagal normas (kai yra vartotojo kaltė), žmonių skaičius nustatomas pagal faktiškai gyvenančiųjų skaičių. Nepavykus jo nustatyti, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių.
15. Pareiškėjai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktame prašyme, teigia, kad ginčo bute skolos susidarymo laikotarpiu gyveno 2 asmenys, o ne 3, todėl ieškovė netinkamai apskaičiavo atsakovų mokėtinas sumas. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjai pateikė 2023 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovai. Teismas sutinka su ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad minėtas rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad būtent skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 2 asmenys, o ne 3 asmenys. Pažymėtina, kad pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendime padaryta išvada, prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius dėl bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus būtent skolos susidarymo laikotarpiu.
16. Taip pat nesutiktina ir su pareiškėjų teiginiu, esą jie neprivalėjo informuoti suinteresuoto asmens, t. y. šilumos tiekėjos, apie pasikeitusį gyventojų skaičių ginčo bute. Pažymėtina, kad pagal Šilumos pirkimo‒pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“, 15.9 papunktį, buitinis šilumos vartotojas privalo raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neinformavo šilumos tiekėjos apie pokyčius, susijusius su paskirstymo skaičiavimu, t. y. apie bute gyvenančių asmenų skaičiaus sumažėjimą, todėl šilumos tiekėja neturėjo realių galimybių skaičiuoti mokestį pareiškėjams jų nurodytu būdu.
17. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjai neįrodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023 priimtame 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimto sprendimo neteisėtumui. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų D. P. ir R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-14695-820/2023 atmesti.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.